Lietuvoje trūksta antibiotikų ir geležies preparatų: pacientai priversti ieškoti alternatyvų

Lietuva, MedicinaEvelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
vaistai
Sostinėje pritrūko vaistų: pacientai keliauja net į Druskininkus. Christine Sandu / Unsplash nuotrauka

Sostinėje pritrūko vaistų – teko vykti net į Druskininkus

Vilniuje kilo problemų dėl antibiotiko klaritromicino trūkumo, kai vaistas buvo būtinas gydymui. Pirkėjai, bandydami įsigyti šį vaistą, susidūrė su dideliais sunkumais, nes jo tiekimas vaistinėse buvo labai ribotas. Norint gauti reikiamą vaistą, jo teko ieškoti ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose, o galiausiai vaistą pavyko rasti kone kitoje Lietuvos dalyje – Druskininkuose. Tačiau dabartinės tendencijos lengvesnės situacijos farmacijos sektoriui nežada, o Europos vaistų gamintojai baiminasi iš JAV ateisiančių muitų tarifų.

Į gyventojų skundus dėl vaistų trūkumo sureagavę „Eurovaistinės“ atstovai paaiškino, kad šiuo metu klaritromicino trūksta dėl didėjančio poreikio ir riboto tiekimo. Nors šių vaistų nėra visose vaistinėse, kai kuriose yra galimybė užsakyti juos ar pasiūlyti alternatyvas, tačiau dėl bendro trūkumo ne visada įmanoma užtikrinti jų prieinamumą[1].

Vaistų tiekimo problemos Lietuvoje nėra naujos ir, pasak vaistų gamintojų, susijusios su mažėjančia konkurencija ir užšaldytomis vaistų kainomis. Dėl šių priežasčių tiekimas tampa nepelningas ir kai kurių reikalingų vaistų kiekis mažėja. Tai ne tik kelia pavojų pacientų sveikatai, bet ir didina spaudimą šalies sveikatos sistemai.

Dingo ir mažakraujystei gydyti skirtas „Tardyferon“

Tuo tarpu iš šalies vaistinių lentynų dar kovo pradžioje stebuklingai pradingo populiarus vaistas „Tardyferon“, skirtas mažakraujystei gydyti. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) patvirtino, kad gamintojas informavo apie tiekimo sutrikimus, kurie paveikė šio kompensuojamojo vaisto prieinamumą. VVKT atstovė Aistė Tautvydienė pabrėžė, kad, esant tokiai situacijai, Valstybinė ligonių kasa imasi priemonių ir, jei reikia, įtraukia kitus vaistus į kompensuojamųjų sąrašą[2].

Vaistininkai atkreipia dėmesį, kad nors „Tardyferon“ trūksta, pacientai gali pasikonsultuoti su gydytoju, kuris, įvertinęs individualią paciento būklę, gali paskirti alternatyvų preparatą su geležimi. „Eurovaistinės“ atstovė Kamilė Šoblinskė tvirtino, kad vaisto tiekimo sutrikimai jau pastebimi visoje rinkoje, o pacientams gali būti pasiūlytos kitos gydytojo rekomenduotos alternatyvos, kurios taip pat padeda kovoti su geležies trūkumu organizme.

Kiti vaistinių tinklai taip pat pranešė apie „Tardyferon“ trūkumą. „Gintarinės vaistinės“ interneto svetainėje nurodoma, kad šio vaisto 80 mg prailginto atpalaidavimo tabletės nebetiekiamos, o „Camelia“ vaistinėje likučių buvo fiksuota tik kai kuriose mažesnėse miesteliuose, tačiau ir juose jų greitai nebeliko.

Skelbiama, kad šio vaisto registruotojas ir gamintojas – Prancūzijos bendrovė „PIERRE FABRE MEDICAMENT“.

vaistinė
Sostinėje pritrūko vaistų. Rekvizitai.lt nuotrauka

Sutriko ir vaisto nuo gripo vaikams tiekimas

O štai dar šią žiemą mažamečius auginantiems tėvams kaip reikiant buvo įvaryta streso – pradėjus sparčiai plisti gripui, deficitine preke tapo vaikams skirti vaistai šiam susirgimui gydyti[3].

VVKT patvirtino, kad vieno iš trijų populiarių vaistų tiekimo sutrikimas įvyko dėl išaugusio sergamumo, o papildymas galimas tik vasarą.

Nors suaugusiems vaistų dar pakanka, vaikams, sveriantiems iki 40 kilogramų, jų nebeliko. Tuo tarpu mažamečius auginantys tėvai ištikus bėdai priversti ne tik išnarstyti visas savo mieste veikiančias vaistines, bet dažnu atveju pasisvečiuoti ir kituose – mažesniuose.

VVKT duomenimis, dėl didelio vaistų poreikio vienas iš trijų vaistų nuo gripo nebus pasiekiamas iki birželio mėnesio. Nepaisant to, gydytojai ragina tėvus nesustoti ieškoti alternatyvų ir primena apie skiepus, kurie gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.

Europos farmacijos sektorius jau ruošiasi būsimam tarifų smūgiui iš JAV

Tuo tarpu Europoje veikiantys vaistų gamintojai baiminasi, kad Donaldo Trumpo administracijai prakalbus apie didesnę muitų naštą ES, šie galėtų būti taikomi ir vaistiniams preparatams. Stengdamiesi kaip įmanoma labiau apsisaugoti, Europos vaistų gamintojai pranešė gabenantys vaistus į JAV lėktuvais[4].

Dviejų didžiųjų farmacijos bendrovių vadovai patvirtino, kad pastarosiomis savaitėmis teikė pirmenybę siuntų gabenimui oru, bendradarbiaudami su tokiomis logistikos milžinėmis kaip UPS ir DHL. Nors gabenimas oro transportu yra brangesnis nei gabenimas jūra, jie tai įvardino kaip būtiną žingsnį siekiant užtikrinti, kad gyvybiškai svarbūs vaistai, ypač tie, kurių galiojimo laikas trumpesnis, būtų pristatyti laiku.

JAV labai priklauso nuo iš Europos importuojamų vaistų, todėl susirūpinimas dėl muitų paskatino šias bendroves imtis prevencinių veiksmų.

Kadangi JAV farmacijos rinka susiduria su neapibrėžtumu, kai kurios bendrovės taip pat kaupia vaistų atsargas valstijose, kad sušvelnintų galimą muitų poveikį. Šis žingsnis laikomas strategija, kuria siekiama sušvelninti tiesiogines pasekmes, jei būtų įvesti importo muitai.

Didėjantis oro transporto siuntų skaičius rodo platesnį susirūpinimą dėl prekybos, nes tokie sektoriai kaip automobilių, maisto ir gėrimų pramonė taip pat skuba siųsti prekes į JAV, kol dar neįvesti muitai.

Vaistų eksportas iš ES į JAV 2023 m. siekė beveik 90 mlrd. eurų.

Pelno mokestis
ES farmacininkai baiminasi JAV muitų mokesčio. Stock Birken/Unsplash nuotrauka

Vaistų trūkumą ir kainų šuolį gali lemti ir ES priimta direktyva

Tuo tarpu rudens pabaigoje Lietuvos vaistų gamintojų asociacija (VGA) įspėjo gyventojus, kad naujoji Europos Sąjungos Miesto nuotekų valymo direktyva gali lemti ne tik vaistų pabrangimą, bet ir jų trūkumą.

Direktyva reikalauja, kad farmacijos ir kosmetikos įmonės finansuotų nuotekų valymo įrenginių atnaujinimą visoje Europoje, o tai sukels dideles papildomas išlaidas. VGA vadovė Genutė Voverienė dar lapkritį pažymėjo kad dėl šių kaštų gali kilti rimtų sunkumų, ypač mažesnėse valstybėse, kaip Lietuva, kur gyventojų skaičius mažėja ir infrastruktūra nėra tokia išvystyta.

Ekspertai prognozuoja, kad direktyva gali turėti neigiamą poveikį generinių vaistų gamybai. Kadangi šie vaistai dažnai parduodami už mažas kainas, papildomi kaštai gali juos padaryti nepelningus gaminti, o tai gali sukelti trūkumą pagrindinių vaistų, tokių kaip antibiotikai ar vaistai nuo diabeto.

VGA ragina ES atsižvelgti į šias problemas ir sukurti lanksčius teisės aktus, kurie leistų apsaugoti aplinką, tačiau tuo pačiu užtikrintų, kad pacientai galėtų ir toliau gauti prieinamus ir būtinus vaistus.