U. von der Leyen – aštri Lenkijos europarlamentarės kritika
Lenkijos politinei partijai „Konfederacija“ atstovaujanti Europos Parlamento (EP) narė Ewa Zajaczkowska-Hernik itin griežtai sukritikavo praėjusią savaitę dar vienai Europos Komisijos (EK) vadovės kadencijai perrinktą Ursulą von der Leyen.
Be to, penktadienį E. Zajaczkowska-Hernik paskelbė socialinių tinklų įrašą, kuriame išdėstė, jog jos nuomone, U. von der Leyen buvimas EK vadove prisideda prie „tolesnio Europos Sąjungos (ES) nuosmukio“. Savo pranešime ji taip pat išvardijo keletą ES politikos krypčių ir veiksmų, kurie, jos nuomone, yra žalingi.
Lenkų EP narė kritikuoja „prieš ekonomiką nukreiptą Žaliąjį susitarimą“, kuris, pasak jos, smogia Europos ekonomikos pajėgumui. Kaip neigiamų ES veiksmų pavyzdžius E. Zajaczkowska-Hernik taip pat mini „saugumui kenkiantį Migracijos paktą“ ir „draudimą parduoti vidaus degimo variklius turinčius automobilius“. Ji taip pat nurodė didėjančią socialinės žiniasklaidos cenzūrą, naujus ES mokesčius, didėjančias sąskaitas už energiją kaip esmines Bendrijos problemas.
Šis įrašas pasirodė netrukus po politikės EP pasakytos jos kalbos. Per debatus, vykusius prieš balsavimą dėl EK pirmininko posto, lenkų europarlamentarė pasakė aštrią kalbą, kurioje atvirai kritikavo U. von der Leyen bei abejojo jos gebėjimais toliau eiti EK vadovės pareigas.
EK vadovė yra kaltinama Europos sugriovimu
Kaip ir vėliau paskelbtame įraše, savo kalboje E. Zajaczkowska-Hernik sakė, kad U. von der Leyen išrinkimas į EK vadovo postą ankstesnėje kadencijoje buvo didžiulė klaida ir pabrėžė, kad būtent U. von der Leyen griauna Europą.
Lenkijos politikė aštriai kritikavo Europos „žaliąjį kursą“, teigdama, kad jis „griauna Europos ekonomiką ir žemės ūkį“ ir „veda prie to, kad Europa virsta ekonomikos muziejumi po atviru dangumi“.
„Esate visų ES klimato beprotybių, dėl kurių mes, europiečiai, tampame vis skurdesni, veidas“, – sakė ji EK vadovei.
Europarlamentarė iš Lenkijos plačiausiai palietė migracijos klausimą, teigdama, kad U. von der Leyen propaguojamas migracijos paktas kelia grėsmę moterų ir vaikų saugumui Europoje.
„Ponia Ursule! Atėjo laikas pasakyti jums tiesiai į akis, ką apie jus galvoja dauguma europiečių. Pirmą kartą Jus išrinkti Europos Komisijos pirmininke buvo didžiulė klaida, ir daugelis iki šiol jaučia karčią šio sprendimo poskonį“, – pradėjo lenkų europarlamentarė.
E. Zajaczkowska-Hernik sakė, kad U. von der Leyen pastangos skatinti migracijos paktą reiškia, kad milijonai moterų ir vaikų visoje Europoje nėra saugūs.
„Kreipiuosi į jus kaip moteris į moterį, kaip motina į motiną. Ar jums ne gėda propaguoti migracijos paktą, dėl kurio milijonai motinų ir vaikų Europoje nesijaučia saugūs savo miestų gatvėse?“, – klausė ji kreipdamasi į U. von der Leyen.
EP narė sakė, kad U. von der Leyen yra asmeniškai atsakinga už kiekvieną smurto atvejį, kiekvieną išpuolį, kurį sukelia nelegalių migrantų antplūdis.
„Tai jūs kviečiate šiuos žmones į Europą! Už tai, ką darote, turėtumėte sėsti į kalėjimą jūs, o ne keliauti į Europos Komisiją!“ – sakė EP narys.
Pasak lenkų politikės, naujoji U. von der Leyen kadencija EK pirmininkės poste reikš tolesnį ES nuosmukį.
„Tai gėda visai suverenių Europos valstybių sąjungai“, – sakė ji.
Migracija – viena opiausių ES problemų
Iš tiesų, problemų sietinų būtent su migrantais Europoje pastaraisiais metais nestinga. Vagystės, muštynės, terorizmas – tokie nusikaltimai tapo vis dažnesni daugelyje Europos miestų, kurie pasižymi gausia migrantų iš Sirijos, Afganistano, Egipto ar kitų šalių bendruomene. Nerimą kelia ir tai, kad vis dažniau sukrečia ir tokie siaubingi nusikaltimai kaip išprievartavimas ar net žmogžudystės.
Dar 2015 m. Naujųjų metų išvakarėse Kelne ir kituose Vokietijos miestuose buvo pranešta apie masinius seksualinius užpuolimus, priekabiavimus ir apiplėšimus. Daugelis įtariamųjų tada buvo apibūdinami kaip Šiaurės Afrikos, Sirijos ir arabų kraštų šalių išvaizdos vyrai.
Vėliau tokių įvykių tik daugėjo. 2020 m. dešimt vyrų, daugiausia pabėgėlių iš Sirijos, buvo pripažinti kaltais dėl grupinio moters išžaginimo prie vieno Vokietijos naktinio klubo. 2020 m. rugsėjį Hamburgo miesto parke devyni migrantai išprievartavo 15 m. mergaitę. 2016 m. Švediją sukrėtė žiauri, nepilnamečio berniuko išprievartavimo istorija.
Neraminti gali ir tai, kad per pastarąjį dešimtmetį nužudymų padaugėjo visoje ES. „Real Clear Investigations“ atlikta ES ir Jungtinių Tautų (JT) nusikalstamumo duomenų analizė rodo, kad ši nusikalstamumo banga yra glaudžiai susijusi su migracija.
Per 10 metų, nuo 2012 m. iki 2021 m. pabaigos, į ES pateko apie 41 mln. žmonių, o iš jų apie 3,8 mln. žmonių, t. y. daugiau kaip 9 proc. tai padarė nelegaliai. Vien į Švediją 2012-2019 m. atvykdavo beveik 130 tūkst. migrantų per metus. Tai veikia nusikaltimų statistiką. 2019-2020 m. nužudymų skaičius visoje ES padidėjo maždaug 8 proc., o Vokietijoje ir Vengrijoje net 25 proc. Švedijoje šis rodiklis padidėjo 11 proc.
Deja, bet situacija ateityje gali tik blogėti. Naujoje ES migracijos politikoje numatoma, kad kiekvienai ES valstybei narei pagal gyventojų skaičių ir BVP kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma.
Pagal dabar numatytus minimalius skaičius per metus tai sudarys 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Lietuvos atveju – tai būtų 158 asmenys arba 3,18 mln. eurų per metus.
Nepaisant daug prieštarų, EK vadove vėl perrinkta U. von der Leyen
Primename, kad liepos 18 d. U. von der Leyen buvo perrinkta EK pirmininke dar penkeriems metams. Slaptu balsavimu U. von der Leyen kandidatūrai pritarė 401 EP narys, 284 nepritarė, o 15 susilaikė. Jos išrinkimui buvo būtina užsitikrinti 360 balso daugumą.
Nors trys centristų grupės – Europos liaudies partija (EPP), Socialistai ir demokratai (S&D) ir liberalai iš „Renew Europe“ – turėjo pakankamai balsų jos perrinkimui, vidiniai nesutarimai rodė, kad balsų nebūtinai galėjo pakakti. Ji buvo priversta siekti siekti papildomos paramos iš žaliųjų ir Europos konservatorių ir reformistų (ECR) partijų.
Pirmojoje naujo EP sesijoje U. von der Leyen pristatė „saugesnės ir turtingesnės“ Europos viziją. Ji teigė siūlysianti pasiekti švarios pramonės susitarimą, įsteigti Europos konkurencingumo fondą, padvigubinti Europolo ir patrigubinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrų darbuotojų skaičių.
EK vadovė taip pat siūlė paruošti žemės ūkio prisitaikymo prie klimato kaitos planą ir moterų teisių apsaugos gaires. U. von der Leyen išskyrė gynybos sritį ir pasiūlė įsteigti gynybos komisaro poziciją, kuri padėtų sukurti Europos gynybos sąjungą ir Europos erdvės skydą – oro gynybos sistemą. Ji pakartojo ES paramą Ukrainai ir pažymėjo, kad „Europos visada bus šalia Ukrainos tiek, kiek reikės“.
Dar iki balsavimo dėl jos paskyrimo nestigo kalbų apie tai, kad nemenka dalis politikų nori permainų. Pavyzdžiui, teigta, kad Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni EP frakcijos nariai svarstė, ar paremti U. von der Leyen kandidatūrą, ar eiti alternatyviu keliu.
Buvo skelbiama, kad dešiniosios pakraipos EP frakcijos, kuriai vadovauja G. Meloni vadovauja „Italijos broliai“ ir Lenkijos „Teisė ir teisingumas“, nuomonės išsiskyrė dėl to, ar paremti U. von der Leyen antrai EK pirmininkės kadencijai. Lenkai esą buvo tvirtai nusiteikę nebalsuoti už U. von der Leyen.
Dalį EP narių neramino U. von der Leyen pozicija dėl Rusijos keliamo hibridinio karo grėsmės, taip pat ekologinė ir migracijos politika. Be to, aistras toliau kursto jos įsitraukimas į „Pfizer“ vakcinų pirkimo skandalą, kai ji susirašinėjo su farmacijos gigantės generaliniu direktoriumi ir taip sutarė dėl milžiniškos vertės vakcinų pirkimo sandorio. Dėl jo, politikei net yra pradėta byla.
O praėjusią savaitę (ES) Teisingumo Teismas nusprendė, kad U. von der Leyen administracija nesielgė skaidriai sudarydama susitarimus dėl COVID-19 vakcinos pirkimo. Rašytiniame teismo pareiškime teigiama, kad įvertinus turimus duomenis buvo nuspręsta, kad EK suteikė nepakankamai galimybių visuomenei susipažinti su šiais susitarimais.
Sprendime taip pat teigiama, kad Komisija negalėjo paaiškinti, kaip galimybė susipažinti su informacija pakenktų vakcinas tiekiančių farmacijos bendrovių komerciniams interesams.
Dar 2021 m. spalį EP nariai, „žalieji“ paprašė leisti susipažinti su COVID-19 vakcinų sutartimis, dėl kurių derėjosi Komisija. To buvo prašoma tam, kad tiek europarlamentarai, tiek visuomenė galėtų sužinoti tikslias sutarčių sąlygas.
Sprendimas kreiptis į teismą buvo priimtas po kelis mėnesius trukusio susirašinėjimo su EK, prašant susipažinti su sutartimis. Bendrijos vykdomoji institucija pateikė tik smarkiai redaguotas susirašinėjimo versijas.
