Migrantai Europoje iššaukė siaubingų nusikaltimų bangą
Bet kuriai grupei priklausančių asmenų padarytų nusikaltimų aptarimas gali būti jautrus ir sustiprinti neigiamus stereotipus. Tačiau kartu, išskirtinai svarbu aptarti šių dienų aktualijas ir į dienos šviesą iškelti pačias opiausias socialines problemas.
O jų, sietinų būtent su migrantais, Europoje pastaraisiais metais tikrai nestinga. Vagystės, muštynės, net terorizmas – tokie nusikaltimai tapo vis dažnesni daugelyje Europos miestų, kurie pasižymi gausia migrantų iš Sirijos, Afganistano, Egipto ar kitų šalių bendruomene. Vos per parą gali būti fiksuojama dešimtys nusikaltimų, kurių autoriai yra būtent atvykėliai.
Nerimą kelia ir tai, kad vis dažniau sukrečia ir tokie siaubingi nusikaltimai kaip išprievartavimas ar net žmogžudystės.
Dar 2015 m. Naujųjų metų išvakarėse Kelne ir kituose Vokietijos miestuose buvo pranešta apie masinius seksualinius užpuolimus, priekabiavimus ir apiplėšimus.
Daugelis įtariamųjų tada buvo apibūdinami kaip Šiaurės Afrikos, Sirijos ir arabų kraštų šalių išvaizdos vyrai. Jau tada šie įvykiai sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą ir diskusijas dėl imigracijos politikos.
Tačiau tokių įvykių tik daugėjo. 2020 m. dešimt vyrų, daugiausia pabėgėlių iš Sirijos, buvo pripažinti kaltais dėl grupinio moters išžaginimo prie vieno Vokietijos naktinio klubo[1]. Išpuolis įvyko 2018 m. Freiburgo mieste. Aštuoni vyrai buvo pabėgėliai iš Sirijos, o kiti trys buvo atvykę iš Irako ir Afganistano, nusikaltime dalyvavo ir vienas Vokietijos piletis.
Nukentėjusios, kuriai tuo metu buvo 18 metų, gėrime buvo rasta slapta įpiltų narkotinių medžiagų. Policija teigė, kad vienas vyras nupirko studentei, kuri buvo kartu su drauge, gėrimą, kuriame buvo raminamosios medžiagos. Jai išėjus į lauką, moteris buvo nutempta į krūmus ir išprievartauta. Pagal ant aukos rastus DNR pėdsakus buvo nustatyti įtariamieji, o vienas liudininkas teigė, kad moterį išprievartavo iki 15 vyrų[2].
2018 m. Bavarijos policija sulaikė penkis 20-25 metų amžiaus vyrus, kurie Miunchene išprievartavo 15-metę moksleivę. Penkiolikmetė susidraugavo su vienu iš įtariamų prievartautojų ir vėliau paliudijo, kad vyras privertė ją lytiškai santykiauti tiek su juo, tiek su jo draugais. Ji nesigynė bijodama, kad ją sumuš[3]. Nusikaltimas tęsėsi ilgai, keliuose Miuncheno butuose. Pagrindinis įtariamasis kaltinimus neigė, tvirtindamas, kad lytiniai santykiai buvo abipusiu sutikimu.
2020 m. rugsėjį Hamburgo miesto parke devyni migrantai išprievartavo 15 m. mergaitę. Jie nusitempė mergaitę į parko krūmus, kur keturi iš jų ją išprievartavo, dar du ją kitaip seksualiai išnaudojo. Vokietijos regioninis teismas tik vienam skyrė laisvės atėmimo bausmę[4]. Devyni vyrai buvo iš Afganistano, Armėnijos, Egipto, Irano, Kuveito, Libijos ir Lenkijos. Vis tik, tik vienas gavo laisvės atėmimo bausmę – dvejus metus ir devynis mėnesius kalėjimo be lygtinio paleidimo.
2016 m. Švediją sukrėtė žiauri, nepilnamečio berniuko išprievartavimo istorija. Berniuką išprievartavo paaugliai iš Afganistano. Jie nusitempė mažametį berniuką į mišką centrinėje Švedijos dalyje esančiame Upsalos mieste, išprievartavo ir grasindami peiliu, sumušė[5].
Upsalos apygardos teismas juos nuteisė daugiau nei metams uždaro nepilnamečių kalėjimo už išžaginimą sunkinančiomis aplinkybėmis. Nors apygardos teismas dėl bendros saugumo padėties Afganistane jiems neskyrė deportacijos bausmės, tai buvo padaryta po metų, nusikaltėliai buvo išsiųsti iš šalies.
Neseniai Vokietija vėl pašiurpino siaubingas išpuolis po kurio septynių nelegalių migrantų įžeidinėta ir persekiota jauna moteris vis dar yra sukrėsta. 21 metų moteris tiesiog sėdėjo parke Chemnico mieste, rytinėje Saksonijos žemėje, kai ją užpuolė septyni jauni vyrai. Pranešama, kad jie išpuolį pradėjo nuo smūgių jai į veidą, paskui pakišo ranką po sijonu ir bandė nusitempti ją į alėją, kur manoma, planavo ją išprievartauti[6].
Įvykį pastebėjo keli vyrai, išgirdę moters šauksmus ir sutrukdė nusikaltimui. Vis tik, tiek moteris, tiek ir jie neišvengė grupuotės smurto bei sumušimų. Vėliau policija suėmė penkis iš septynių įtariamų užpuolikų: tai 15, 16, 17, 19 ir 23 metų amžiaus Sirijos piliečius.
Iškalbinga statistika rodo, kad auga ne tik prievartos, bet žmogžudysčių skaičiai
Toks nusikalstamumas dabartinėje Europoje nėra anomalija. Ypač neraminti gali ir tai, kad per pastarąjį dešimtmetį nužudymų padaugėjo visoje Europos Sąjungoje (ES), nuo Vengrijos ir Vokietijos iki Danijos ir Suomijos.
„Real Clear Investigations“ atlikta ES ir Jungtinių Tautų nusikalstamumo duomenų analizė rodo, kad ši nusikalstamumo banga yra glaudžiai susijusi su migracija[7].
Per 10 metų, nuo 2012 m. iki 2021 m., į ES pateko apie 41 mln. žmonių, o iš jų apie 3,8 mln. žmonių, t. y. daugiau kaip 9 proc. tai padarė nelegaliai. Vien į Švediją 2012-2019 m. atvykdavo beveik 130 tūkst. migrantų per metus, o problemos tik augo.
Buvusi Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson teigė, kad šalyje didėjančios gaujų ir smurto problemos kyla dėl nesugebėjimo integruoti užsienyje gimusius gyventojus. Švedijos žvalgybos vadovė Linda H. Staaf sakė, kad daugelis nusikaltimų vykdytojų yra panašaus profilio: augo Švedijoje, yra migrantų vaikai, iš socialiai ir ekonomiškai silpnų grupių bei vietovių.
Jie prisideda prie nusikalstamumo rodiklių šuolių. Tyrimai rodo, kad kiekvienas migrantų populiacijos padidėjimas bent vienu procentiniu punktu yra susijęs su 3,6 proc. žmogžudysčių skaičiaus padidėjimu. 2019-2020 m. nužudymų skaičius visoje ES padidėjo maždaug 8 proc., o Vokietijoje ir Vengrijoje net 25 proc. Švedijoje šis rodiklis padidėjo 11 proc.
Migrantų tik daugės, jų populiacija gali augti ir Lietuvoje
Šios nusikalstamumo problemos kol kas atrodo kaip išskirtinai Šiaurės bei Vakarų Europos šalių iššūkis, tačiau jau netrukus tai gali tapti ir milžinišku pavojumi Lietuvoje.
Juk naujoje ES migracijos politikoje numatoma, kad kiekvienai ES valstybei narei pagal gyventojų skaičių ir BVP kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma.
Pagal dabar numatytus minimalius skaičius per metus tai sudarys 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Lietuvos atveju – tai būtų 158 asmenys arba 3,18 mln. eurų per metus.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad šis ES solidarumo mechanizmas nepakankamai atsižvelgia į Lietuvos indėlį priimant pabėgėlius iš Ukrainos ir Baltarusijos. Savo ruožtu kitų šalių, pavyzdžiui, kaimyninės Lenkijos lyderiai griežčiau sukritikavo ES poziciją ir atsisakė ją įgyvendinti. Dabar jau buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawickis pernai sakė, kad partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) priešinsis ES migrantų kvotų planams. Čekija irgi teigė, kad nepriims nė vieno migranto, nepritarimą idėjai išreiškė ir Vengrija.
