- Sausį fiksuotas didžiausias bedarbių skaičius per pastaruosius 12 mėnesių
- Tarp bedarbių – daug jaunų, darbingų asmenų, kurie nelinkę mokytis
- Laisvų darbo vietų rodiklis – mažiausias per visą metų laikotarpį
- Bendrovės ir toliau praneša apie grupinius atleidimus
Sausį fiksuotas didžiausias bedarbių skaičius per pastaruosius 12 mėnesių
Panašu, jog kalbos apie gerėjančią ekonominę padėtį Lietuvoje prasilenkia su realiais skaičiais. Vien žvelgiant į gausėjančias darbo neturinčių asmenų gretas, neatrodo, kad artimiausiu metu šalyje vis labiau trauksis pesimistinės nuotaikos ir ekonominė nežinomybė. Remiantis Užimto tarnybos duomenimis, šiuos metus Lietuva pradėjo su rekordiniu bedarbių skaičiumi, lyginant 12 mėnesių laikotarpį. Vos per mėnesį bedarbių gretos padidėjo 7,8 proc. asmenų.
2024 metų sausio 1 dieną šalyje buvo registruoti 162 046 bedarbiai[1]. Tai yra net 11 724 bedarbiais daugiau nei 2023 metų gruodžio 1 dieną ir net 15 781 bedarbiu daugiau, jei lyginsime su lapkričio 1 dienos duomenimis. Tad pastaruosius kelis mėnesius darbo neturinčių asmenų gretos didėjo ir pasiekė vienerių metų piką. Daugiau nei 16 000 bedarbių buvo fiksuota tik 2023 metų vasario 1 dieną, tačiau net tada jų kiekis buvo mažesnis nei dabar.
Registruotas nedarbas pasiekė 9,1 proc., t. y. šis rodiklis tapo 0,7 proc. punkto didesnis nei prieš mėnesį ir 0,2 proc. punkto didesnis nei prieš metus. Registruoto nedarbo rodikliai gruodį augo visose šalies savivaldybėse, tad tai nėra tik konkretaus regiono problema[2].
Tarp bedarbių – daug jaunų, darbingų asmenų, kurie nelinkę mokytis
Kaip ir įprasta, didesnė bedarbių dalis yra vyresni nei 50 metų amžiaus Lietuvos gyventojai. Tokių darbo neturinčių asmenų sausio 1 dieną buvo 62 838. Tačiau jau kelis mėnesius iš eilės auga jaunų, iki 29 metų amžiaus asmenų nedarbo lygis. O tai rodo tendenciją, kad net ir jaunimui darosi sunku išlaikyti darbo vietą ar ją greitai pakeisti kita, nors įprastai ši problema labiau matoma tarp vyresnio amžiaus gyventojų.
Sausio 1 dieną iki 29 metų amžiaus grupėje buvo 31 792 bedarbiai. Palyginimui, gruodžio 1 dieną jaunų bedarbių buvo 30 061, o lapkričio 1 dieną – 29 690. Jaunimo bedarbystė šiuo metu yra didžiausia per visą vienerių metų laikotarpį.
Negana to, itin išaugo jaunuolių iki 24 metų nedarbo lygis. Metų pabaigoje jis siekė 19,4 proc. tarp vyrų, o tokius prastus rodiklius matėme tik 2020 metais, kai vyrų iki 24 metų nedarbo lygis siekė 30,7 proc. Įdomu tai, kad kelių metų rekordus muša tik jauni vyrai, o štai moterų iki 24 metų nedarbo lygis yra pats žemiausias per paskutinius ketverius metus ir siekia tik 5,7 proc.[3]. Deja, nėra aišku kas turėjo įtakos tokiam kardinaliam bedarbių skaičiaus skirtumui.
Sausio 1 duomenimis, darbo rinkai besirengiančio asmens statusu buvo registruota 24,3 tūkst. asmenų. Tai yra 11,3 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų. Palyginti su gruodžio 1 dienos duomenimis, šio statuso asmenų sumažėjo, tačiau nežymiai – 0,2 proc.
O tai reiškia, kad žmonės vis dar noriai renkasi įvairius mokymus, bandydami grįžti į darbo rinką su naujais ar patobulintais įgūdžiais. Bet lyginant šiuos skaičius su augančių bedarbių kiekiu, panašu, kad nauji Užimtumo tarnybos klientai dažniau linkę ieškoti sau įprasto darbo su jau turima patirtimi ir įgūdžiais, o ne įgauti naujų žinių ir galbūt pakeisti savo karjeros kryptį.
Be to, remiantis SODRA operatyviniais duomenimis 2024 metų sausio 1 dieną apdraustųjų/dirbančiųjų Lietuvos gyventojų buvo 1,45 milijono. O tai yra 14 tūkst. asmenų arba 0,97 proc. mažiau lyginant su gruodžio 1 dienos duomenimis. Panašu, jog dalis gyventojų galimai emigravo iš šalies, nes SODROS apdraustųjų/dirbančiųjų sumažėjimas skiriasi nuo registruotų naujų bedarbių daugiau nei 2,2 tūkst. asmenų.
Laisvų darbo vietų rodiklis – mažiausias per visą metų laikotarpį
Nors jau kelis mėnesius iš eilės auga darbo neturinčių asmenų skaičius, tačiau laisvų darbo vietų kiekis vis labiau traukiasi. Darbdaviai gruodžio mėnesį Užimtumo tarnyboje įregistravo 8,4 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai yra mažiausias skaičius per vienerius metus.
Verta pažymėti, kad mažėjant laisvoms darbo vietoms vis dar daugėja ilgalaikių bedarbių skaičius. Per vienerius metus ilgalaikių bedarbių dar niekada nebuvo tiek, kiek dabar – net 32 050. Lyginant su gruodžio 1 dienos duomenimis, ilgalaikių bedarbių gretas vos per vieną mėnesį papildė 2 063 asmenys.
Be to, Lietuvos gyventojai žymiai vangiau ryžtasi pradėti veiklą pagal verslo liudijimą. Per gruodį verslo liudijimus registravo 5,8 tūkst. asmenų. O tai yra net 1,7 tūkst. arba 22,1 proc. mažiau nei lapkritį.
Bendrovės ir toliau praneša apie grupinius atleidimus
Darbo vietų mažėjimo, bet bedarbių skaičiaus didėjimo tendenciją puikiai iliustruoja įvairūs masiniai atleidimai iš darbo. Jie vyksta tiek dėl darbo apimčių traukimosi, tiek ir dėl bankrutuojančių ir veiklą visiškai nutraukiančių bendrovių.
Pavyzdžiui, spalį apie visų savo darbuotojų atleidimą pranešė bankrutuojanti lietuviškos kosmetikos prekės ženklo „Manilla“ valdytoja „Dermofaktorius“[4]. Bankrutuojanti gyvenamųjų bei negyvenamųjų pastatų statyba užsiimanti bendrovė „Skado BYGG“ apie atleidimą įspėjo 46 darbuotojus[5]. O „Klaipėdos mėsinė“ pranešė ketinanti atleisti net 80 darbuotojų[6].
Ne ką geriau atrodė ir kiti mėnesiai. Pavyzdžiui, lapkritį Lietuvos paštas pranešė atleisiantis net 72 darbuotojus, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras perspėjo apie 35 darbuotojų atleidimą, o „Audimas Supply“ perspėjo apie 28 žmonių atleidimą iš darbo. Gruodį apie 47 darbuotojų atleidimą pranešė naujų pastatų statybos bendrovė „VIA STELLA“, apie 45 darbuotojų atleidimą pranešė „Girteka Competence Center“, o „TransUnion Baltics“ atleido net 230 asmenų[7].
Svarbu pabrėžti, kad gausūs atleidimai neatrodo, jog liausis ir šiais metais. Dar net nespėjus pasibaigti pirmam šių metų mėnesiui apie grupės darbuotojų atleidimus pranešė penkios bendrovės. UAB „WESTERN FABRICATIONS“ atleidžia 18 darbuotojų, UAB „MAŽOJI RAGAINĖ“ ir UAB „Niktopa“ atleidžia po 32 darbuotojus, o Lietuvos paštas – net 72[8].
