Kurklys – daržininkų ir sodininkų siaubas, su kuriuo kovoti galima liaudiškais būdais

Džiaugsmą bundančia gamtą temdo į sodus ir daržus grįžtantys kurkliai

Atšilus orams daugelis skuba į sodus ir daržus. Pradedami sodinimo darbai, apžiūrinimi po žiemos išsilaikę augalai. Būtent tada dažnas sodininkas susiduria su dideliais, stambiais, kartais net gąsdinančiais vabzdžiais.

Tai yra ne kas kitas, o paprastasis kurklys (lot. Gryllotalpa gryllotalpa)^[1]. Tai nariuotakojų tipo, stambus, grėsmingas vabzdys, kurį sudėtinga supainioti su kažkuo kitu.

Šio vabzdžio kūno ilgis siekia nuo 25 mm iki 55 mm, tačiau daržininkų fiksuojami gerai įmitę kurkliai kartais šią ribą peržengia ir sugeba užaugti dar didesni. Vabalo priekinės kojytės yra rausiamojo tipo, atrodo kaip du į priekį nukreipti peiliukai. Jis taip pat turi trumpas antenas, antsparnius, gana ilgus ir plačius sparnus, stambų kūną, padengtą rudos arba beveik juodos spalvos kiautu.

Šį visaėdį vabzdį pastebėti lengva ne visada. Jis gyvena žemėje ir jos paviršiuje pasirodo labai retai. Tačiau kurkliai aptinkami lengvose ir puriose dirvose, upių ir upelių pakrantėse, ežerų ir pelkių prieigose, esančiose užliejamose pievose^[2].

Dabar, pavasarį, kai gamta bunda visu pajėgumu, kurkliai kaip tik pradeda savo poravimosi metą, kuris tęsis iki pat liepos mėnesio pradžios. Patelės skrajoja ieškodamos patinų dėmesio, o gamtininkai pasakoja, kad tokio nepertraukiamo skrydžio metu jos gali nutūpti net už maždaug 8 km. nuo savo kelionės pradžios. Savo ruožtu patinai jas vilioja kurkimu naktimis, kuris girdimas net vieno kilometro atstumu. Sėkmingai susiporavus, kurkliai padeda iki 500 kiaušinių, kurie vystosi iki 2,5 metų.

Išsiritę ir suaugę kurkliai tada jau rausia žemę ir graužia savo kelyje bene visus pasitaikiusius augalus. Daugiausia nuėdamos augalų šaknys, o tai ypač piktina sodininkus ir daržininkus, kurie ima ieškoti pačių įvairiausių būdų kurkliams naikinti.

Atpažinti kurklius gali būti sudėtinga

Tačiau prieš imantis kurklių naikinimo, būtina nustatyti, kad jūsų sodą arba daržą yra užpuolę būtent šie vabzdžiai.

Patyrę sodininkai sako, kad kalbant apie kurklius pirmiausia pastebimi yra jų urvai. Jeigu žemėje matoma bent piršto didumo anga, galima įspėti, kas gi čia pasidarbavo. Manoma, kad žiemą kurklių išrausti urvai gali siekti net 1,5 metro.

Vilniaus universiteto Zoologijos katedros Gamtos mokslų fakulteto lektorius Andrius Petrašiūnas aiškina, kad būtent pagal išraustą urvą galima nustatyti, kas jo šeimininkas. Jo teigimu, kurkliai padaro tik skylutės formos angą išlįsti iš urvo, o pavyzdžiui, kurmių „darbą“ atpažinti galima iš gana aukštų žemių kauburėlių^[3].

O kurklių padėti kiaušinėliai yra gana panašūs į skruzdėlių, tik gal kiek didesni. Net ir tik išsiritę kurklių jaunikliai akivaizdžiai primena neįprastai dideles skruzdėles. Kartais tai ir pakiša koją nepatyrusiems sodininkams.

Kovoti su kurkliais – sudėtinga, bet įveikti juos vis tik įmanoma

Atpažinus ir nustačius, kad jūsų sode arba darže tikrai įsikūrė kurkliai, galima pradėti kovos su jais planą. Tai yra tarsi savaime suprantama: juk jei nedideliame sklype norima gauti derliaus ir užauginti sau natūralių produktų, kurklių kaimynystė bus tikrai labai pragaištinga.

Patyrę žinomai kovai su kurkliais rekomenduoja pasitelkti natūralias priemones, tačiau perspėja, kad reikės įdėti nemažai darbo bei kantrybės. O jeigu vis dėlto yra pageidaujama eiti lengvesniu keliu, galima pasinaudoti rinkoje siūlomais cheminiais preparatais.

• „Grom“ – tai yra rudos spalvos granulės. Jas reikėtų suberti į kurklių landas ir užlyginti žemėmis. Paragavę šių granulių, kurkliai sparčiai iš ten sprunka.
• „Decis“ – vabzdžių naikinimo chemikalas, tačiau jis tik kuriam laikui atbaido kurklius, vėliau jie vėl sugrįžta į tas pačias vietas ar šalia jų.
• „Fairy“ – visiems puikiai žinomas indų ploviklis, kurį reikia pilti į kurklių landas drauge su vandeniu. Kurkliai gavę daug vandens savo urvuose lenda paviršiun, o jūs tada jau galite vabzdžius tiesiog sugauti ir sunaikinti.

Žinoma, jeigu nėra stokojama laiko bei kantrybės, galima eiti ir natūraliu keliu. Juk ne be reikalo sakoma, kad vadinamieji liaudiški patarimai dažniausiai veikia geriausiai. Taip yra ir šiuo atveju.

Pirmiausiai, kovoje su kurkliais rekomenduojama pasitelkti pačią gamtą. didžiausias naturalus kurklių priešas gamtoje yra kurmis, kuris jais sėkmingai minta. Skruzdėlės irgi gali paragauti kurklių kiaušinių. Taigi, kovojant su kurkliais reikėtų susilaikyti nuo šių gyvių naikinimo.

Naikinant kurklius galima panaudoti ir žuvų liekanas. Jas naudoti galima dvejopai. Sakoma, kad žuvų liekanose gausu fosforo, kuris patinka augalams kaip trąša. Į sodinamo augalo duobę sumetus žuvų liekanas, jos atbaido nekviestus svečius ir sustabdo šaknų degustaciją. Kita vertus, suirę likučiai tampa trąša tam pačiam augalui. Jei augalai jau pasodinti ir po šaknimis kapstytis vėlu, žuvų liekanas galima tiesiog smulkinti ir dėti į kurklių urvelius. Nemėgdami šio kvapo, jie tikriausiai mėgins raustis kitoje vietoje.

Panašiai panaudoti galima ir kiaušinių lukštus, tačiau jie turi būti susmulkinami ir sumaišomi su saulėgrąžų aliejumi. Tada mišinys yra pilamas į kurklių landas. Nors tai gali nuskambėti nehumaniškai, tačiau tada gyviai ima dusti ir išlenda laukan iš savo buvusių urvų arba tiesiog žūsta.

Yra manančių, jog gera stiklinė acto taip pat puikiai naikina kurklius, o dalis sodininkų įsitikinę, kad kurkliams naikinti geriausiai tinka riebalai: aliejus bei žibalas. Pavyzdžiui, žibalo mišinys daromas kartu su vandeniu santykiu 100 gramų žibalo ir 10 litrų vandens, o tuomet šis skystis pilamas į kurklio padarytus urvus.

Yra žinoma ir tai, kad šie vabzdžiai nemėgsta tam tikrų kvapų, pavyzdžiui, česnakų, levandų, chrizantemų, serenčių. Įvertinus tai, šiuos augalus galima sodinti ten, kur kurkliai yra patys aktyviausi. Vis dėlto, net ir nemalonus kvapas visada gali sulaikyti šiuos vabalus, tad šį patarimą derinkite jau su minėtais aukščiau. O pabaigai, kiekvienos vasaros pradžioje itin gerai išpurenkite savo žemę, o rudenį dirvą giliai perkaskite. Taip išnaikinsite šių kenkėjų lizdus ir užkirsite kelią problemoms pavasarį.