Paryžiečiai elektrinių paspirtukų savo mieste matyti nebenori

Paryžiuje elektrinių paspirtukų nuo rudens nebeliks

Paryžiežiai nebenori savo gatvėse matyti elektrinių paspirtukų. Įvykusiame referendume 90 proc. gyventojų pasisakė prieš elektrinių paspirtukų naudojimą. Ir nors referendumas iš esmės laikomas neįvykusiu, Paryžiaus merė Ana Hidalgo pranešė, kad nuo rudens paspirtukų šiame mieste nebeliks. 

A. Hidalgo, įvertinusi paskutinio meto statistiką keliuose, iškėlė idėją dėl naudojimosi elektriniais paspirtukais mieste. Buvo organizuotas referendumas, ir nors jis laikomas nepavykusiu, nes balsuoti atėjo vos 8 proc. rinkėjų, jo rezultatai įneš didelius pokyčius mieste – nuo rugsėjo pirmos dienos elektrinių paspirtukų mieste nebeliks. 

„Esu įsipareigojusi gerbti rinkėjų pasirinkimą“, – sakė Paryžiaus merė žurnalistams, atiduodama savo balsą.

Ji pridūrė, kad elektriniai paspirtukai yra ir brangūs.

„Tai labai brangu – penki eurai už 10 minučių – tai nėra labai tvaru, o svarbiausia – daugelio nelaimingų atsitikimų priežastis“, – pridūrė ji^[1].

Oficialiais duomenimis, iš 1,38 mln. miesto rinkėjų sąraše esančių žmonių referendume dalyvavo tik kiek daugiau nei 103 000. Iš jų daugiau kaip 91 300 balsavo prieš paspirtukus.

Paryžius buvo vienas iš pirmųjų miestų, kuriame buvo pradėtos naudoti šios elektrinės transporto priemonės, tačiau kritikai teigia, kad jos padarė daugiau žalos nei naudos.

Vis didesnį susirūpinimą kėlė asmenų, besinaudojančių paspirtukais, eismo kultūra. Jie dažnai vingiuoja per kelią, aplenkia šaligatviais einančius pėsčiuosius ir išvysto 27 km/val. greitį. Vairuotojai dažnai nedėvėjo šalmų, o el. paspirtukus teisėtai gali išsinuomoti vos 12 metų vaikai. Taip pat liejosi kritika, kad stovintys nuomai skirti paspirtukai užgriozdina šaligatvius^[2].

Elektrinių paspirtukų savininkai keliuose nukenčia dažniau nei tie, kurie nuomojasi

„Micro-Mobility for Europe“ (MMfE), ES bendrų mikromobilumo paslaugų teikėjų asociacija išleido pirmąjį tokio pobūdžio informacinį pranešimą apie incidentų, susijusių su bendrojo naudojimo elektriniais paspirtukais Europoje, skaičių.

Remiantis daugiau nei 240 mln. bendrų kelionių elektriniais paspirtukais (461 milijonų nuvažiuotų kilometrų), surinkti duomenys rodo, kad incidentai, kuriuose asmeniui buvo reikalinga medicinos pagalba, sumažėjo 60 proc. lyginant su 2019 metais.

Be to, bendro naudojimo elektrinių paspirtukų naudotojų mirtingumas yra dvigubai mažesnis nei tų, kurie patys turi savo nuosavą elektrinį paspirtuką^[3].

Pasaulio miestai elektriniams paspirtukams taiko apribojimus

Tačiau ne tik Paryžius bando valytis nuo elektrinių paspirtukų. Jau ir anksčiau kai kurie kiti didieji pasaulio miestai ėmėsi papildomų priemonių, skirtų sumažinti elektrinių paspirtukų naudotojų laisves. 

Dar 2019 m. Singapūras paskelbė bandomąjį draudimą statyti elektrinius paspirtukus ant šaligatvių.

Tuo tarpu Prancūzijoje tų pačių metų rugsėjį, praėjus trims mėnesiams po to, kai sunkvežimis partrenkė elektrinio paspirtuko vairuotoją, buvo įvestas draudimas važiuoti šaligatviu.

Jungtinė Karalystė taip pat draudžia elektrinius paspirtukus visuose viešuose keliuose, šaligatviuose ir dviračių juostose. 

Šių priemonių imtasi po to, kai Londone, važiuodama elektriniu paspirtuku, žuvo „YouTube“ žvaigždė Emilė Hartridž^[4].

Lietuvoje taip pat yra taisyklės elektrinių paspirtukų naudotojams

Lietuvoje išpopuliarėjus elektriniams paspirtukams, jų vairuotojams taip pat buvo įvestos taisyklės. Tiesa, nemaža dalis elektrinių paspirtukų naudotojų tų taisyklių nežino iki šiol – mat ir avarijų, ir nukentėjusiųjų kasmet netrūksta. 

Elektrinių paspirtukų naudojimo taisyklės

• El. paspirtukas kaip ir dviratis turi būti techniškai tvarkingas: turi šviesti žibintai, veikti stabdžiai bei garsinis signalas.
• Vaikai iki 18 metų PRIVALO dėvėti šalmą.
• Važiuodamas važiuojamąja dalimi, el. paspirtuko vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba arba paspirtuko priekyje turi degti baltos, o gale – raudonos šviesos žibintas.
• Važiuoti važiuojamąja dalimi paspirtukais (kai greitis iki 25 km/h, galia ne didesnė kaip 1 kW) galime tik sulaukę 14 metų, o turintiems mokyklos išduotą dviratininko pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims.
• Keliaujant per pėsčiųjų perėją – paspirtuką privalu persivesti.
• Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, tai – 3-7 km/h.
• DRAUDŽIAMA paspirtuku vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų, ar paspirtuku važiuoti keliems asmenims (už šį pažeidimą gresia administracinė bauda nuo 20 iki 40 eurų).
• El. paspirtuku galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu.
• Neblaiviems ar apsvaigusiems vairuoti el. paspirtuką DRAUDŽIAMA (leidžiama alkoholio riba yra 0,4 prom. Jei nustatomas didesnis neblaivumas, dviratės transporto priemonės vairuotojui gresia bauda nuo 80 iki 150 eurų. Jei neblaivumas viršija 1,5 prom., paspirtuko vairuotojas yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, arba vengia tikrintis blaivumą – bauda išauga nuo 150 iki 200 eurų)^[5].

Medikai elektrinius paspirtukus vertina kaip vieną rizikingiausių transporto priemonių

Už eismo saugumą atsakingi policininkai ir kasdien eismo įvykiuose nukentėjusius žmones „lopantys“ medikai iš visų jėgų skambina pavojaus varpais. Situacija dėl į avarijas nuolat patenkančių ir jose įvairius sunkius sužalojimus patiriančių elektrinių paspirtukų vairuotojų jau darosi sunkiai kontroliuojama.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojai per metus kartu padaro per 12 tūkstančių įvairiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų^[6].