Ukrainos įsiveržimas į Kurską nustebino tiek Maskvą, tiek Ukrainos sajungininkes
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataka prieš Kursko sritį buvo Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio rizikingiausias sprendimas nuo karo veiksmų pradžios, rašo britų laikraštis „The Times“.
Leidinys teigia, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmai Kursko srityje nustebino tiek Maskvą, tiek Kijevo Vakarų sąjungininkes. Jei Ukrainos valdžia būtų iš anksto paprašiusi Vakarų leidimo tokiai operacijai, ji nebūtų jo gavusi, priduria „The Times”.
Prieš išpuolį Kursko pasienio zonoje V. Zelenskis ne vieną mėnesį spaudė karinius lyderius, kad šie pradėtų vasaros puolimą, rašo laikraštis. Ukrainos karinė vadovybė, dėl problemų su personalu ir ištekliais, sprendimo priimti neskubėjo.
V. Zelenskis savo veiksmais desperatiškai bando pakeisti nuomonę, kad Kijevas pralaimi konfrontacijoje su Rusija, teigia laikraštis.
Britų leidinys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų išpuolį Kursko regione vadina tokiu pat rizikingu kaip operaciją „Chromite“ 1950 m. rugsėjo mėn. Tuomet amerikiečių jūrų desanto išsilaipinimas Inčhono uoste Korėjos karo metu iš esmės pakeitė mūšių eigą. Laikraštis mano, kad, skirtingai nei „Chromite“, Kijevo kontrataka gali pasiekti tik ribotą tikslą ir negali pakeisti karo veiksmų eigos.
Tikimasi, kad puolimas privers Rusiją perdislokuoti dalinius
Ukrainos valdžia tikisi, kad ataka prieš Kursko regioną atitrauks Rusijos pajėgas nuo kitų fronto sektorių. Visų pirma kalbame apie Časiva Jarą ir Pokrovską Donbase, kur Ukrainos pajėgos patiria sunkumų dėl Rusijos puolimo.
„Blogiausiu atveju Ukrainos pajėgos Kursko regione gali tikėtis išplėsti savo įtaką iki Kursko atominės elektrinės. Bet visi šie tikslai priklausys nuo to, kiek ilgai ir kaip ukrainiečiai pajėgs atsilaikyti. Kol kas viskas rodo, kad Kijevas nusiteikęs rimtai“, – rašo „The Times“.
Anksčiau Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pavadino išpuolio prieš Kursko regioną tikslu sustiprinti Kijevo pozicijas derybose. „The Washington Post“, cituodamas analitikus, rašė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tikslas pasienio regione galėtų būti rusiškų dujų tiekimo į Europą sustabdymas, išnaudojant tai kaip dar vieną politinį svertą.
Buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrėjus Zagorodniukas, kuris dabar pataria vyriausybei, tarp Kijevo tikslų Kursko regione įvardijo Rusijos pajėgų atitraukimą nuo kitų fronto sektorių ir jų silpnųjų vietų nustatymą, taip pat karo veiksmų perkėlimą į Rusijos teritoriją, iniciatyvos mūšio lauke perėmimą ir paramos karinei operacijai mažinimą tarp gyventojų.
Dalyvauja tūkstančiai Ukrainos karių
Kelias dienas puolimo nekomentavęs Kijevas galiausiai, nors ir neoficialiai, bet pareiškė, kad karinėje operacijoje Kursko regiono teritorijoje dalyvauja tūkstančiai Ukrainos karių. Apie tai sekmadienį, rugpjūčio 11 dieną, informavo naujienų agentūra AFP, cituodama neįvardytą aukšto rango Ukrainos saugumo pareigūną. Pasak jo, puolimo tikslas yra „ištampyti“ Rusijos pajėgas ir „destabilizuoti“ šalį. Pareigūnas pažymėjo, kad karinė operacija Kursko srityje pagerino Ukrainos kariuomenės moralę.
„Puolame. Tikslas yra ištempti priešo pozicijas, pridaryti maksimalių nuostolių ir destabilizuoti padėtį Rusijoje, nes ji nesugeba apsaugoti savo sienos“, – teigė anonimiškumą norėjęs išsaugoti pareigūnas. Jis pažymėjo, kad Ukraina per karo veiksmus Kursko srityje laikysis tarptautinės teisės.
Tuo pat metu AFP pašnekovas nurodė, kad Ukrainos puolimas Kursko srityje nesulėtino Rusijos Federacijos pažangos Rytų Ukrainoje.
Operacija trijuose Rusijos Federacijos regionuose
Rugpjūčio 10 d. Belgorodo, Briansko ir Kursko regionuose buvo įvestas antiteroristinės operacijos režimas.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos karinę operaciją Kursko srityje vykdo nuo 2024 metų rugpjūčio 6 dienos. Kova vyksta Korenevskio ir Sudžos rajonuose.
Rugpjūčio 7 d. Generalinio štabo vadovas Valerijus Gerasimovas pranešė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimas giliai į regioną buvo sustabdytas. Gynybos ministerija sako, kad Rusijos kariuomenė ir toliau atremia Ukrainos karių bandymą įsiveržti. Kursko regione buvo įvesti federaliniai nepaprastosios padėties ir antiteroristinės operacijos režimai.
Rugpjūčio 11 d. Vietos valdžios institucijos pranešė apie Ukrainos sabotažo ir žvalgybos grupių įžengimą į Belovskio rajono teritoriją.
Ukrainos pusė oficialiai nepatvirtina ir nekomentuoja to, kas vyksta, tačiau, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskyi informavo jį apie karo perkėlimą į agresoriaus teritoriją.
