Bauda – 1,2 tūkst. eurų – nebent kaltinamasis ir vėl su tuo nesutinka
„Žmonės, besilaikantys įstatymų, yra vergai“, – tokiais žodžiais jaunas vyras apibūdina „žemiškąją“ gyvenimo dalį, kur per laiką – purvinas tualetas ir ataugę kojų nagai, pats tikindamas nusileidęs iš marso[1]. Kokia mums, baudžiauninkams, diena iš dienos slenkantiems ant kilimo iš smėlio, grunto ir asfalto, garbė; lenkiamės iki pat kulkšnių ir – gali būti – esam jam kaip niekada dėkingi.
Svajūnas Varnauskas įsitikinęs: suverenams negalioja visuotinai priimtos taisyklės. Šiai stovyklai jis save, ko gero, ir priskiria, tikindamas, kad yra Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės narys ir religiniai įsitikinimai jam neleidžia atlikti karinės tarnybos. Ką sako teisėsauga – kokią žinią skelbia Lietuva?
Dėl neramumų Ukrainoje nerimastingą ašarą braukia ne vienas neseniai pilnamečiu tapęs asmuo, pakviestas tarnauti į kariuomenę – toks dabar gyvenimas kovojant už savo šalies išlikimą ir niekuo dėtų gyvybių išsaugojimą. Kadangi Lietuvą pasiekia karo Ukrainoje aidai, svarstoma, jog atitinkamo pasirengimo greičiausiai taipogi neišvengsime. Šaukiamų į kariuomenę – sąrašai pilni, tačiau smalsaujama, kam birštonietis paveikus, jei šiam, iš pažiūros, negalioja jokie įstatymai ir teisės aktai – priešingai, su jais nusivalomas užpakalis į abi puses.
S. Varnauskas apie save iš tiesų susidaręs savitą nuomonę. Jis, aktyviai bylinėdamasis dėl šaukimo į kariuomenę, teigia, neva toks gyvenimo būdas tikrai ne jam: „Neisiu, nenoriu, nes visa tai prieštarauja mano įsitikinimams“, – strateguoja S. Varnauskas.
Dalis tautiečių šmaikštauja, nors ši gyvenimo filosofija iš pažiūros pakankamai nauja, tačiau visapusiškai naudinga – pagreitį pagavus, nei kaltinamųjų suolas nebaisus, nei pilietines atsakomybes liudijantis segmentas. „Nusispjovimo į visus“ aplinkybė yra puiki dingstis, vilkinanti jau kurį laiką trunkantį teismų maratoną, kurio finalas, nors ir laukiamas, visą laiką buvo neaiškus ir trikdantis.
Dabartiniame kontekste, sąmoningai vengiančių karo tarnybos jaunuolių nemažėja – jų yra stabiliai pakankamai daug. Pastarieji susimoka baudas ir toliau neina tarnauti. S. Varnausko atveju, kadangi vyrukas save priskiria suverenui (siekiančiam išsilaisvinti nuo teisinės arba finansinės naštos net ir būtinuoju atsakomybę reikalaujančiu prisiimti atveju), vienintelis įstatymas, kurio jis laikosi – „Ir su šakėmis nenuvarysite, jei aš noru nespindžiu“. Jau po pirmojo bylinėjimosi etapo teisėja žurnalistams atskleidė, esą dėl precedento neturinčio atvejo yra sutrikusi[2].
2024 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu asmuo vis tik pripažintas kaltu dėl šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimo, paskiriant 1 250 eurų dydžio baudą.
Po Jehovos liudytojo interesų paminimo – Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės spindesys
Lietuvos pilietis ne tik į šaukimą numojo ranka, bet taip pat nepateikė ir asmens dokumento – teisinosi, esą „neturi adreso ir gyvena buveinėje“. Vis dėlto, į rankas įteikė religinės bendruomenės išduotą pažymėjimą – tokiu abejones keliančiu būdu jis esą bendradarbiavo su teismu.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad visi, pakviesti į kariuomenę, privalo eiti tarnauti, ir jokie nenorai nesuveiks – nepaisant to, ar žmogus skelbiasi esąs marsietis, saulės gyventojas ar netikintis žemės egzistavimo prasme apskritai.
Tokie argumentai nepaneigia, jog tai Lietuvos Respublikos pilietis, taigi, pareigos ne iš piršto laužtos – jas atlikti būtina. Nors atsisakantys asmenys iš pradžių kelia nemenkų problemų, manoma, jog kariuomenė gali šiuos neįprastus įsitikinimus pakeisti „įdiegiant“ naujus[3].
Sprendžiant situaciją, šiais metais beveik 4 000 atvejų pritaikyta administracinio nusižengimo kodekso priemonės. Karo prievolės tarnyba per pusmetį inicijavo per 30 ikiteisminių tyrimų dėl piktybiško vengimo atlikti tarnybą.
Pabrėžiama, kad prieš dvejus metus Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, jog Lietuva nesugebėjo suderinti valstybės ir individo interesų neatleisdama Jehovos liudytojo nuo privalomosios karinės tarnybos bei nesuteikdama jam realios civilinės tarnybos alternatyvos. Anot teismo, šalis tokiais savo veiksmais neva pažeidė piliečio minties, sąžinės ir religijos laisvę, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijoje[4]. Tąsyk, kadangi prašymas buvo atmestas, Lietuva savo piliečiui, kuris dėl religinių įsitikinimų negalėjo atlikti tradicinės karo tarnybos, turėjo pasiūlyti alternatyvią civilinę tarnybą, kuri nebūtų kontroliuojama ir vadovaujama kariškių.
Nuosprendis gali būti skundžiamas
S. Varnauskas, būdamas įrašytas į karo prievolininkų sąrašą, viso tris kartus baustas administracine tvarka dėl karo prievolininkų pareigų nevykdymo[5]. Be to, Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės nariu jis tapo tik 2024 m. sausio 3 d., todėl kaltinamojo gynėjos teiginiai, jog kaltinamojo religiniai įsitikinimai susiformavo jau seniai, vertinami kaip nepagrįsti.
Gaudijos vaišnavų religinės bendruomenės vadovas Žilvinas Užkuraitis teismui sakė, kad bendruomenės nariams nedraudžiama atlikti karinę tarnybą, dalyvauti politikoje, tačiau žmogus turi teisę atsisakyti tarnauti kariuomenėje dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų, dėl kurių esą negali atlikti karinės tarnybos su ginklu. Priešingai, Konstitucijos 27 straipsnyje įtvirtinta, jog žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas.
Galiausiai, nors kaltinamasis birštonietis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltu neprisipažįsta ir prašė jį išteisinti, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus kaltę pripažino; prisipažino, kad nėjo tarnauti į šauktinius, tyčia vengė šaukimo į tarnybą, teigė, jog žinojo apie šaukimą.
Įdomiausia, jog šiuo konkrečiu atveju karo prievolės ir komplektavimo tarnybai nenurodė, kad jis negali atlikti tarnybos dėl religinių įsitikinimų, neprašė jo atleisti nuo tarnybos dėl šios priežasties. Priežastis buvo įvardinta tik ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, kas vertintina kaip asmens pasirinktina gynybinė pozicija. Visuma įrodymų leidžia teismui konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą yra visiškai įrodyta[6]. Nuosprendis, vėlgi, gali būti skundžiamas.
Lietuvoje su „suverenais“ save tapatina daugiau nei 500 žmonių. Birštonietis, kaip ir dažnas iš jų, savęs „asmeniu“ nevadina.
