Liekni žmonės nebūtinai gyvena ilgiau: kas toji miosteatozė?

KMI yra prastas rodiklis sprendžiant apie sveikatą: riebalų infiltracijos į raumenis pavojus ir liesų riebalų fenomenas

Miostazė arba miosteatozė tai būklė, kai į raumeninį audinį įsiskverbia perteklinės riebalų sankaupos. Skirtingai nuo paviršinių riebalų sluoksnių, esančių po oda (poodinių riebalų), arba visceralinių riebalų, kurie supa mūsų organus, miosteatozė apibūdina riebalus, kurie įsiterpia į pačias raumenų skaidulas^[1]. Nepaisant to, kad miosteatozė nėra taip plačiai paplitusi kaip kitos su kūno riebalais susijusios ligos, pavyzdžiui, nutukimas, ji kelia didelį pavojų sveikatai ir yra glaudžiai susijusi su apgaulingu liesų riebalų reiškiniu, kai žmogus iš esmės yra lieknas, bet turi riebalinio sluoksnio, o ne vien raumenis.

Norint visiškai suvokti miosteatozės sąvoką, būtina suprasti mūsų skeleto raumenų sistemos prigimtį ir jos vaidmenį mūsų sveikatai. Skeleto raumenys, kurie yra audiniai, atsakingi už judesių atlikimą ir laikysenos palaikymą, atlieka svarbų vaidmenį mūsų medžiagų apykaitos sveikatai.

Jie padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, dalyvauja energijos gamyboje ir vartojime bei prisideda prie mūsų bendros fizinės jėgos ir ištvermės. Sergant miosteatozės liga, į šį svarbų audinį įsiskverbia riebalinės ląstelės, o šią būklę galima nustatyti naudojant medicinines vaizdavimo technologijas, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografiją ar kompiuterinę tomografiją^[2].

Šiuose vaizduose gydytojai gali matyti marmurinį raštą, panašų į tą, kuris matomas kepsnyje, kur normalus raumeninis audinys (liesas, tamsus) persipina su riebaliniu (šviesesniu, dažnai baltu). Nors tam tikras riebalų kiekis raumenyse yra normalus ir iš tiesų būtinas, dėl per didelio riebalų kiekio sumažėja raumenų kokybė ir funkcija, todėl sutrinka medžiagų apykaitos ir fizinis raumenų vaidmuo.

Kodėl miosteatozė yra blogai ir laikoma liga?

Riebalų infiltracija miosteatozės atveju gali sukelti daugybę sveikatos problemų, daugiausia dėl sutrikusio raumenų funkcionalumo. Štai pagrindinės priežastys, kodėl miosteatozė yra žalinga:

• sumažėjusi raumenų jėga ir funkcija: riebalų infiltracija trikdo normalią raumenų skaidulų funkciją, todėl mažėja raumenų jėga ir fizinis pajėgumas. Tai taip pat gali lemti didesnę kritimo riziką ir vyresnio amžiaus žmonių silpnumą;
• metabolinės komplikacijos: raumenų audinys yra pagrindinis gliukozės apykaitos dalyvis, o riebalų infiltracija sutrikdo šį procesą, todėl atsiranda atsparumas insulinui ir didesnė rizika susirgti 2 tipo diabetu;
• uždegimas ir fibrozė: riebalų kaupimasis raumenyse gali sukelti vietinį uždegimą, dėl kurio ilgainiui gali atsirasti fibrozė (skaidulinio jungiamojo audinio perteklius) ir dar labiau pablogėti raumenų funkcija;
• susijęs pavojus sveikatai: miosteatozė dažnai susijusi su kitomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis ir kepenų ligomis, pavyzdžiui, nealkoholine suriebėjusių kepenų liga (NAFLD).

Skinny fat^[3] yra šnekamosios kalbos terminas, apibūdinantis asmenis, kurie atrodo liekni, tačiau jų kūno riebalų ir raumenų masės santykis yra didelis, yra glaudžiai susijęs su miosteatoze. Žmonių, priskiriamų tokiai grupei, kūno masės indeksas (KMI) gali būti normalus, tačiau jų kūno sudėtis (raumenų ir riebalų santykis) rodo riebalų perteklių, ypač raumeniniame audinyje.

Dėl šio neatitikimo asmenys gali būti normalaus svorio, nors jiems būdingi reikšmingi metabolinės rizikos veiksniai, paprastai susiję su nutukimu. Pavojus, susijęs su tokia liesų riebalų būkle, slypi jos apgaulingume. Daugelis žmonių nežino, kad, nepaisant normalaus svorio, jiems gresia tos pačios sveikatos komplikacijos, susijusios su nutukimu, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir kiti metaboliniai sindromai^[4]. Taip yra visų pirma todėl, kad atliekant įprastus patikrinimus, pavyzdžiui, KMI, neatsižvelgiama į kūno sudėtį.

Prevencija ir ligos valdymas yra sudėtingi nežinant konkrečios būklės

Subalansuota mityba, kurioje gausu baltymų, palaiko raumenų sveikatą, o reguliarūs jėgos ir pasipriešinimo pratimai yra labai svarbūs raumenų masei palaikyti ir didinti. Aerobikos pratimai taip pat gali būti svarbūs, nes padeda deginti riebalų perteklių.

Neįmanoma pervertinti ankstyvo ligos nustatymo svarbos. Labai svarbu pažymėti, kad nors bendras svorio mažinimas gali sumažinti riebalų kiekį, tačiau netinkamai kontroliuojamas jis gali lemti ir raumenų nykimą. Todėl labai svarbios tikslingos intervencijos, kuriomis mažinant riebalų kiekį yra išlaikoma arba didinama raumenų masė.

Pasaulinės nutukimo krizės akivaizdoje dėmesys vien tik svoriui kartais gali iškreipti pagrindines sveikatos problemas. Šis skinny fat fenomenas ir miosteatozė mums primena, kad mūsų svorio kokybė, raumenų ir riebalų pusiausvyra yra tokia pat svarbi kaip ir jo kiekis. Turėtume skirti vienodą dėmesį ne tik sveikiems raumenims, bet ir sveikiems riebalams, kad užtikrintume bendrą medžiagų apykaitos sveikatą ir fizinę būklę.

Įrodyta slaptų raumenų riebalų sukeliama rizika ir šios būklės poveikis mirtingumui

Tradicinė išmintis įspėja apie pilvo riebalų kaupimosi pavojų, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad gali būti dar klastingesnė riebalų rūšis, kuri kelia dar didesnį pavojų sveikatai. Neseniai paskelbtame tyrime teigiama, kad ši riebalų forma, įsiskverbianti į raumenis, gali gerokai padidinti mirtingumo riziką^[5].

Naujausi duomenys rodo, kad miosteatozė sveikų suaugusiųjų grupėje buvo susijusi su 15,5 % didesne absoliučia mirtingumo rizika. Tuo tarpu nutukimas absoliučią mirtingumo riziką padidino tik 7,6 %, o kepenų suriebėjimas ir raumenų išsekimas atitinkamai 8,5 % ir 9,7 %.

Nerimą kelianti šio tyrimo išvada rodo, kad riebaliniai raumenys gali kelti didesnę mirtingumo riziką nei kai kurios gerai žinomos sveikatos problemos, pavyzdžiui, nutukimas. Pasak Viskonsino universiteto Medicinos ir visuomenės sveikatos mokyklos vyresniojo tyrėjo ir virškinamojo trakto vaizdinimo skyriaus vadovo daktaro Perry Pickhardt, raumenų riebalų pavojaus signalas buvo labai stiprus net ir sveikų žmonių grupėje.

Miosteatozė, kai ji pasireiškia kartu su tokiomis ligomis kaip kepenų suriebėjimas ar didelis visceralinių riebalų kiekis, gali kelti daug didesnę riziką sveikatai. Todėl pacientų profiliavimas atsižvelgiant į šiuos veiksnius galėtų tapti įprasta prevencinės sveikatos priežiūros praktika. Nutukimo ir cukrinio diabeto tyrimų srityje vis labiau domimasi raumenų riebalais.

Rizika kyla riebalams apsupant ląsteles ir raumenų daleles

Dr. Stevenas Heymsfieldas, Luizianos valstijos universiteto Penningtono biomedicininių tyrimų centro medžiagų apykaitos ir kūno sudėties profesorius, aiškina, kad kiekvienoje raumenų ląstelėje paprastai yra nedidelis sveikų riebalų kiekis, skirtas energijai gaminti. Sveikatos problemų kelia riebalų perteklius, kuris kaupiasi už ląstelių ribų, aplink raumenų skaidulas ir pluoštus, panašiai kaip kepsnyje matomas marmuringumas.

Dr. Pickhardtas su kolegomis atliko tyrimą su beveik 9 000 sveikų pacientų, kuriems 2004-2016 m. buvo atlikta mažos dozės kompiuterinė tomografija storosios žarnos vėžio patikrai. Jie pripažino, kad šie skenavimai, kurie suteikia išsamų žmogaus kūno sudėjimo vaizdą, gali būti panaudoti vertinant kitas galimas sveikatos problemas^[6].

Dirbtinio intelekto įrankis buvo išmokytas iš pilvo kompiuterinės tomografijos skenavimų išgauti kūno sudėties rodiklius, todėl buvo galima veiksmingai įvertinti kiekvieno asmens pilvo riebalų, raumenų riebalų, kepenų riebalų ir raumenų išsekimą. Po to tyrėjų komanda stebėjo dalyvius vidutiniškai devynerius metus, siekdama ištirti galimas sąsajas tarp šių rodiklių ir pagrindinių sveikatos problemų ar ankstyvos mirties.

Stebina tai, kad raumenų riebalai pasirodė esantys didžiausias mirties rizikos veiksnys, net ir atsižvelgus į kiekvieno asmens KMI (kūno masės indeksą), labiausiai paplitusį nutukimo rodiklį. Be to, daktaras Pickhardtas atkreipė dėmesį, kad KMI buvo prastas prognostinis rodiklis ir turėjo labai silpną signalą šiuo atžvilgiu, o tai rodo, kad net ir nutukimo neturintiems asmenims, kurių raumenų rodikliai nesveiki, gali kilti didelė rizika.

Nors tyrime pateikiami įtikinami duomenys, svarbu atkreipti dėmesį, kad jame nėra galutinai nustatytas priežastinis ryšys tarp raumenų riebalų ir mirties rizikos. Pasak Niujorko universiteto Medicinos mokyklos klinikinės radiologijos docentės daktarės Angelos Tong, raumenų riebalų sankaupos potencialiai gali būti kito sveikatos sutrikimo, keliančio tikrąją riziką, simptomas.

Galimos pagrindinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, širdies problemos ar diabetas, gali riboti asmens aktyvumą, todėl gali padidėti raumenų riebalų kiekis. Tačiau neginčijama, kad ryšys tarp riebalinių raumenų ir prastų rezultatų vis stiprėja. Pavyzdžiui, 2020 m. paskelbta įrodymų apžvalga atskleidė, kad vėžiu sergantiems pacientams, kuriems diagnozuota miosteatozė, mirtingumo rizika buvo 75 % didesnė nei tiems, kurie neturėjo riebalinių raumenų.

Slaptas miosteatozės keliamas pavojus rodo, kad svarbu atlikti išsamų sveikatos vertinimą, neapsiribojant tradiciniais rodikliais, tokiais kaip KMI. Riebalinių raumenų rizikos signalas stipriai išsiskiria net tarp sveikų žmonių, todėl reikia daugiau informuotumo, ankstyvo aptikimo ir intervencinių priemonių, kad būtų išvengta miosteatozės arba ji būtų suvaldoma laiku. Moksliniams tyrimams toliau plėtojant šios būklės supratimą, tikimasi, kad būsimos prevencinės priemonės ir gydymas padės sumažinti didelę jos įtaką mirtingumo rizikai.

Nėra aišku, kodėl jūsų raumenys gali pradėti kaupti riebalus, bet yra vilties

Medikai sako, kad konkrečių priežasčių kodėl šis procesas prasideda, nėra. Gali būti, kad su tuo susiję tam tikri genetiniai veiksniai, o su amžiumi jų daugėja, nepaisant geriausių ketinimų kilnoti svarmenis ar sportuoti, maitintis sveikai. Taip pat žinoma, kad raumeniniai riebalai kaupiasi, jei raumenys atrofuojasi^[7].

Tarkime, ant kojos uždėtas gipsas, o raumenys atrofuojasi, kartais raumenų ląsteles pakeičia riebalų ląstelės. Tai tikriausiai yra didžiausias šaltinis to, ką nustatė šie tyrėjai. Pavyzdžiui, miosteatozė yra tam tikrų raumenų distrofijos tipų požymis, sakė medikai. Deja taip pat neaišku, kaip galima atsikratyti nepageidaujamų raumenų riebalų.

Mokslas vystosi, bet manoma, kad dažniausiai, jei metate svorį ir sportuojate, tai yra du tikrai geri būdai šiems riebalams sumažinti. Gali būti, kad kai kurie dalykai tiesiog neišnyks, kad ir ką darytumėte, galbūt tai genetinė dalis arba dalis, atsirandanti dėl to, kad miršta raumenų ląstelės.

2021 m. paskelbtoje įrodymų apžvalgoje teigiama, kad fiziniai pratimai gali gerokai pagerinti raumenų kokybę populiacijose, kurioms gresia nutukimo išsivystymo rizika, todėl riebalai raumenyse mažėja. Šis tyrimas rodo, kad kompiuterinė tomografija galėtų būti naudinga priemonė įvairiems sveikatos tyrimams, taip pat ir dėl riebalinių raumenų.

Tyrėjai sakė, kad kompiuterinė tomografija šiuo metu atrodo geriausias būdas įvertinti raumenų riebalų kiekį. Ultragarsu galima nustatyti apytikslį rezultatą, bet ne tokiu pat tikslumu. Tačiau žmonės neturėtų aktyviai nerimauti dėl to, ar jų raumenys yra apaugę riebalais, atsižvelgiant į tai, kad su tuo susijęs mokslas yra toks naujas. Ilgainiui radiologai matys tai po bet kokio tyrimo, o jei sportuojate ir sveikai maitinatės, rizika automatiškai mažėja, tad neverta be reikalo nerimauti dėl šios būklės.