Prieš svarbų balsavimą EP – teismo kirtis U. von der Leyen

Teismo smūgis U. von der Leyen: pirkdama COVID-19 vakcinas pasielgė neskaidriai

Prieš rytoj vyksiantį naujojo Europos Parlamento (EP) balsavimą dėl Ursulos von der Leyen patvirtinimo antrai kadencijai likti Europos Komisijos (EK) vadove, ji sulaukė prastų žinių iš Bendrijos teismo.

Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas nusprendė, kad U. von der Leyen administracija nesielgė skaidriai sudarydama susitarimus dėl COVID-19 vakcinos pirkimo^[1].

Rašytiniame teismo pareiškime teigiama, kad įvertinus turimus duomenis buvo nuspręsta, kad EK suteikė nepakankamai galimybių visuomenei susipažinti su šiais susitarimais.

Sprendime taip pat teigiama, kad Komisija negalėjo paaiškinti, kaip galimybė susipažinti su informacija pakenktų vakcinas tiekiančių farmacijos bendrovių komerciniams interesams.

Dar 2021 m. spalį EP nariai, „žalieji“ paprašė leisti susipažinti su COVID-19 vakcinų sutartimis, dėl kurių derėjosi Komisija. To buvo prašoma tam, kad tiek europarlamentarai, tiek visuomenė galėtų sužinoti tikslias sutarčių sąlygas^[2].

Sprendimas kreiptis į teismą buvo priimtas po kelis mėnesius trukusio susirašinėjimo su EK, prašant susipažinti su sutartimis. Bendrijos vykdomoji institucija pateikė tik smarkiai redaguotas susirašinėjimo versijas.

Savo ruožtu Komisija mano, jog ji pateikė EP pakankamai informacijos apie COVID-19 vakcinos sutartis pagal abiejų institucijų pagrindų susitarimą. Komisija skelbia, kad „pasilieka savo teisines galimybes“ ir išnagrinės sprendimo pasekmes. Institucija per du mėnesius gali pateikti apeliacinį skundą.

EK vadovė galėjo įsivelti į slaptas derybas su „Pfizer“

U. von der Leyen yra iškelta ir kita byla, jau dėl kitų kaltinimų, įskaitant „piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir pareigomis“ sudarant susitarimus su „Pfizer“. Gegužės 17 d. įvyko bylos posėdis. Teismas nusprendė atidėti bylos nagrinėjimą iki gruodžio 6 d., kad šalys galėtų išsiaiškinti įvairius techninius klausimus.

O EPPO pradėjo tyrimą dėl ES Komisijos iš farmacijos bendrovių už daugelį milijardų eurų įsigytos vakcinos. EPPO teigia, kad vakcinos pirkimas yra susijęs su ES finansiniais interesais. EK pandemijos metu iš kai kurių farmacijos ir vakcinų gamintojų užsitikrino didelius vakcinų kiekius.

Didžiausią sutartį dėl COVID-19 vakcinų tiekimo Komisija sudarė su JAV bendrove „Pfizer“. ES su „Pfizer“ buvo sudariusi 35 mlrd. eurų vertės sutartis dėl 1,8 mlrd. vakcinos dozių. Tiksli sutarčių vertė nebuvo oficialiai atskleista dėl komercinės paslapties.

Dėl sandorio su „Pfizer“, Europoje buvo nupirkta per daug vakcinų, o ES valstybės narės buvo suvaržytos privalomomis sutartimis pirkti vakcinas net ir tada, kai tokio poreikio nebeliko. Taip šalys susidūrė ne tik su finansiniais nuostoliais, bet ir su didžiuliu vakcinų, kurias vėliau prireikia sunaikinti, pertekliumi.

ES Komisijos pirmininkės U. von der Leyen ir „Pfizer“ generalinio direktoriaus Alberto Bourla telefono žinutės, rašytos per derybas dėl vakcinų pirkimo, tapo kaltinimų vokiečių politikei M. von der Leyen pradžia. ES administracija buvo raginama atskleisti žinučių turinį, tačiau ji atsisakė jas paviešinti.

Europos Audito Rūmai jau yra paskelbę ataskaitą, kaltinančią EK atsisakius atskleisti bet kokią informaciją apie asmeninį U. von der Leyen vaidmenį derybose. Audito Rūmai taip pat nustatė, kad EK vadovė U. von der Leyen pati vedė preliminarias derybas dėl vakcinų pirkimo sutarties, vėliau pateikdama rezultatus Tarybai. Tai nėra ES teisės aktų norma. Negana to, kitaip nei kitų derybų atveju, EK atsisakė pateikti diskusijų su „Pfizer“ atstovais protokolus, ekspertų, su kuriais konsultuotasi, pavardes, sutartas sąlygas ar kitus įrodymus.

Anksčiau EP COVID-19 komitetas taip pat siekė nustatyti EK vadovės vaidmenį šioje istorijoje. Pradėjus tyrimą, komitetas kvietė U. von der Leyen atvykti į vieną iš komisijos posėdžių ir duoti parodymus. Vis dėlto, politikė atvykti į posėdžius nesiteikė.

EP parlamentas spręs dėl U. von der Leyen ateities

Jau rytoj EP vyks balsavimas dėl EK vadovo posto. Į jį vėl siūloma skirti U. von der Leyen, tačiau tiek dėl vakcinų pirkimo skandalo, tiek dėl jos politikos ir biurokratinio požiūrio, dalis europarlamentarų nėra linkę balsuoti už ją. Tai ypač pastebima dabar, kai naujasis EP išsiskiria dešiniųjų pažiūrų politikų gausa.

Tam, kad U. von der Leyen liktų EK vadove, jai reikia bent 361 europarlamentaro paramos 720 vietų naujajame parlamente.

Tokį skaičių balsų pasiekti gali būti sudėtinga. Juk net 2019 m., kai ji laimėjo, šią pergalę ji pasiekė tik devyniais balsais.

Kita vertus, būtent U. von der Leyen vadovaujama EPP yra didžiausia parlamento frakcija, turinti 188 vietas, ir kartu su koalicijos partneriais teoriškai turi pakankamai balsų, kad pasiektų 361 balso slenkstį. Vis dėlto, netrūksta galimybių, kad net jos frakcijos nariai šios kandidatūros nepalaikys.