Užsimojo parengti reikalavimus elektrinių paspirtukų vairuotojams
Elektriniai paspirtukai ilgą laiką buvo it miestų panacėja – elektriniai, tylūs, netaršūs, užimantys mažai vietos. Laikui bėgant pasidarė dar gi ir greiti, patogūs (su vieta atsisėsti). Žinoma, tą greitį galima vertinti skirtingai – vieni elektrinių paspirtukų naudotojai džiaugiasi, galėdami lėkti automobilio greičiu pakilę nuo asfalto per 5 centimetrus, kiti gi piktinasi, kad tokiu greičiu lėkdami gali nusisukti sprandą ir sužaloti niekuo dėtus žmones.
Juo labiau, kad iki šiol taip ir neaišku, kaip ir kur galima važinėti tais paspirtukais.
Taip, teoriškai taisyklės yra, o praktiškai atėjus šiltiems orams, elektriniai paspirtukai zuja ir gatvėse, ir šaligatviuose, ir dviračių ar pėsčiųjų takuose, o jais laksto ir jaunas, ir senas, su šalmais ir be jų.
Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis numatoma nuo šių metų rugsėjo 1-osios įtvirtinti elektrinių paspirtukų vairuotojams taikomus reikalavimus ir draudimus.
Pagal įstatymo pakeitimus, elektriniais paspirtukais būtų leidžiama judėti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą.
Važiuojant gatve paspirtuko naudotojas turėtų būti su šviesą atspindinčia ryškia liemene, paspirtukas turi turėti baltą žibintą priekyje ir raudoną gale. Tiesa, šalmas privalomas visiems tik kelyje, važiuojant dviračių taku ar kelkraščiu šalmą dėvėti turėtų tik nepilnamečiai asmenys.
Įstatymo pataisos numato, kad elektriniais paspirtukais nebūtų galima važinėti šaligatviais, pėsčiųjų takais, per pėsčiųjų perėjas, automagistralėse, greitkeliuose[1].
Eismo įvykių su elektriniais paspirtukais kasmet vis daugėja
2021 metais vien su elektriniais paspirtukais įvyko 202 eismo įvykiai, juose sužeisti 209 žmonės, 2022 metais įvyko 208 eismo įvykiai, juose sužeisti 223 žmonės.
Palyginimui, 2017 m. buvo užregistruotas tik vienas toks eismo įvykis, 2018 m. – 10, o 2019 m. – 108.
Tad akivaizdu, kad eksponentine kreive kyla elektrinių paspirtukų naudotojų ir jų kelyje pasipainiojusių niekuo dėtų žmonių nukentėjimas tokio pobūdžio eismo įvykiuose.
„Transporto priemonės griežčiau reguliuojamos teisiškai. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Singapūre, elektrinės transporto priemonės registracija – privaloma. Kai elektrinis paspirtukas užregistruojamas, jis pažymimas lipniu, šviesą atspindinčiu, registracijos duomenis atitinkančiu žymekliu. Jis padeda lengviau identifikuoti transporto priemonę ir vykdyti eismo kontrolę“, – pastebi VILNIUS TECH absolventas Justas Petryla[2].
Jo teigimu, elektrinių paspirtukų nuomos įmonės galėtų daugiau prisidėti prie bendro šių transporto priemonių naudojimo saugumo. Pirmiausiai – užtikrinti, kad tam tikrose vietose būtų ribojamas paspirtuko greitis. Taip pat geriau organizuoti paspirtukų laikymo, statymo vietas, mat labai dažnai jie būna sustatyti netvarkingai, trukdo kitų eismą.
Taip pat jis suabejojo, ar Lietuvos infrastruktūra iš tiesų pasirengusi planuojantiems elektrinių paspirtukų naudojimo pokyčiams – esą gatvėmis jais važinėti kol kas tikrai nėra saugu, o dviračių takų tinklas nėra pakankamai gerai išvystytas. Dėl to, tikėtina, net ir priėmus įstatymo pakeitimus, daugelis piktnaudžiaus ir važinėsis šaligatviais, nes paprasčiausiai jausis, kad juose yra saugesni.
Elektrinių paspirtukų purtosi Vakarų Europos didmiesčiai
Paryžiežiai nebenori savo gatvėse matyti elektrinių paspirtukų. Įvykusiame referendume 90 proc. gyventojų pasisakė prieš elektrinių paspirtukų naudojimą. Ir nors referendumas iš esmės laikomas neįvykusiu dėl per mažo jame dalyvavusių gyventojų skaičiaus, Paryžiaus merė Ana Hidalgo pranešė, kad nuo rudens paspirtukų šiame mieste nebeliks.
„Esu įsipareigojusi gerbti rinkėjų pasirinkimą“, – sakė Paryžiaus merė žurnalistams, atiduodama savo balsą.
Ji pridūrė, kad elektriniai paspirtukai yra ir brangūs.
„Tai labai brangu – penki eurai už 10 minučių – tai nėra labai tvaru, o svarbiausia – daugelio nelaimingų atsitikimų priežastis“, – pridūrė ji[3].
Tačiau ne tik Paryžius bando valytis nuo elektrinių paspirtukų. Jau ir anksčiau kai kurie kiti didieji pasaulio miestai ėmėsi papildomų priemonių, skirtų sumažinti elektrinių paspirtukų naudotojų laisves. Dar 2019 m. Singapūras paskelbė bandomąjį draudimą statyti elektrinius paspirtukus ant šaligatvių.
Tuo tarpu Prancūzijoje tų pačių metų rugsėjį, praėjus trims mėnesiams po to, kai sunkvežimis partrenkė elektrinio paspirtuko vairuotoją, buvo įvestas draudimas važiuoti šaligatviu.
Jungtinė Karalystė taip pat draudžia elektrinius paspirtukus visuose viešuose keliuose, šaligatviuose ir dviračių juostose. Šių priemonių imtasi po to, kai Londone, važiuodama elektriniu paspirtuku, žuvo „YouTube“ žvaigždė Emilė Hartridž[4].
Nuomotis elektrinį paspirtuką saugiau, nei turėti savo
„Micro-Mobility for Europe“ (MMfE), ES bendrų mikromobilumo paslaugų teikėjų asociacija, išleido pirmąjį informacinį pranešimą apie incidentų, susijusių su bendrojo naudojimo elektriniais paspirtukais Europoje, skaičių.
Remiantis daugiau nei 240 mln. bendrų kelionių elektriniais paspirtukais (461 milijonų nuvažiuotų kilometrų), duomenimis, galima daryti išvadą, kad incidentai, įvykę dėl paspirtukų naudojimo ir kuriuose asmeniui buvo reikalinga medicinos pagalba, sumažėjo 60 proc. lyginant su 2019 metais.
Be to, bendro naudojimo elektrinių paspirtukų naudotojų mirtingumas yra dvigubai mažesnis nei tų, kurie patys turi savo nuosavą elektrinį paspirtuką[5].
