Sukti laiką buvo sugalvota prieš daugybę metų
Laikrodžio sukimas pasaulyje egzistuoja jau daugelį metų. Pirmą sykį ši idėja nuskambėjo dar 1895 metais, kai pasukti laiką pasiūlė anglų kilmės entomologas George’as Vernonas Hudsonas. Daugeliui tikriausiai bus keista tai sužinoti, tačiau vasaros laikas buvo pasiūlytas būtent dėl jo hobio – vabzdžių rinkimo.
G. V. Hudsonas troško, jog vasarą kuo ilgiau būtų šviesu, mat tokiu būdu galėtų ilgiau rinkti vabzdžius. Jis teigė, kad pavasarį persukus laiką viena valanda į priekį, diena pailgėtų ir iš to išloštų visi, kuriems aktuali dienos šviesa.
Žinoma, tai drauge reiškė, jog visi prarastų valandą šviesos ryto metu, nes saulė kiltų vėliau. Tačiau buvo aiškinama, jog daug svarbiau turėti ilgesnį šviesų vasaros vakarą, o ne rytą. Tuo tarpu žiemą laikas ir vėl turėtų būti atstatomas į prieš tai buvusį. Kodėl? Nes esą žmonės ir taip mažiau laiko praleidžia lauke, tad papildoma valanda nebėra tokia aktuali. Be to, taip pasukus laikrodį, galima pamiegoti valanda ilgiau.
Nepaisant idėjos originalumo ir noro pritaikyti laiką žmonių poreikiams, G. V. Hudsono idėja iš pradžių buvo pašiepta ir niekas neskubėjo sukinėti laikrodžių. Po kelerių metų, 1907 metais, pasirodė Williamo Willetto straipsnis „Dienos šviesos švaistymas“, kuriame taip pat buvo rašoma apie vasaros laiko idėją. Tačiau prireikė dar beveik dešimtmečio, kad tokios mintys pradėtų virsti realybe.
Pirmą kartą vasaros laikas panaudotas Vokietijoje, Pirmojo pasaulinio karo metu. Žinoma, valdžiai tikrai nerūpėjo vabzdžių gaudymas. Laiko pasukimas tiesiog atrodė kaip itin logiškas sprendimas, norint sutaupyti energijos ir kitų resursų, kurių labai reikėjo karui. Greitai tokiu pačiu keliu nuėjo ir Jungtinė Karalystė, o JAV vasaros laiką įvedė po dar dvejų metų.
Taip vasaros laikas pamažu įsitvirtino Vakarų visuomenėse, nors po karo kai kurios šalys nusprendė jį atšaukti. Visgi, atkeliavus Antrajam pasauliniam karui, laiko persukimas du kartus per metus ir vėl tapo visuotinai priimta norma.
Europos sąjungos valstybėse narėse laikas pradėtas sukioti 1980 metais.
Kalbant apie Lietuvą, čia vasaros laikas įvestas 1981 metais. 2000 metais toks laiko sukiojimas buvo panaikintas, tačiau nuo 2003 metų Lietuva ir vėl pradėjo sukinėti laikrodžio rodykles kaip ir visos kitos Europos valstybės.
Nepaisant to, jog 2019 metais Europos Parlamentas pritarė siūlymui Europos Sąjungoje nebesukioti laiko nuo 2021 metų[1], ir toliau tą darome net ir 2023 metais.
Laiko persukimo poveikis organizmui vis dar yra mokslinių diskusijų sūkuryje
Laiko persukimo nauda ir galimi minusai jau ne vienerius metus kelia įvairiausias diskusijas. Mokslininkai patys tiksliai nežino, ar tikrai verta taikyti vasaros ir žiemos laiką bei kaip tai veikia žmogaus organizmą.
Iš esmės, daugelis pritaria, jog laiko sukinėjimo idėja yra atgyvenusi ir nelabai tinka žvelgiant iš dabartinių laikų prizmės. Juk vasaros laikas buvo įvestas tada, kai daugelyje namų daugiausia elektros energijos sunaudodavo būtent lemputės. Tad tuo metu laiko persukimas buvo ypač aktualus, nes padėdavo sutaupyti elektros energijos. Tačiau dabar lemputės sudaro išties mažą suvartojamos elektros dalį. Elektros išlaidos išsipučia ne dėl apšvietimo, o dėl visų per tą laiką atsiradusių elektroninių prietaisų, kurie randami kone visuose namuose.
Negana to, nors laiko persukimas gali padėti sutaupyti vos ~1 proc. elektros energijos išlaidoms padengti skiriamų pinigų, toks sprendimas neigiamai veikia dalį gyventojų. Didelė dalis žmonių jautriai reaguoja į pasikeitusį laiką ir po to bent savaitę junta neigiamus to padarinius. Laiko persukimo neigiamas poveikis pasireiškia prastesniu miegu, sumažėjusiu produktyvumu, atsiradusiu nerimu ar netgi užmigimu darbo vietoje.
Be to, kai kurie tyrimai parodė, kad pirmąjį pirmadienį po laiko persukimo, kai keliamasi anksčiau nei įprastai, padaugėja širdies smūgių, avarijų ir savižudybių[2]. Taip pat pagausėja nelaimingų atsitikimų darbe, nes žmonės būna labiau išsiblaškę, jiems sunkiau susikaupti.
Kad laikotarpis po pasikeitusio laiko praeitų sklandžiau, specialistai siūlo likus savaitei iki perėjimo prie vasaros laiko pradėti gerti daugiau vandens, laikytis tinkamo režimo ir mitybos bei nepamiršti fizinio aktyvumo. Be to, svarbu stengtis atsipalaiduoti prieš miegą: nevartoti alkoholio, išsimaudyti, pamedituoti, padėti į šalį visus išmaniuosius įrenginius. Tinkamas režimas ir ramybė gali padėti lengviau susitaikyti su pasikeitusiu laiku, be to, tai naudinga organizmui net ir neatsižvelgiant į laiko pokyčius.
Visgi, nereikėtų pamiršti ir su sveikata nesusijusių problemų, kurias sukelia laiko sukinėjimas. Pavyzdžiui, bandant planuotis keliones ar susitikimus skirtingose valstybėse, įvyksta įvairių nesklandumų. Taip nutinka todėl, jog kai kurios šalys persuka laiką ne tą patį savaitgalį arba laikrodžių išvis neliečia. Šitokia padėtis tik dar labiau išryškina faktą, jog laiko persukimas yra atgyvenusi idėja, kuri tiko sėsliau gyvenusiems, po pasaulį retai keliavusiems žmonėms.
Laiko persukimas 2023 metais: jau šį sekmadienį grįžta vasaros laikas
Deja, laiko persukimas vis dar egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų valstybių. Kaip ir kiekvienais metais, Lietuvoje vasaros laikas sugrąžinamas paskutinį kovo savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Laikas pasikeis 3 valandą ryto, tad jau šį sekmadienį nubusime su valanda į priekį pasuktu laiku.
Tai reiškia, jog kiekvieną rytą saulė patekės vėliau, tačiau vakare galėsime ilgiau džiaugtis natūralia šviesa. Vasaros laikas galios iki paskutinio spalio sekmadienio, kai bus įvestas žiemos laikas. Tuomet teks pasukti laikrodžio rodykles valanda atgal.
Deja, kol kas nėra aišku, kada bus atsisakyta laiko persukimo. 2019 metais europarlamentarai pritarė laiko sukiojimo atsisakymui ir to pageidaujančios šalys būtų galėjusios atsisakyti šios idėjos dar 2021 metais. Tačiau klausimas taip ir liko užstrigęs diskusijų lygmenyje.
Šiuo metu sezoninio laiko keitimo atsisakymo klausimas vis dar neišbrauktas iš ES Tarybos diskusijų, tačiau teigiama, jog tai nėra prioritetinis klausimas. Tad veikiausiai laikrodžius artimiausiais metais vis dar teks sukioti visoms Europos Sąjungos narėms.
