- Lenkai negalės ant sienų kabinti kryžių, bet turės pagarbiai kreiptis į LGBTQ+ asmenis
- Lenkija buvo įvedusi zonas, kuriose netradicinės orientacijos asmenys nepageidaujami
- Lenkijos savivaldybėms buvo kilusi grėsmė dėl ES finansavimo nutraukimo
Lenkai negalės ant sienų kabinti kryžių, bet turės pagarbiai kreiptis į LGBTQ+ asmenis
Lenkijos vadeles į rankas perėmus liberaliajai Donaldo Tusko vyriausybei, vertybinės nuostatos ėmė byrėti it kortų namelis. Šį kartą savo mieste tvarką panoro padaryti Varšuvos meras, nusprendęs uždrausti valstybinėse įstaigose ir oficialiuose renginiuose rodyti religinius simbolius, pavyzdžiui, kryžius, bet reikalaudamas į translyčius asmenis kreiptis jų nurodytu vardu arba lyties įvardžiu.
Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė viešosiose vietose kabinti religinius simbolius neva taip siekiant užkardyti diskriminaciją[1].
Pagal naująsias taisykles, kryžių negalima kabinti ant sienų, kitaip tariant – matomose vietose. O tokie veiksmai yra būdingi lenkams, kurių daugumą sudaro katalikai.
Valstybinių įstaigų darbuotojams taip pat neleidžiama religinių simbolių laikyti ant darbo stalų, o visi oficialūs renginiai turi būti pasaulietiniai, todėl juose negali būti maldų.
Pareigūnams ir toliau leidžiama nešioti pakabukus ir kitus papuošalus su šventųjų atvaizdais, neprivaloma dengti ir religinių motyvų turinčių tatuiruočių.
Ir štai, ypatingas dėmesys šiame dokumente tenka translyčiams asmenims, mat nurodoma, kad skiriantis jų išvaizdai nuo esančios oficialiuose dokumentuose, į juos turėtų būti kreipiamasi nurodytu vardu arba lyties įvardžiu. Taip pat priduriama, kad nebinarinių asmenų turėtų būti klausiama apie įvardį, kuriuo jie pageidautų būti kviečiami.
Tokį sunkiai protu suvokiamą sprendimą katalikiškoje Lenkijoje gausiai kritikavo opozicijos atstovai, akcentuodami, kad R. Trzakowskis Varšuvoje mėgina įdiegti kraštutinių kairiųjų ideologiją, kuri prieštarauja valstybės teisinei tvarkai ir papročiams, ir akyse naikina pagrindinę religiją.
Lenkija buvo įvedusi zonas, kuriose netradicinės orientacijos asmenys nepageidaujami
Ilgą laiką Lenkija buvo vienas iš pavyzdžių visai Vakarų bendruomenei, kaip iš tiesų valstybės ir piliečių santykis turi atrodyti ir kaip tauta turi rūpintis valstybe. Lenkijai pavyko atsilaikyti prieš euro įvedimą, vienalytės santuokos įteisinimą, barbarizmų įterpimą į valstybinę kalbą, taip pat mūsų kaimynė gana neblogai atsilaikė ir COVID-19 pandemijos metu, tokiais tempais kaip Lietuva netraumuodama savo piliečių. Pavyzdžių minėti būtų galima ir dar daugiau.
Dar 2019 metais daugybė Lenkijoje veikiančių valdžios institucijų priėmė nutarimus, kuriais buvo įvestos zonos, laisvos nuo LGBTQ+ asmenų, kas sukėlė konfliktą tarp išpažįstančių tradicines vertybes ir liberalių, „europietiškųjų“ lenkų.
Vertybinis konfliktas įsismarkavo taip, kad pasiekė Lenkijos aukščiausiąjį apeliacinį teismą, kuris galiausiai priėmė sprendimą, jog keturios zonos, „laisvos nuo LGBT ideologijos“ turi būti panaikintos[2].
Lenkijos savivaldybėms buvo kilusi grėsmė dėl ES finansavimo nutraukimo
Būtų naivu manyti, kad visa tai daroma būtent dėl LGBTQ+ žmonių. Bendruomenė, kuriai dalis priklausančių asmenų ir toliau to nesupranta, tapo įkaite. O štai jos dėka per valstybes plaukia milžiniška ES finansinė parama.
Štai, jeigu Lenkijos teismas nebūtų paskelbęs verdikto dėl šių laisvų nuo LGBTQ+ asmenų zonų, šaliai būtų kilusi grėsmė negauti finansavimo iš numatyto 2021-2027 m. Bendrijos biudžeto. Žinoma, Europos Komisijos taikinyje greta Lenkijos buvo atsidūrusi ir Vengrija.
Akcentuodama „savavališką“ Lenkijos sprendimą paskelbti tokias zonas, EK pareiškė, kad toks žingsnis esą prieštarauja ES sutarties antrame straipsnyje įtvirtintoms vertybėms, todėl stabdomas ir finansavimas, kol bus išspręsti šie klausimai[3].
Reaguodamas į šį Lenkijos žingsnį paskelbti tokias zonas, Europos Parlamentas tais pačiais metais visą Europos Sąjungą paskelbė „LGBTIQ laisvės zona“[4].
