Vadovai sutarė dėl artimesnio bendradarbiavimo
Kijevas ir Varšuva susitarė formuoti ir kartu apmokyti naują armijos brigadą Lenkijos teritorijoje, tikintis, kad ši iniciatyva galėtų padėti pritraukti į karinę tarnybą daugybę Ukrainos vyrų, gyvenančių Lenkijoje ir kitose ES šalyse.[1]
Vadinamasis Ukrainos legionas – nauja iniciatyva, siekiant padidinti Ukrainos karinius pajėgumus per daugiau nei dvejus metus trunkančią Rusijos invaziją. Taip pat tai bus pirmoji kariuomenės formacija, verbuosianti Ukrainos savanorius kovotojus iš užsienio, įskaitant tuos, kurie pabėgo siekdami išvengti šaukimo į kariuomenę bei ir ilgą laiką kitose šalyse gyvenančius ukrainiečius.
Ukrainiečių legiono, kurio kariai bus siunčiami kovoti į gimtinę su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis formavimas yra pagrindinis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko liepos 8 dieną pasirašyto dvišalio saugumo susitarimo elementas.
„Ukrainiečių legionas treniruosis Lenkijoje ir bus aprūpintas mūsų partnerių pagalba. Kiekvienas Ukrainos pilietis, nusprendęs prisijungti prie legiono, galės pasirašyti sutartį su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis“, – patikslino V. Zelenskis.[2]
Tačiau detalių apie legiono formavimą, įskaitant tai, kaip prie jo galėtų prisijungti užsieniečiai, pateikta nebuvo.
Jį tenka formuoti, nes Ukraina, kuri neseniai pertvarkė savo mobilizacijos tvarką, susiduria su šauktinių trūkumu, kas leidžia Rusijai toliau judėti į priekį keliuose fronto linijos sektoriuose (bent jau taip buvo iki ukrainiečių įsiveržimo į Kursko sritį). Kijevas jau kelis mėnesius diskutuoja su užsienio partneriais apie galimybę sugrąžinti tūkstančius iš šalies pabėgusių šaukiamojo amžiaus ukrainiečių.
Ekspertai mano, kad tinkamai paruoštas Ukrainos legionas galėtų gerokai sustiprinti išvargusius karius ir paskatinti kitas Europos šalis paremti iniciatyvą arba ją kopijuoti, savo ruožtu rengiant vietines mokymo programas, skirtas užsienyje esančių ukrainiečių kariniam parengimui.
Sumažėjus ukrainiečių savanorių, Kijevas ieško būdų, kaip padidinti karių skaičių
Pirmaisiais mėnesiais po to, kai Rusija 2022-ųjų pradžioje surengė visapusišką invaziją, šimtai tūkstančių ukrainiečių prisijungė prie šalies ginkluotųjų pajėgų, tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams, savanorių srautas sumažėjo. Ukrainos valdžia desperatiškai bando rasti būdų, kaip padidinti karinę jėgą, kompensuoti nuostolius ir suteikti galimybę daugiau nei dvejus metus trunkančių kovų išvargintiems kariams galimybę pailsėti.
Šių metų pradžioje Kijevas suaktyvino 2023 metais prasidėjusias diskusijas su sąjungininkais dėl būdų grąžinti kariuomenei tinkamus vyrus, kurie karo metu, kartais nelegaliai, išvyko iš šalies. BBC 2023 metų lapkritį apskaičiavo, kad nuo invazijos pradžios į ES išvyko apie 650 000 šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrų .[3]
Lenkijos gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas (Wladyslaw Kosiniak-Kamysz) balandį pareiškė, kad Lenkija padės Ukrainai sugrąžinti šauktinio amžiaus vyrus, o Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorsk) pavadino tokį žingsnį „etiškai dviprasmišku“ ir pridūrė, kad Kijevas turės „imtis iniciatyvos“ šiame procese.
Konradas Muzyka, gynybos analitikas, daugiausia dėmesio skiriantis Rusijai ir Baltarusijai, bei „Rochan Consulting“ vadovas, „Kyiv Independent“ teigė, kad Ukrainos legiono sukūrimas rodo, jog Ukrainos valdžia pasirinko „geresnį ir labiau skatinantį“ variantą.
Legionas būsimiems kovotojams žada kokybiškus, vakarietiškus standartus atitinkančius mokymus ir teisę po rotacijos grįžti pas savo šeimas į Europą. Ukrainos vyrams nuo 18 iki 60 metų dėl galiojančios karo padėties, išskyrus kai kurias išimtis, draudžiama išvykti iš šalies.
„Kokybiškų mokymų pažadai skamba ypač patraukliai, nes dabartiniai kariniai mokymai Ukrainoje nėra idealūs savo trukme ir kokybe“, – sakė M. Muzyka. .
V. Zelenskis liepos 15 d. pareiškė, kad Ukraina neturi pakankamai mokymo patalpų naujiems kariams, atvykstantiems pagal naują mobilizacijos kampaniją.
Ukrainietis Olehas Čerkašynas, gyvenantis Slovakijoje nuo 2019 m., „Kyiv Independent“ sakė, kad ketina prisijungti prie Ukrainos legiono, kad nejaustų „gėdos“.
Paklaustas, kodėl jis pasirinko Ukrainos legioną, o ne prisijungimą prie standartinio karinio dalinio Ukrainoje, O. Čerkašynas nurodė tikintis, kad Europos instruktoriai „padidins efektyvumą ir sumažins galimus nuostolius“.
„Manau, kad šiems klausimams Ukrainoje nebuvo skiriamas deramas dėmesys“, – teigė jis ir šmaikštavo, kad Ukraina šiuo metu teikia pirmenybę karių skaičiaus didinimui, o ne jų mokymo kokybei.
Verbavimo procesas dar nėra iki galo aiškus
Vis dar neaišku, ar verbavimas į Ukrainos legioną jau prasidėjo, ar kaip prie jo prisijungti. Tačiau praėjus kelioms dienoms po V. Zelenskio pranešimo, Lenkijos portalas RMF FM , remdamasis anoniminiais šaltiniais Ukrainos diplomatinėse institucijose Lenkijoje, pranešė , kad šimtai ukrainiečių Lenkijoje pareiškė norą prisijungti. [4]
Tą pačią dieną Vašingtone vykusiame NATO viršūnių susitikime Lenkijos užsienio reikalų ministras R. Sikorskis minėjo , kad „keli tūkstančiai“ ukrainiečių Lenkijoje užsiregistravo ir planuoja prisijungti prie projekto.
„Kyiv Independent“ paprašius Lenkijos užsienio reikalų ministerijai paaiškinti, ar R. Sikorskio pareiškime buvo kalbama apie Ukrainos legiono savanorius, ar tuos, kurie atnaujino savo karinius duomenis konsulatuose, kaip reikalauja naujausias mobilizacijos įstatymas, ministerija dar kartą pasidalijo R. Sikorskio citatomis, bet paaiškinimo nepateikė.
Lenkijos gynybos viceministras Pavelas Zalevskis (Paweł Zalewskis) liepos 19 d. pabrėžė „Polskie Radio“, kad Ukrainos konsulatai Lenkijoje padės verbuoti karius. [5]
Ukrainos ambasada Lenkijoje liepos 26-ąją savo komentare „Kyiv Independent“ pareiškė, kad ji vis dar tobulina verbavimo procedūrą ir netrukus pradės informacinę kampaniją, kaip prisijungti prie legiono.
Liepos 18 d. laiške „Kyiv Independent“ Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad Ukraina kontroliuos verbavimą į Ukrainos legioną, o Lenkijos dalyvavimo projekte apimtis vis dar svarstoma. Ukrainos gynybos ministerija atsisakė komentuoti Ukrainos legiono formavimo klausimą ir pareiškė netrukus pateiksianti daugiau informacijos viešai.
Lenkija apmokė daugiau nei 20 000 Ukrainos karių nuo invazijos pradžios, o Ukrainos legionas yra logiškas „kitas žingsnis“ vienai didžiausių Kijevo sąjungininkų, teigė į pensiją išėjęs JAV armijos pulkininkas ir buvęs karo atašė JAV ambasadoje Varšuvoje Rėjus Voicikas (Ray Wojcik).
Pasak Lenkijos gynybos ministerijos, Ukrainos legiono mokymai bus paremti Lenkijos patirtimi iš ES mokymų misijos „EUMAM Ukraine“. Lenkija yra vienintelė buvusi Varšuvos pakto šalis NATO, turinti realius pajėgumus apmokyti dideles kovines formacijas, tokias kaip brigados ir divizijos, nurodė R. Voicikas.
V. Zelenskio teigimu, formuojant legioną bus remiamasi 2009 metais regioniniam kariniam bendradarbiavimui remti sukurtos Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados patirtimi. Brigada, kuri, R. Voiciko nuomone, „potencialiai turėtų vadovauti“ naujajam procesui, atsisakė komentuoti šį klausimą.
Legiono nariai Lenkijoje greičiausiai išklausys 4-5 mėnesius pagrindinius, specialius ir darnius mokymus, nurodė M. Muzyka. „Kai šis karinis vienetas atvyks į mūšio lauką, jo kariai turėtų geriau kovoti ir tai turėtų lemti mažesnį aukų skaičių“, – pridūrė jis.
Legiono efektyvumas priklausys ir nuo gautos įrangos, kurios tiekimo šaltiniai kol kas neaiškūs, o Lenkijos pajėgumas aprūpinti legioną išlieka abejotinas
Ukrainos karo ekspertas Mykola Bielieskovas tvirtino, kad net ir patyrę lenkų instruktoriai susidurs su „universaliu iššūkiu“ – tiek kovotojams, tiek vadams parengti aukštos kokybės mokymus, kurie atitiktų šiuolaikinio karo ir mūšio lauko reikalavimus.
Ukrainiečių legiono efektyvumas priklausys ir nuo jų gaunamos įrangos, kurios šaltinis kol kas neaiškus. M. Muzyka abejoja, ar Lenkija pajėgs pilnai aprūpinti brigadą mechanizuota ar motorizuota įranga, nes Ukrainai ir taip perduota nemaža dalis turėtų atsargų.
Pasak šaltinių, kuriuos cituoja Lenkijos leidinys RMF FM, vietos valdžia derasi su kitomis ES narėmis dėl lėšų skyrimo mokymams ir įrangai finansuoti. R. Voicikas mano, kad Lenkijos pastangos stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Vokietija gali paskatinti Berlyną dalyvauti mokymuose ir aprūpinti Ukrainiečių legiono kovotojus.
Čekijos valdžia svarsto galimybę sukurti panašų Ukrainos legioną savo šalyje arba siųsti čekų instruktorius padėti treniruoti legiono narius Lenkijoje, liepos 29 d. pranešė Prahos tarptautinis radijas.[6]
Kitas iššūkis gali kilti privilegijuoto Ukrainos legiono nariams bendraujant su Ukrainoje suformuotų, apmokytų ir dislokuotų reguliarių padalinių kariais. M. Muzyka teigė, kad legiono narių rotacija atgal į Lenkiją gali neigiamai paveikti kitų Ukrainos karių, kurie nebuvo rotuojami kelis mėnesius arba kai kuriais atvejais metus, moralę.
Nepaisant šių iššūkių, R. Voicikas mano, kad jei problemos bus išspręstos ir projektas sulauks kitų sąjungininkų palaikymo, Ukrainiečių legionas galėtų gerokai sustiprinti Ukrainos gynybą, kuriai reikia mažiau išteklių negu puolimui:
„Niekas nekeičia žaidimo taisyklių. Sprendimas skubiai neužaugins 100 000 ukrainiečių užsienyje. Bet jeigu Vakaruose pavyktų sukurti bent keletą tokių brigadų, tai sumažintų spaudimą Ukrainai bandant tai padaryti namuose.“
