Lenkijos Gynybos ir saugumo fondui bus skiriama daugiau nei 7 mlrd. eurų
Lenkija paskelbė apie Gynybos ir saugumo fondo įkūrimą, kuris bus finansuojamas iš Europos Sąjungos nacionalinio atsigavimo plano (KPO) lėšų. Remiantis finansų ministre Katarzyna Pelczynska-Nalecz, Lenkija tapo pirmąja šalimi Europoje, kuri pradeda tokią iniciatyvą. Fondo tikslas – investuoti milijardus lenkų zlotų į slėptuves, dvigubo naudojimo infrastruktūrą ir lenkų gynybos pramonės vystymą.
„Mes investuosime milijardus Lenkijos zlotų į slėptuves, dvigubo naudojimo infrastruktūrą ir Lenkijos ginkluotės gamintojų plėtrą“, – po vyriausybės posėdžio aiškino K. Pelczynska-Nalecz, taip pat pridurdama, kad planuose numatoma remti vietinės pramonės plėtrą bei naujų technologijų tyrimus[1].
Ministrė taip pat pridūrė, kad jos vadovaujama ministerija jau pradeda derybas su Europos Komisija dėl šio fondo sukūrimo ir artimiausiais mėnesiais kartu su Nacionaline gynybos ministerija parengs detalų investicijų planą. Fondas iš KPO turėtų gauti 30 mlrd. zlotų (maždaug 7,2 mlrd. eurų).
D. Tuskas tikina, kad didesnės lėšos gynybai užtikrins Lenkijos bei Europos saugumą
Anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas savo pasisakymuose pabrėžė, kad ES lėšomis bus stiprinami gynybos pajėgumai, įskaitant reikalingus apmokymus ir „Shield East“ (NATO rytų sienos gynybos sistemos) įgyvendinimą.
„Gynybos fondo kūrimas užtikrina, kad Europos lėšos bus efektyviai panaudotos mūsų gynybai“, – sakė D. Tuskas. Jis taip pat paminėjo, kad šios priemonės yra būtinos norint apsaugoti Lenkiją ir Europą nuo galimų grėsmių, taip pat stiprinti sąjungas ir modernizuoti šalies kariuomenę.
KPO lėšos yra skirtos Lenkijos ekonomikos stiprinimui. Šios lėšos leis įgyvendinti įvairias investicijas, paspartinti ekonomikos augimą ir užtikrinti darbo vietų kūrimą. Lenkija iš šios programos iš viso gaus 59,8 mlrd. eurų, įskaitant 25,27 mlrd. eurų negrąžintinų dotacijų ir 34,54 mlrd. eurų lengvatinių paskolų.
Lenkijos užsienio reikalų ministras ragina būti pasiruošus galimai Rusijos agresijai
Prieš kelias dienas apie galimą konkrečią grėsmę prakalbo ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Jis pareiškė, kad Europa privalo pasiruošti galimai Rusijos karinei invazijai dar iki 2030 metų. Politikas teigė, jog nepaisant to, kad Maskvos pergalė Ukrainoje yra labai maža, Europa turėtų ruoštis galimam priešingam scenarijui.
„Šiuo metu Rusija dar negali viena laimėti prieš Ukrainą, todėl ji nėra pasirengusi atlikti platesnio masto puolimo. Tačiau jei Ukraina būtų priversta pasiduoti – galbūt dėl to, kad Rusija užgrobtų Ukrainos pramonės ir žmogiškuosius išteklius, įskaitant ir Ukrainos kariuomenę, kuri yra didžiausia mūsų pusėje esanti kariuomenė Europoje – padėtis gali iš esmės pasikeisti. Todėl potencialiai Rusijos agresijai turime pasiruošti per šį dešimtmetį“, – sakė R. Sikorskis[2].
Ministras pabrėžė, kad pagrindinis uždavinys – užtikrinti, jog Ukraina išliktų nepriklausoma ir galėtų toliau kovoti su Rusija. Tačiau R. Sikorskis taip pat išreiškė viltį, kad JAV remiamos taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos galiausiai pasieks savo tikslą ir regione įsivyraus paliaubos.
