- Išėjimas iš darbo vis dažniau susijęs su noru padaryti pertrauką karjeroje
- Nedarbo išmokos dydis priklauso nuo vidutinių draudžiamųjų pajamų
- Darbo neieškantys bedarbiai rizikuoja prarasti teisę į nedarbo išmoką
- Karjeros pertrauka gali tapti kliūtimi rasti gerą darbą
- Lietuvoje yra daugiau nei 152 tūkst. bedarbių, o kiekvieną mėnesį pranešama apie masinius atleidimus
Išėjimas iš darbo vis dažniau susijęs su noru padaryti pertrauką karjeroje
Pastaraisiais metais darbo rinkoje Lietuvoje pastebima nauja tendencija – vis daugiau žmonių nusprendžia daryti pertrauką nuo darbo. Tai gali būti metai ar pusmetis, kurio metu asmenys ilsisi, keliauja, mokosi arba keičia profesiją. Tokia karjeros pauzė gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, tačiau vis dažniau pasigirsta teorijų, kad tai – nauja normali tendencija darbo rinkoje. Vis dėlto, nors pertraukos nuo darbo tampa vis populiaresnės, jos kelia tam tikrų iššūkių tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Personalo paieškos ir atrankos agentūros „Emplonet“ komunikacijos projektų vadovė Adelė Meškinytė pastebi, kad šiandien žmonės daro karjeros pertraukas dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia, tai gali būti susiję su darbuotojų perdegimu ir išaugusiu stresu darbe, taip pat su kintančiu požiūriu į darbo ir gyvenimo pusiausvyrą. Vis daugiau žmonių pradeda vertinti galimybę keisti savo profesiją, atsikvėpti po intensyvių darbo metų arba skirti laiko asmeniniams projektams.
„Kartais karjeros pertrauka įvyksta ir ne paties asmens valia – jį atleidus ar darbdaviui pasakius išeiti savo noru (deja, vis dar egzistuojanti praktika, ypač esant ekonomikos sulėtėjimui). Karjeros pertrauka išeina ilgesnė ir tada, kai asmuo ilgai nesulaukia viliojančio pasiūlymo.
Tačiau žmonės nedirbti nusprendžia ir savo noru. Šis reiškinys gali būti susijęs su daug ir įvairių priežasčių – išaugusiais darbuotojų perdegimo rodikliais, kintančiu požiūriu į darbą apskritai, valstybės sudaromų galimybių keisti karjeros kryptį ir persikvalifikuoti. Yra žmonių, kurie karjeros pauzes daro dėl to, kad tenka rūpintis susirgusiais artimaisiais ar tvarkyti kitas problemas, kurioms dirbant visu etatu laiko nepakanka“, – teigia A. Meškinytė[1].
Nedarbo išmokos dydis priklauso nuo vidutinių draudžiamųjų pajamų
Nedarbo išmoka – tai viena iš pagrindinių priemonių, padedančių žmonėms išgyventi per karjeros pertrauką. Pagal „Sodros“ duomenis, didžiausia nedarbo išmoka Lietuvoje siekia daugiau nei 1 tūkst. eurų. Norint gauti išmoką, būtina užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, o toliau – aktyviai ir savarankiškai ieškoti darbo.
Tiesa, nedarbo išmokos dydis priklauso nuo kelių faktorių, todėl tikrai ne visi gali džiaugtis 1 tūkst. eurų viršijančia išmoka. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimalios mėnesio algos (MMA).
Pastovioji dalis yra lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. Jei žiūrėsime šiuos metus, tai MMA yra 924 eurus, todėl pastovioji nedarbo išmokos dalis yra 215,01 euro.
O kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo vidutinių draudžiamųjų pajamų, kurias turėjo asmuo. Pavyzdžiui, jei asmens vidutinės draudžiamosios pajamos siekė 800 eurų, tuomet pirmuosius 3 mėnesius jam bus mokama 525,33 euro, vėliau dar tris mėnesius jis gaus 463,25 euro siekiančią išmoką, o po to tris mėnesius jam bus mokama 401,17 euro[2].
Skaičiai rodo, kad vidutinė nedarbo išmoka Lietuvoje šiuo metu siekia 591,1 euro per mėnesį. Toks dydis gali būti pakankamas pragyvenimui mažesniuose miestuose, tačiau Vilniuje, kur gyvenimo sąnaudos yra aukštesnės, šios sumos dažniausiai užtenka tik nuomos išlaidoms padengti. Todėl dažnai tie, kurie naudojasi šia išmoka, stengiasi papildomai taupyti arba griežtai kontroliuoti savo išlaidas.
„Ar tai didelė suma? Kiekvienas įvertinsime skirtingai, bet Vilniuje (kur pragyvenimas yra brangesnis) už šią sumą veikiausiai pavyks padengti tik nuomos išlaidas. Kupiškyje tai bus solidesnė suma.
Ar už tokius pinigus galima nuskristi į Balį ir keliauti? Gyventi – gal ir taip, tačiau nuskristi – turbūt ne. Tie, kurie keliauja, dažnai turi atsidėję pinigų patys. Taip pat svarbu suprasti, kad šiuolaikinis žmogus darbo skelbimų portalus gali naršyti ir ilsėdamasis Balyje, ir Anykščiuose. Taip gali būti tiesiog patogiau, o kai kuriais atvejais – ir pigiau“, – pastebi A. Meškinytė.
Darbo neieškantys bedarbiai rizikuoja prarasti teisę į nedarbo išmoką
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė taip pat pabrėžia, kad nors nedarbo išmoka suteikia tam tikrą finansinę pagalbą, žmonės turi ne tik teises, bet ir pareigas. Viena iš pagrindinių pareigų – aktyviai ieškoti darbo ir informuoti Užimtumo tarnybą apie paieškos rezultatus.
Jei asmuo nesilaiko šių reikalavimų, gali netekti teisės į išmokas.
2024 m. pirmąjį pusmetį tokių atvejų buvo apie 18 tūkst., o 2023 m. – beveik 20 tūkst. Asmenys, kurie netenka bedarbio statuso, negali vėl įgyti teisės į išmokas iki šešių mėnesių.
Be to, reikia pabrėžti, kad darbdaviai ir darbuotojų atstovai vertina karjeros pertraukas skirtingai. Kai kurie darbdaviai, susiduriantys su darbuotojų stygiumi, mano, kad nedarbo išmokos yra per didelės ir skatina darbuotojus ilgiau nesirūpinti grįžimu į darbo rinką.
Kita vertus, profsąjungos pabrėžia, kad išmokos ne visada užtikrina orų pragyvenimą, ypač gyvenant brangesniuose miestuose.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad nedarbo išmokos mažėja, o po devynių mėnesių jų mokėjimas nutraukiamas. Be to, išmokos skiriamos tiems žmonėms, kurie metus dirba be pertraukų. Ar metus laiko dirbti yra normalu? Tarp jaunų žmonių – taip. Darbus jie keičia vidutiniškai maždaug kas dvejus metus“, – sako A. Meškinytė.
Karjeros pertrauka gali tapti kliūtimi rasti gerą darbą
Nors karjeros pertrauka gali būti naudingas sprendimas, kai žmogus nori pakeisti savo darbą, jo sritį, taip pat patobulinti įgūdžius ar tiesiog pailsėti, tai taip pat gali būti gan rizikingas žingsnis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jei žmogus laikinai pasitraukia iš darbo rinkos, jam gali kilti sunkumų vėl įsidarbinti arba jis gali prarasti kvalifikaciją.
Ilgalaikis nedarbas gali sumažinti žmogaus galimybes vėl sugrįžti į darbo rinką. Tačiau tai anaiptol nereiškia, jog reikėtų versti žmogų kuo greičiau priimti bet kokį darbo pasiūlymą, nes dažnai iš darbo išeinama todėl, jog perdegama arba norima persvarstyti savo karjeros kryptį.
„Darbą reikia rinktis atsakingai – apsvarsčius savo stiprybes, silpnybes, karjeros kryptį, galbūt pasikonsultavus su specialistu. Tai – netrumpas procesas.
Jeigu žmogus yra skatinamas rinktis bet kokį darbą, jo energija bus nukreipta netinkama linkme. Tokiu būdu bus užpildyta laisva darbo vieta, tačiau laikinai padirbėti atėjęs darbuotojas daug kainuos darbdaviui. Skaičiuojama, kad darbuotojo keitimas įmonei atsieina iki metinio jo darbo užmokesčio“, – sako E Meškinytė.
Specialistė taip pat pabrėžė, jog Lietuvai trūksta aukštos kvalifikacijos talentų. O netinkamai elgiantis su karjeros pertrauką darančiais žmonėmis, rizikuojama jų prarasti dar daugiau:
„Nesuteikdami galimybių žmonėms pasidaryti karjeros pauzę, pakeisti karjeros kryptį, permąstyti savo profesinius tikslus, mes jiems ne tik užkertame kelią tobulėti, gauti didesnes pajamas ateityje, bet ir prarandame potencialių talentų, kurių šiuo metu valstybei labai reikia.“
Lietuvoje yra daugiau nei 152 tūkst. bedarbių, o kiekvieną mėnesį pranešama apie masinius atleidimus
77.lt primena, kad šiais metais buvo fiksuotas didžiausias bedarbių skaičius per pastaruosius 12 mėnesių. Lapkričio 1 dienos duomenimis, Lietuvoje buvo registruota 152,9 tūkst. bedarbių – 4,6 proc. daugiau nei prieš metus[3].
Lietuva susiduria ne tik su savarankiškais išėjimais iš darbo, bet ir su masiniais atleidimais. Vien lapkričio mėnesį apie masinius atleidimus įspėjo 7 bendrovės[4]:
- „Telia Global Services Lithuania“ atleido 153 darbuotojus,
- „Statybų ir inovacinių sprendimų spektras“„“ atleido 81 darbuotoją,
- „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“ atleido 59 darbuotojus,
- „SG Veteris Lithuania“ atleido 36 darbuotojus,
- „Juviga“ atleido 30 darbuotojų,
- „Mažeikių MCT“ atleido 27 darbuotojus,
- „Statedma“ atleido 27 darbuotojus.
