Lietuvos rūkymo statistika panaši į Prancūzijos
Lietuva užima 20-tą vietą tarp daugiausiai rūkančių šalių[1]. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (PSO), net 32 proc. pilnamečių lietuvių mėgaujasi tabako dūmais, kurie sukelia įvairias sveikatos problemas. Tokiu rodikliu Lietuvos gyventojai yra panašūs į prancūzus, kurie liko 19-oje vietoje.
Tiesa, Lietuva smarkiai atsilieka nuo daugiausiai rūkančių šalių. Pats didžiausias rūkančiųjų skaičius užfiksuotas Nauru saloje, Mikronezijoje. PSO duomenimis, joje rūko net 48,5 proc. pilnamečių gyventojų. Antroje vietoje liko Birma su 44,1 proc., o trečioje – Kiribatis, su 40,6 proc. rūkančiųjų.
2021 metais Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) užsakymu vykdyto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje (GPS) tyrimo duomenys rodo, jog rūkymas labiau paplitęs tarp Lietuvos vyrų, nei tarp moterų[2]. Be to, per tuos metus dažniau rūkė 25-45 metų amžiaus žemesnio išsilavinimo respondentai.
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, jog nors ir lėtai, tačiau palaipsniui rūkančiųjų mažėja. Pavyzdžiui, 2005 metais visiškai nerūkė 69 proc. šalies gyventojų, o 2019 metais nerūkančiųjų buvo 76,3 proc.[3].
Per metus visame pasaulyje suvartojama daugiau nei 5000 milijardų cigarečių[4]. Tai reiškia, jog kasdien surūkoma 13 milijardų cigarečių. Nors galima stebėti lėtą tendenciją, kad rūkymo skaičiai pamažu traukiasi, tačiau nuo tabako gaminių vartojimo kasmet miršta ~8 milijonai žmonių. Iš jų net 1,2 milijono miršta dėl pasyvaus rūkymo.
Cigarečių žala neapsiriboja tik plaučių vėžio rizika
Nėra saugaus būdo rūkyti, nors apie cigarečių žalą žinota ne nuo pirmų dienų. Iš pradžių jos buvo reklamuojamos kaip vaistas nuo įvairių ligų ir net gydytojai mielai siūlydavo savo pacientams patraukti porą dūmų, kad nustotų skaudėti gerklę. Tik vėliau buvo pastebėtas ryšys tarp rūkymo ir plaučių vėžio, nors ir šį faktą ilgą laiką mėginta nuslėpti ir aršiai neigti.
Dabar jau puikiai žinoma, kad rūkymas smarkiai didina plaučių vėžio riziką. Tačiau be plaučių vėžio tabako produktai kenksmingi ir dėl daugybės kitų rimtų, ilgalaikių pasekmių kūnui.
Beje, visos su rūkymu siejamos problemos gresia ne tik cigaretes mėgstantiems rūkaliams. Tokią pačią žalą patiria ir tie, kurie kramto tabaką, rūko pykę ar naudoja kitus tabako gaminius, kuriuose yra įvairių kenksmingų medžiagų – nuo acetono ir anglies iki nikotino ir anglies monoksido. Cigaretėse yra apie 600 ingredientų, kurių dauguma randami ir cigaruose ar kaljanuose. Degdami šie ingredientai sukuria daugiau nei 7000 cheminių medžiagų, o daugelis iš jų – toksiškos.
Rūkymo žala susideda iš daugybės skirtingų aspektų[5]:
- Rūkymas gali pakenkti organams ir neigiamai veikti bendrą savijautą. Yra žinoma, jog rūkymas gali neigiamai veikti imuninę sistemą, todėl rūkantieji greičiau suserga infekcijomis.
- Rūkymas gali padidinti įvairių rūšių vėžio ir reumatoidinio artrito riziką. Nors daugelis žino, jog cigaretės skatina plaučio vėžio atsiradimą, tabako gaminiai kenkia visam kūnui. Rūkymas gali padidinti tokių vėžio formų riziką kaip: pūslės vėžys, gimdos kaklelio vėžys, ūminė mieloidinė leukemija, gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys, stemplės vėžys, kepenų vėžys, burnos ir ryklės vėžys, skrandžio vėžys ir t. t.
- Rūkymas neigiamai veikia nervų sistemą. Viena iš tabako sudedamųjų dalių yra nuotaiką keičiantis nikotinas. Nors kuriam laikui jis suteikia papildomos energijos, tačiau nikotinas sukelia didelę priklausomybę. Nikotino poveikiui išnykus, jaučiamas nuovargis, noras rūkyti, o ilgesnį laiką to nedarant gali atsirasti nerimas, galvos skausmas, dirglumas, miego sutrikimai ar net depresija.
- Ilgalaikis rūkymas gali neigiamai paveikti regėjimą ir regos nervą. Ilgai rūkant gali išsivystyti tam tikros su regėjimu susijusios ligos: glaukoma ar katarakta, kurios ilgainiui negydomos gali sukelti aklumą.
- Rūkymas pažeidžia kvėpavimo sistemą. Tabako gaminių vartojimas gali pažeisti kvėpavimo takus, alveoles plaučiuose ir kitas struktūras, neleidžiančias nešvarumams ir gleivėms patekti į plaučius. Rūkymas taip pat sukelia plaučių pažeidimus ir audinių praradimą, kurio negalima atstatyti net ir metus rūkyti. Kadangi pažeidžiama kvėpavimo sistema, užkietėję rūkaliai gali tapti jautresni įvairioms plaučius pažeidžiančioms infekcijoms (tuberkuliozei, pneumonijai). Be to, gali kamuoti lėtinis kosulys.
- Rūkymas didina lėtinių plaučių ligų riziką. Į tokias negrįžtamas ligas įeina emfizema, lėtinis bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių vėžys, suaugusiųjų astma.
- Rūkymas gali pakenkti širdies ir kraujagyslių sistemai. Daugybė žmonių kasmet miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, kurias sukelia cigarečių rūkymas. Toks kenksmingas įprotis taip pat didina kraujospūdį, silpnina kraujagyslių sieneles ir padidina kraujo krešulių riziką.
- Rūkymas gali turėti įtakos vaisingumo problemoms. Be to, rūkant gali sumažėti lytinių hormonų kiekis, todėl tiek vyrai, tiek moterys gali jausti mažesnį lytinį potraukį. Rūkančios moterys rizikuoja sulaukti menopauzės kur kas anksčiau nei nerūkančios, o pastojus didėja rizika, jog nėštumas baigsis nelaime, gims neišnešiotas kūdikis arba naujagimis su „kiškio lūpa“. Rūkantys vyrai rizikuoja patirti erekcijos ir vaisingumo problemas, jų spermos DNR gali būti pažeista, todėl didėja ne tik pastojimo, bet ir persileidimo ar apsigimimų rizika.
- Rūkymas gali neigiamai veikti odą. Tabako dūmuose esančios medžiagos gali pakeisti odos struktūrą ir prisidėti prie greitesnio jos senėjimo, raukšlių atsiradimo, ilgesnio žaizdų gijimo bei kitų problemų. Taip pat gali padidėti odos vėžio rizika.
- Rūkymas gali kenkti nagams ir plaukams. Nustatytas ryšys tarp rūkymo ir androgeninės alopecijos – būklės, sukeliančios vyrų plaukų slinkimą. Dėl tabako produktų taip pat kenčia ir rankų bei kojų nagai, gali padidėti grybelinių nagų infekcijų tikimybė.
Gera žinia ta, kad didesnę dalį problemų galima išspręsti nusprendus mesti rūkyti. Po ilgesnio laiko tarpo organizmo būklė pagerėja ir žmogus gali džiaugtis geresne savijauta. Tačiau tokios rimtos ligos kaip plaučių vėžys niekur nedingsta, kaip ir nebeįmanoma atstatyti pažeistų plaučių į prieš tai buvusią jų būklę.
Greitai išpopuliarėjusios elektroninės cigaretės taip pat kelia susirūpinimą
Kai kurie rūkaliai vietoj įprastinių cigarečių nusprendžia išmėginti elektronines, nes tiki, jog šios yra mažiau kenksmingos ir nesukelia priklausomybės. Daugelis vis dar galvoja, kad tai puikus būdas mesti rūkyti, nes pereinama prie neva sveikesnio produkto. Tačiau elektroninės cigaretės irgi gali būti kaltos dėl įvairių negalavimų.
E-cigaretės gali sukelti pykinimą, vėmimą, galvos svaigimą ir skausmą, sausą kosulį, užspringimą, nudegimo traumas, viršutinių kvėpavimo takų dirginimą, akių ir gleivinės sausumą, alerginį kvėpavimo takų uždegimą, citokinų ir uždegimą skatinančių mediatorių išsiskyrimą, iškvepiamo azoto oksido sintezės plaučiuose sumažėjimą, bronchų genų ekspresijos pokytį ir net padidinti plaučių vėžio riziką. O tikrasis elektroninių cigarečių žalos mastas išvis nėra nustatytas, nes paprasčiausiai trūksta ilgalaikių, itin išsamių tyrimų. Galima spėti, jog galiausiai baigsis taip, kaip ir su įprastomis cigaretėmis – žala paaiškės tik po daugybės metų.
Daugumoje elektroninių cigarečių yra nikotino, kuris sukelia priklausomybę. Tad mąstantys, jog su šiuo produktu sugebės atsikratyti rūkymo priklausomybės, iš tiesų smarkiai klysta. Vienintelis patikimas ir saugus būdas atsisveikinti su cigaretėmis – iš tikrųjų jas mesti ir nepereiti prie jokio kito priklausomybę sukeliančio produkto.
