Naujasis Europos Parlamentas rengiasi balsavimui dėl EK vadovo
Briuselyje susirinkęs naujasis Europos Parlamentas (EP) rengiasi pradėti darbus, o jų priešakyje – balsavimas dėl Europos Komisijos (EK) vadovo.
Antrosios kadencijos šiame poste vėl siekia dabartinė EK vadovė Ursula von der Leyen. Jos kandidatūrą praėjusį mėnesį parėmė ir Europos Sąjungos (ES) šalių narių vadovai.
Slaptas balsavimas dėl šio posto EP vyks ketvirtadienį. Tam, kad U. von der Leyen liktų EK vadove, jai reikia bent 361 europarlamentaro paramos 720 vietų naujajame parlamente[1]. 2019 m. ji laimėjo tik devyniais balsais.
O šių metų birželio pradžioje naujai išrinktame EP daugiau vietų užėmus dešiniųjų politinėms jėgoms, U. von der Leyen ateitis poste tik dar labiau pakibo ant plauko.
Nemenka dalis politikų nori permainų, o dabar skelbiama, kad ir Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni EP frakcijos nariai svarsto, ar paremti U. von der Leyen kandidatūrą, ar eiti alternatyviu keliu.
U. von der Leyen naujajame EP neturi daug simpatikų
Skelbiama, kad dešiniosios pakraipos EP frakcijos, kuriai vadovauja G. Meloni vadovauja „Italijos broliai“ ir Lenkijos „Teisė ir teisingumas“, nuomonės išsiskyrė dėl to, ar paremti U. von der Leyen antrai EK pirmininkės kadencijai[2]. Lenkai yra tvirtai nusiteikę nebalsuoti už U. von der Leyen, o italai, kaip teigiama, vis dėlto gali balsuoti už ją.
Italijos ministrė pirmininkė G. Meloni susilaikė balsuodama už EK vadovę, kai praėjusį mėnesį valstybių narių vadovai sprendė dėl aukščiausių ES pareigų. Susilaikymas ketvirtadienio balsavime būtų tolygus balsavimui prieš U. von der Leyen. Šiuo metu dešiniųjų frakcija turi 78 EP narius.
Už uždarų durų vykusiame posėdyje EP narys Carlo Fidanza iš Italijos paragino U. von der Leyen „radikaliai pakeisti tempą“ dėl žaliojo susitarimo ir aiškiau apibrėžti savo žemės ūkio politiką. Tačiau jis taip pat gyrė jos migracijos mažinimo susitarimus su Tunisu ir Egiptu.
Vis tik, teigiama, kad Rumunijos, Prancūzijos ir Lenkijos delegacijos jau nusprendė balsuoti prieš U. von der Leyen. Teigiama, kad prieš esantys politikai akcentuoja jos migrantų politiką ir biurokratinį požiūrį į ES reikalus.
Antradienio rytą U. von der Leyen net 50 minučių atsakinėjo į Europos konservatorių ir reformistų frakcijos narių klausimus, o išeidama iš salės apibūdino diskusiją kaip „intensyvią“. Jos metu ji susidūrė su klausimais apie Rusijos keliamą hibridinio karo grėsmę, taip pat su raginimais keisti žaliąjį susitarimą ir griežčiau kovoti su nelegalia migracija.
Be to, dalį europarlamentarų toliau neramina jos įsitraukimas į „Pfizer“ vakcinų pirkimo skandalą, kai ji susirašinėjo su farmacijos gigantės generaliniu direktoriumi ir taip sutarė dėl milžiniškos vertės vakcinų pirkimo sandorio. Dėl jo, politikei net yra pradėta byla.
Birželio mėnesį vykusiuose rinkimuose 27 šalių bloko kraštutiniai dešinieji gerokai sustiprėjo, nors centristinė koalicija, kurią sudaro Europos liaudies partija, socialistai, demokratai ir liberalai, tebėra didžiausia.
Tai reiškia, kad būtent U. von der Leyen vadovaujama EPP yra didžiausia parlamento frakcija, turinti 188 vietas, ir kartu su koalicijos partneriais teoriškai turi pakankamai balsų, kad pasiektų 361 balso slenkstį, tačiau keli EP nariai sako, kad per slaptą balsavimą balsuos prieš ją.
EP pasidalinta kitais svarbiais postais
Vakar vykusiame pirmajame svarbiame balsavime EP dabartinė EP pirmininkė Roberta Metsola laimėjo dar vieną dviejų su puse metų kadenciją, gavusi 562 balsus iš 699 dalyvavusių EP narių. R. Metsola priklauso didžiausiai parlamento politinei grupei ir šias pareigas eina nuo 2022 m[3].
Antradienį taip pat buvo atmesti kraštutinių dešiniųjų kandidatai, pretenduojantys į viceprezidento postą. Skelbiama, kad tai buvo dalis centristinių partijų koordinuotų pastangų sukurti užkardą prieš radikalius dešiniuosius. Vis tik, pastangos liko bevaisės. Italijos ministrės pirmininkės G. Meloni griežtai dešiniųjų Europos konservatorių ir reformistų frakcijai pavyko užsitikrinti du pirmininko pavaduotojus.
Šiandien EP nariai toliau tęsia darbus. Vis dėlto, akivaizdu, kad didžiausio susidomėjimo sulauks rytoj vyksiantis balsavimas dėl EK vadovo. Jei U. von der Leyen kandidatūra nebus patvirtinta, Bendrijos narėms teks ieškoti naujo kandidato.
