Kvailiausi mitai apie „Coca Cola“ gėrimus: nuo skrandžio gydymo iki variklių valymo

Mitų apie populiarųjį kolos gėrimą netrūksta

„Coca Cola“ sudėtyje turi kokaino; gėrimas gali ištirpdyti dantis; kola naudojama papuošalams valyti; „Coca Cola“ pilna cheminių dažiklių; kola nėra veganiška; gėrimas naudojamas sergant roto ar noro virusu, vemiant, viduriuojant, gydo skrandžio bėdas. Kokių dar keistų, nelogiškų ar siaubingų mitų teko girdėti? O gal paieškokim tiesos apie „Coca Cola“ gėrimus.

„Coca Cola“ prekės ženklas, visame pasaulyje žinomas kaip gaivus ir greitai atsigaivinantis gėrimas, turintis daugiau nei šimtmečio palikimą. Kaip nekeista, šį pasaulinį gėrimų pramonės gigantą gaubia daugybė mitų, miesto legendų ir kvailų įsitikinimų, kurie sklando jau daugelį metų. O visuomenėje netrūksta patiklių žmonių tikinčių bet kokiais paskleistais „pletkais“ apie daugelio pamėgtą gėrimą^[1].

„Coca Cola“ sudėtyje yra kokaino

Bene labiausiai paplitęs su kola susijęs mitas yra tam tikras kokaino kiekis gėrime. Šis gandas nėra visiškai klaidingas. Kai 1880 m. vaistininkas Džonas Pembertonas išrado „Coca Cola“, viena iš sudedamųjų dalių iš tiesų buvo kokaino lapų ekstraktas. Tai tas pats augalas, iš kurio gaunamas kokainas. Tačiau svarbu suprasti, kad gėrime nebuvo kokaino, kaip mes jį suprantame šiandien. Kokaino išgavimo iš kokamedžio lapų procesas dar nebuvo išvystytas, todėl nors gėrime ir buvo šio alkaloido pėdsakų, jie buvo nežymūs. Iki 1903 m. „Coca Cola“ palaipsniui nustojo naudoti kokaino lapų ekstraktą, todėl tai yra tik istorinio palikimo, o ne dabartinės realybės dalis.

Slaptą „Coca Cola“ receptą žino tik du žmonės

Dar viena dažnai kartojama legenda yra ta, kad „Coca Cola“ receptas yra labai saugoma paslaptis, kurią žino tik du vadovai, kuriems neleidžiama kartu keliauti tuo pačiu lėktuvu. Nors tiesa, kad bendrovė labai stengiasi išlaikyti savo receptą paslaptyje, istorija apie du vadovus greičiausiai yra tik gandas. Bendrovė visada tvirtino, kad slaptoji formulė saugoma itin saugioje saugykloje muziejuje Atlantoje, o su ja gali susipažinti tik saujelė darbuotojų. Dviejų žmonių taisyklės paslaptis veikiau yra istorija, kuria siekiama pabrėžti formulės slaptumą.

Per naktį „Coca Cola“ gali ištirpdyti kepsnį ar dantį

Mitas, kad kola yra tokia rūgšti, kad per naktį gali ištirpdyti dantį ar kepsnį, sklando jau daugelį metų. Nors „Coca Cola“, kaip ir daugelis kitų gaiviųjų gėrimų, yra rūgštinė (jos pH yra apie 2,5), ji nėra tokia rūgšti, kad per naktį ištirpintų dantį ar mėsos gabalą. Pasak Amerikos odontologų asociacijos, nors dažnas tokių gėrimų vartojimas laikui bėgant gali prisidėti prie dantų emalio erozijos, tai toli gražu neieko nesusieją su tokiu poveikiu.

Gėrimo ruda spalva yra dėl didelio cukraus kiekio

Kai kurie mano, kad kola yra ruda dėl didelio cukraus kiekio gėrime. Tai klaidingas įsitikinimas. „Coca Cola“ spalva atsiranda dėl karamelinio dažiklio, priedo, kuris naudojamas siekiant suteikti gėrimui būdingą rudą atspalvį. Nors kolos sudėtyje yra nemažai cukraus, kuris ištirpintas vandenyje, jis nesuteikia jokios spalvos.

„Coca Cola“ gali sukelti staigią mirtį

Legenda, kad vienu metu vartojant saldainius „Pop Rocks“ ir kolą, skrandyje gali įvykti mirtinas sprogimas, yra tik legenda. Šis mitas atsirado septintajame dešimtmetyje ir netgi sukėlė gandus, kad dėl jo mirė vaikų aktorius Mikey iš dribsnių reklamos. Tiesa, nors dėl saldainių ir gazuoto gėrimo reakcijos šis derinys gali sukelti nemažai dujų ir nemalonių pojūčių, jis nėra pakankamai stiprus, kad sukeltų sprogimą ar pakenktų jūsų skrandžiui.

Kolos sudėtyje yra kiaulienos

Prieš kelis metus internete pasklidęs gandas, kad „Coca Cola“ sudėtyje yra kiaulienos sukėlė plačias diskusijas. Nepaisant to, kad šis mitas kartas nuo karto atsinaujina, bendrovė ne kartą skelbė pareiškimus, paneigiančius šias kalbas ir tvirtino, kad jų gėrime nėra jokių mėsos produktų. Nepriklausomai nuo šio gandų kilmės galite būti ramūs, kola yra veganams tinkamas gėrimas.

„Coca Cola“" naudoja maistinius dažus, pagamintus iš vabalų

Be mito apie mėsą kolos gėrime, dar vienas teiginys teigia, kad gėrime yra itin baisus ingredientas, raudonas maistinis dažiklis, gaunamas iš susmulkintų vabalų. Nors šis dažiklis laikomas saugiu vartoti ir naudojamas daugelyje produktų, „Coca Cola“ nenaudoja jo savo pagrindiniame gėrime. Taigi, kai kitą kartą atsidarysite skardinę, guoskitės žinodami, kad ją gaminant nenukentėjo nė vienas vabalas^[3].

Išplauti įvairias dėmes bei variklį galima su „Coca Cola“

Gerai žinomas patarimas restorane- dėmėms pašalinti naudoti gazuotą vandenį. Šis mitas teigia, kad „Coca Cola“, būdama rūgštesnė, gali būti dar geresnis sprendimas. Tačiau tikėtina, kad paprastas gazuotas vanduo arba paprastas actas bus kur kas veiksmingesni, nes jie nesuteiks papildomos spalvos ir nepaliks lipnių likučių. O kalbant apie variklių valymą, bet kuris specialistas tai priims kaip anekdotą. Šiame procese nepadeda net ir stiprūs rūgštiniai produktai, tad šansų kad kola padės tiesiog nėra.

Tiesa gėrimo sudėtyje yra nedidelis kiekis ortofosforo rūgšties, saugios ir plačiai naudojamos sudedamosios dalies, kurios taip pat yra šampane ir kitose vaisių sultyse. Teoriškai „Coca Cola“ gėrimuose esanti fosforo rūgštis gali išvalyti lengvai suteptus paviršius. Tačiau šviežiomis apelsinų sultimis galima pasiekti tokių pačių rezultatų, o norint išvalyti sunkiau įveikiamas dėmes, rinkoje yra nepalyginamai veiksmingesnių priemonių.

Ypač populiari nesąmonė: kola yra vaistas nuo skrandžio problemų

Dažnai sutinkame kalbų, kad rekomenduojama vartoti kolą, jog sumažėtų pykinimas. Tačiau ar tame yra tiesos? Pirmiausia svarbu pažymėti, kad nėra absoliučiai jokių mokslinių tyrimų, pagrindžiančių teiginį, jog nusigazavusi ar stipriai gazuota kola ar bet kuri kita gazuotų gėrimų rūšis, gali palengvinti pilvo skausmą^[4].

Tai pat vyrauja nuomonė, kad „Coca Cola“ gali atstatyti dėl vėmimo ar viduriavimo prarastus elektrolitus organizme. Tačiau kolos sudėtyje yra toks nedidelis kiekis kalio ir natrio, kad bandydami atstatyti juos šiuo gėrimu tektų kur kas rimčiau apsinuodinti nuo perteklinio cukraus ir skysčių. Be to, didelis gliukozės kiekis gėrime gali sumažinti jo rehidratacijos veiksmingumą. Atvejis, akda kola gali padėti - placebo efektas, kada ligonis turi tvirtą tikėjimą, kad šis gėrimas gali kažkaip padėti.

Nesvarbu, ar ji būtų negazuota, ar gazuota, vargu ar „Coca Cola“ padės išgydyti bakterinę virškinamojo trakto infekciją, be to, ji nebūtų veiksminga ir nuo rimtų problemų, pavyzdžiui, parazitų ar amebų. Ji taip pat nepadės, jei skrandžio diskomforto priežastis yra rūgščių kaupimasis, pavyzdžiui, rėmuo ar GERL; tiesą sakant, ji gali tik pabloginti situaciją^[5].