Pavasario nesulaukė kas penktas bičių avilys Lietuvoje
Šią žiemą Lietuvos bitininkus ištiko tikra katastrofa – dėl įvairių priežasčių šalyje prarasta apie 30 tūkstančių bičių šeimų. Tokie skaičiai kelia didelį nerimą, nes nuo šių mažų vabzdžių priklauso ne tik medaus gamyba, bet ir viso mūsų maisto ateitis.
Bitės atlieka milžinišką vaidmenį mūsų ekosistemoje – jos apdulkina net 80 procentų visų žydinčių augalų. Specialistai pabrėžia, kad kas trečias mūsų valgomas kąsnis yra tiesiogiai priklausomas nuo bičių darbo.
Visgi žiemos laikotarpis šiems vabzdžiams visada buvo rimtas iššūkis: vidutiniškai Lietuvoje kasmet žūsta nuo 15 iki 20 procentų visų bičių šeimų, tačiau ši žiema buvo itin skaudi – skaičiuojama, kad statistiškai vienas iš penkių avilių neišgyveno iki pavasario.
Kodėl bitės neišgyvena žiemos?
Bičių mirtingumas žiemą išauga dėl kelių svarbių priežasčių. Viena didžiausių problemų – varozė, liga, kurią sukelia mažytės Varroa erkės. Šie parazitai tvirtinasi prie bičių kūno, siurbia jų hemolimfą (bičių „kraujo“ atitikmenį) ir perneša pavojingus virusus. Specialistai šią situaciją lygina su žmogumi, kuriam ant nugaros užsikabintų krepšinio kamuolio dydžio erkė ir visą laiką siurbtų kraują.
Skelbiama, kad kita itin svarbi priežastis – klimato kaita. Vis dažniau pasitaikančios šiltos žiemos klaidina bites – jos per anksti tampa aktyvios, sunaudoja daug energijos ir medaus atsargų, tačiau papildyti jų nebegali, nes žiemą augalai nežydi.
„Nestabilios temperatūros išsekina bites kaip maratonas – jos sudegina visą energiją ir neturi kaip jos papildyti,“ – sako Tautvydas Vaičiūnas, bitininkystės įmonės „Bus medaus“ vyriausiasis bitininkas.
Bičių išgelbėjimas – ne tik bitininkų, bet ir paprastų gyventojų rankose
Nepaisant didelio bičių šeimų žuvimo masto, gera žinia yra ta, kad šiuos skaičius įmanoma reikšmingai sumažinti tinkama priežiūra ir prevencija. T. Vaičiūnas dalijasi patirtimi – jo įmonės prižiūrimuose aviliuose bičių šeimų žūčių šią žiemą buvo vos 10 procentų – dvigubai mažiau už šalies vidurkį.
„Paslaptis paprasta – sisteminė, prevencinė priežiūra,“ – pabrėžia bitininkas. „Mūsų metodika leidžia net pradedantiesiems bitininkams pasiekti profesionalių rezultatų, skiriant vos 10 minučių per mėnesį.“
Jis akcentuoja tris esmines taisykles, kurių laikantis bitės gali lengvai išgyventi net sunkiausias žiemas: laiku atlikti erkių gydymą ekologiškomis priemonėmis, sudaryti stiprias bičių šeimas ir užtikrinti, kad bitės turėtų pakankamai maisto – medaus atsargų.
Ekspertai taip pat ragina gyventojus nelikti nuošalyje – kiekvienas žmogus gali prisidėti prie bičių išsaugojimo. T. Vaičiūno teigimu, net ir nedideli pokyčiai gali turėti didelę reikšmę. Pavyzdžiui, sodinant bičių mėgstamus augalus – levandas, čiobrelius ar facelijas, galima padėti šiems svarbiems vabzdžiams išgyventi.
Tiems, kas nori prisidėti dar aktyviau, siūloma pabandyti ir patiems tapti bitininkais. Šiuolaikinės technologijos ir specialūs bitininkystės rinkiniai leidžia užsiimti šia veikla net ir turint labai mažai laisvo laiko.
Lietuvoje medaus deficito kol kas vargu ar pajausime. Tačiau jei situacija nesikeis, bitininkai perspėja – ilgainiui medaus gali pradėti trūkti, o jo kainos neišvengiamai pakils.
„Didžiausia grėsmė – ne tai, kad medaus neliks, o tai, kad be bičių sumažės daugelio vaisių ir daržovių derliai“, – perspėja T. Vaičiūnas. „Obuoliai, braškės, agurkai – visi jie priklauso nuo bičių apdulkinimo. Todėl kiekvienas turime daryti viską ką galime, kad taip neatsitiktų.“
Specialistai kviečia kiekvieną prisiminti, kad bičių išsaugojimas – visų mūsų bendra atsakomybė. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad bitės Lietuvoje ne tik išgyventų, bet ir klestėtų.
Parenta pagal ELTA informaciją.
