Balsavusiųjų apklausos duomenimis, dabartinis Kroatijos prezidentas triuškinamai laimėjo rinkimus
Dabartinis Kroatijos prezidentas, turintis kritišką požiūrį į ES ir Vakarų politiką, tačiau išlaikantis nacionalinius interesus prioritetu Zoranas Milanovičius – perrinktas, rodo balsavusiųjų apklausos rezultatai; jais remiantis sekmadienį vykusiame antrajame rinkimų ture jis triuškinamai nugalėjo savo varžovą, remiamą konservatorių.
Z. Milanovičius surinko 77,86 proc. balsų, o pagrindinis jo varžovas Draganas Primoracas, remiamas valdančiosios konservatorių partijos HDZ, – 22,14 proc. balsų, rodo balsavusiųjų apklausa, kurią parodė valstybinė televizija HRT.
Per penkerius prezidentavimo metus Z. Milanovičius sulaukė palaikymo ne tik iš savo pagrindinių kairiųjų rinkėjų, bet ir tarp daugumos dešiniųjų rinkėjų.
Z. Milanovičius ėjo Kroatijos prezidento pareigas nuo 2011 metų
2011–2016 m. Z. Milanovičius ėjo Kroatijos, kuri nuo 2013 m. yra Europos Sąjungos narė, premjero pareigas. Balkanų šalyje gyvena 3,8 mln. gyventojų. Stebėtojai jo dominavimą šiuose rinkimuose taip pat siejo su silpnais laikomais oponentais.
Nors Kroatijoje prezidento vaidmuo didžiąja dalimi yra formalus, jei Z. Milanovičiaus pergalė būtų patvirtinta, tai būtų dar viena, naujausia HDZ ir ministro pirmininko Andrejaus Plenkovičiaus – Z. Milanovičiaus pagrindinio politinio varžovo – nesėkmė po lapkritį plačiai nuskambėjusios korupcijos bylos.
Prieš dvi savaites vykusiame pirmajame rinkimų ture kairiosios socialdemokratų opozicijos remiamas Z. Milanovičius surinko daugiau kaip 49 proc. balsų – nedaug trūko, kad būtų iškovota absoliuti pergalė. Oficialūs antrojo turo rezultatai bus paskelbti kiek vėliau.
Likus dviem su puse valandos iki balsavimo pabaigos, rinkėjų aktyvumas siekė beveik 35 proc., pranešė rinkimų komisija – šiek tiek mažesnis nei tuo metu per pirmąjį turą.
Prezidento institucija Kroatijoje turi ribotas funkcijas
Nors prezidento institucija turi ribotas funkcijas, daugelis kroatų mano, kad ji yra labai svarbi užtikrinant politinę pusiausvyrą ir neleidžiant vienai partijai turėti visų valdžios svertų.
Buvusią Jugoslavijos respubliką nuo 1991 m., kai buvo paskelbta nepriklausomybė, daugiausia valdė HDZ.
Z. Milanovičius, buvęs kairiojo sparno premjeras, laimėjo prezidento postą 2020 m., remiamas pagrindinės opozicinės Socialdemokratų partijos (SDP).
Beveik du dešimtmečius buvęs viena svarbiausių šalies politinės scenos figūrų, jis vis dažniau ritišką požiūrį į ES ir Vakarų politiką. Jis be kompromisų pasisako prieš korupciją, o jo atviras, tiesmukas kalbėjimo stilius padėjo jam užsitikrinti ne tik kairiųjų, bet ir dalies dešiniųjų rinkėjų paramą.
Kaip AFP sakė politikos analitikas Zarko Puhovskis, dabartinis prezidentas dažniausiai laikomas „vienintele, bent jau simboline, atsvara vyriausybei ir Plenkovičiaus valdžiai“.
Z. Milanovičius Briuselį išvadino autokratiniu
Sekmadienį, po balsavimo Zagrebe ir išreiškęs įsitikinimą dėl pergalės, Z. Milanovičius kritikavo Briuselį kaip „daugeliu atžvilgių autokratinį ir neatstovaujamą“.
58-erių metų Z. Milanovičius taip pat nuolat peikia HDZ dėl nuolatinių partijos problemų, susijusių su korupcija, o A. Plenkovičių vadina „Briuselio klerku“.
Buvęs švietimo ir mokslo ministras D. Primoracas, po 15 metų pertraukos grįžęs į politiką, per savo kampaniją žadėjo suvienyti Kroatiją. 59 metų vyras taip pat pabrėžė patriotizmą ir šeimos vertybes.
„Mano žinia visada ta pati – Kroatija man visada pirmoje vietoje“, – sakė jis žurnalistams po balsavimo Zagrebe. Tačiau kritikai sako, kad D. Primoracui trūksta politinės charizmos ir kad jam nepavyko suburti HDZ bazės. Jis kaltina Z. Milanovičių, esą šis yra „prorusiška marionetė“, pakirtusi Kroatijos patikimumą NATO ir Europos Sąjungoje.
Z. Milanovičius pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau taip pat kritikavo Vakarų karinę paramą Kyjivui. Jis taip pat ryžtingai priešinasi programai, pagal kurią Kroatijos kariai padėtų apmokyti Ukrainos karius Vokietijoje.
Tuo metu jauni kroatai išreiškė nusivylimą dėl to, kad politiniai lyderiai nepakankamai diskutuoja juos dominančiais klausimais, pavyzdžiui, būsto ar studentų pragyvenimo lygio.
„Girdime juos [politikus] kalbant daugiausia apie senus, tuos pačius klausimus. Apie tai, kas svarbu jauniems žmonėms, jie net nesusimąsto“, – AFP sakė 20-metė studentė Ivana Vuckovič.
Parengta remiantis elta.
