Lietuvių kalba yra pripažinta pačia gražiausia kalba pasaulyje
Lietuvių kalba – tai ne tik mūsų tautos bendravimo priemonė, bet ir unikalus kultūrinis paveldas, kuris žavi savo archajiškumu, turtingumu ir skambesiu. Nors esame nedidelė tauta, mūsų kalba sulaukia dėmesio ir pripažinimo visame pasaulyje. Gaila, jog dažnai patys nevertiname savo kalbos ir nesusimąstome, kokį neįkainojamą turtą turime.
1999 metų kovo 6 dieną laikraštyje „Lietuvos aidas“ buvo paskelbta žinia, kad 1992 metais UNESCO sudaryta komisija lietuvių kalbą pripažino gražiausia pasaulyje. Ši informacija nustebino daugelį, įskaitant ir mūsų kalbininkus, kurie nebuvo girdėję apie tokį rimtą įvertinimą. Signataras , politinis kalinys, poetas, rašytojas ir žurnalistas Gintautas Iešmantas savo knygoje „Rodanti kelią, teikianti prasmę. Kalba ir mes“ rašė[1]:
„Laikraštyje (LA, 1999 03 06) perskaičiau, kad pasaulyje gražiausia kalba yra lietuvių. Tokia ją paskelbė UNESCO 1992 metais sudaryta komisija. Tačiau nustebino ne tiek šis sprendimas, kiek aplinkybė, kad pro akis man galėjo prasprūsti toksai pasitikėjimą keliantis įvertinimas. Visą gyvenimą domėjausi mūsų kalba, džiaugiausi jos gražumu, o štai ėmiau ir kvailiausiai pražiopsojau. Galbūt, sakau, spauda arba nutylėjo, arba žinią pateikė neefektingai. Bet, šiaip ar taip, bent kalbininkai turėjo trimituote trimituoti. Juk tokia neįkainojama parama! Ko gero, ją pasitelkę, dabar mažiau dejuotume, kad jaunimas griebiasi mėgdžioti anglišką šnekėseną, kad per mažai vertina savąją kalbą. Ir verslininkai, matyt, dėl to neateina į protą, kaip tikėjosi vadovaują kalbininkai. Jie vis dar tebesižavi iškabose, pavadinimuose, reklamose tuo, kas nelietuviška, o per televiziją jau ir Šekspyro ,,Makbetas“ (spektaklis) tariamas be galūnės. Ko čia stebėtis, kad ir itališkos, net vokiškos operos atliekamos originalo kalba. Per lietuvių kalbos paskelbimo valstybine dešimtmečio minėjimą kalbos komisijos pirmininkė, atsakydama į klausimą, kodėl brukama autentiška užsieniečių pavardžių rašyba, trumpai drūtai atšovė: ,,Europėjame!“. Atseit, nenorime būti atsilikę, savaip rašą tiktai latviai ir albanai. Taigi taip ir verčiamės kūliais, stengdamiesi visose srityse įtikti svetimiems pažeisdami gyvąją kalbos dvasią. Kaip tada netarsi: keisti vis dėlto tie europiečiai- jiems gražiausia lietuvių kalba ir tiek. Ir turbūt ne vien jiems. Mat UNESCO- pasaulinė organizacija. O aš pats jaučiu stačiai nuoskaudą, kad ligi šiol tokio reikšmingo fakto nežinojau. Matyt, kaltas lietuviškas kuklumas, kurį kaip trūkumą pastebėjo viena mokyti į Vilniaus universitetą atvykusi prancūzų profesorė. Antraip argi būtume tylėję?“
Lietuvių kalba yra itin unikali ir archajiška
Lietuvių kalba yra viena archajiškiausių iš visų gyvųjų indoeuropiečių kalbų. Ji išlaikė daugybę senovinių gramatinių formų ir fonetinių ypatybių, kurios kitose kalbose jau seniai išnyko. Tai liudija mūsų kalbos artumą indoeuropiečių prokalbei.
Mokslininkai teigia, kad lietuvių kalba išlaikė daugiausia indoeuropiečių prokalbės bruožų. Pavyzdžiui, žodžiai „akis“, „avis“, „dantis“, „dievas“, „diena“, „sūnus“ turi artimus atitikmenis sanskrito kalboje: „ákṣi“, „ávi“, „dánta“, „devá“, „dína“, „sūnu“. Tai rodo gilias mūsų kalbos šaknis ir jos senoviškumą.
Be to, lietuvių kalba turi sudėtingą linksniavimo sistemą su septyniais linksniais: vardininku, kilmininku, naudininku, galininku, įnagininku, vietininku ir šauksmininku. Ši sistema leidžia lanksčiai ir tiksliai išreikšti įvairias reikšmes, kas yra retas reiškinys tarp šiuolaikinių kalbų.
Lietuvių kalbos fonetinės ypatybės ir gramatikos sudėtingumas
Lietuvių kalba pasižymi turtinga balsių ir dvibalsių sistema, kuri suteikia kalbai melodingumo ir skambumo. Nepastovus kirtis, kuris gali keistis priklausomai nuo žodžio formos ar sakinio struktūros, suteikia kalbai dinamiškumo ir ritmiškumo.
Mažybinės priesagos yra dar viena išskirtinė lietuvių kalbos ypatybė. Jos naudojamos ne tik daiktavardžiuose, bet ir būdvardžiuose bei prieveiksmiuose, pavyzdžiui: „namelis“, „gražutis“, „artėliau“. Tai suteikia kalbai švelnumo ir emocinio atspalvio.
Taip pat verta paminėti, kad lietuvių kalboje yra unikali raidė „Ė“, kurios nėra kitose kalbose. Ji buvo įvesta Danieliaus Kleino dar XVII amžiuje ir tapo išskirtiniu mūsų kalbos simboliu.
Lietuvių kalba yra sintetinė, tai reiškia, kad žodžių formos keičiasi priklausomai nuo jų gramatinės funkcijos sakinyje. Tai lemia sudėtingą gramatikos struktūrą su gausybe linksnių, laikų, nuosakų ir kitų formų.
Veiksmažodžių sistema yra itin turtinga, turinti daugybę dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių formų, pavyzdžiui: „valgąs“, „valgęs“, „valgydavęs“, „valgysiąs“, „valgomas“, „valgytas“. Tai suteikia kalbai lankstumo ir leidžia tiksliai perteikti veiksmų niuansus. Ši gramatinė įvairovė daro lietuvių kalbą sudėtinga tiek mokytis, tiek vartoti, tačiau kartu ir labai turtinga bei išraiškinga.
Lietuvos kalba yra itin svarbi ir įdomi pasaulio kalbininkams
Daug užsienio universitetų įtraukia lietuvių kalbos studijas į savo kalbotyros programas, siekdami giliau suprasti indoeuropiečių kalbų raidą ir struktūrą. Lietuvių kalba, išlaikiusi daugybę archajiškų bruožų, yra itin vertinga lyginamiesiems kalbų tyrimams. Pavyzdžiui, Berlyno, Jenos, Leipcigo, Maskvos, Sankt Peterburgo, Paryžiaus, Prahos ir Vienos universitetuose lietuvių kalba buvo dėstoma jau XIX a.
Prancūzų kalbininkas Antoine’as Meillet yra pasakęs[2]:
Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis kaimietis.
Šiandien daugiau nei 40 lituanistikos (kartais ir baltistikos) institucijų įvairiose šalyse tyrinėja ir dėsto lietuvių kalbą bei kultūrą. Apie 25 iš jų siūlo lietuvių kalbos kursus kaip pasirenkamąjį ar laisvąjį dalyką, o kai kuriose aukštosiose mokyklose veikia savarankiškos lituanistikos ar baltistikos katedros bei institutai. Tarp tokių universitetų yra Latvijos, Varšuvos, Adomo Mickevičiaus (Poznanė, Lenkija), Masaryko (Brno, Čekija), Helsinkio, Greifsvaldo, Frankfurto, Stokholmo, Sankt Peterburgo, Maskvos Lomonosovo universitetai[3].
Svarbu pažymėti, kad lietuvių kalbos studijos užsienyje neapsiriboja tik Europa. Pavyzdžiui, Ilinojaus ir Vašingtono universitetuose JAV taip pat dėstoma lietuvių kalba. Be to, lietuvių kalbos kursai siūlomi kai kuriuose Japonijos, Kinijos ir Australijos universitetuose, taip prisidedant prie lietuvių kalbos ir kultūros sklaidos pasauliniu mastu.
Tad lietuvių kalba yra ypač vertinama ir studijuojama kone visame pasaulyje. Tačiau nepaisant tarptautinio pripažinimo, Lietuvoje dažnai trūksta suvokimo apie lietuvių kalbos vertę ir jos grožį.
