Ministras nepritartų kalėjimo statybų finansavimui tik valstybės biudžeto lėšomis
Teisingumo ministras Rimantas Mockus išreiškė abejones dėl naujo Šiaulių kalėjimo statybų iš valstybės biudžeto lėšų, mat dabar fokusuotis esą reikėtų ne į naujus pastatus, bet į krašto gynybą.
Jis pabrėžė, kad, nors projektas bus finansuojamas privataus investuotojo lėšomis, valstybė prisiima ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, todėl būtina užtikrinti, jog visi rizikos veiksniai būtų suvaldyti ir valstybės kaštai būtų objektyviai pagrįsti.
Ministras teigė norintis gauti išsamius vertinimus iš institucijų, tokių kaip Valstybės kontrolė ir Viešųjų pirkimų tarnyba, bei įvertinti ankstesnių projektų patirtį, kad būtų išvengta permokų[1].
Šiaulių rajone planuojamo kalėjimo projektas, vertas apie 50 mln. eurų, bus įgyvendinamas pagal viešosios ir privačios partnerystės (PPP) modelį. Nors ministras pripažįsta, kad šiuolaikiško kalėjimo poreikis yra svarbus, jis taip pat atkreipia dėmesį į geopolitinę situaciją ir gynybos išlaidų didinimo būtinybę. Tačiau, jei projektas būtų finansuojamas tik iš valstybės biudžeto, jis esą tokioms kalėjimo statyboms nepritartų.
Šiuo metu pirmame plane – finansavimo krašto gynybai didinimas
Savo ruožtu R. Mockus patvirtino, kad dėl šiuo metu itin svarbių valstybės gynybos išlaidų, 150 mln. eurų, kurių reikėtų kalėjimo statyboms, verčiau skirti šalies gynybos stiprinimui. Ministras pažymėjo, kad šiame geopolitiniame kontekste, kai Lietuva turi stiprinti savo saugumą ir įvykdyti įsipareigojimus Aljansui, kalėjimo statybos greičiausiai bus atidėtos neribotam laikui.
„Prioritetas būtų pastatyti tokį kalėjimą, kad jis būtų šiuolaikiškas, atitiktų visus reikalavimus, kad mes turėtume visus reikalavimus atitinkantį kalėjimą, kaip estai turi. Tačiau turim pasverti. Šiuo atveju, manau, kad Lietuvos piliečiai supras, apie ką mes kalbame – kalbame apie pasižadėjimą NATO ir Europos Sąjungos partneriams dėl didesnio indėlio į gynybą, 4-5 procentų (77.lt – nuo bendrojo vidaus produkto)“, – LRT radijui praėjusią savaitė sakė R. Mockus.
Naujas kalėjimas buvo planuojamas Šiaulių rajone ir turėjo būti atidarytas 2028 metais. Nors jau buvo paskelbtas 57 mln. eurų vertės konkursas ir pradėti pasirengimo darbai, šiuo metu konkursas įstrigo teisme. Ministras teigė, kad šiuo metu šis projektas bus vėlinamas, o galutinį sprendimą dėl jo ateities lemia tiek geopolitinė situacija, tiek finansiniai įsipareigojimai.
Prieš keletą metų Šiauliuose savo duris atvėrė Pusiaukelės namai
Tuose pačiuose Šiauliuose dar 2023-aisiais buvo atidaryti Pusiaukelės namai – jau šešta tokio tipo įstaiga Lietuvoje, skirta nuteistiesiems, intensyviai ruošiantiems integracijai į visuomenę[2].
Šis specialus padalinys įsikūrė iš Turto banko perimtame pastate ir galės priimti iki dvidešimties nuteistųjų, tiek vyrų, tiek moterų.
Pusiaukelės namų tikslas – sudaryti sąlygas asmenims, baigusiam kalėjimo bausmę, grįžti į visuomenę būnant arčiau šeimos, darbovietės ir gyvenamosios vietos.
Lietuvos kalėjimuose drastiškai trūksta prižiūrėtojų
O štai kita medalio pusė – kas iš tų modernių kalėjimų, jei nebus, kas juose dirba? Dar palyginus neseniai Lietuvos kalėjimų sistema įjungė pavojaus signalą – drastiškai trūksta kalėjimuose dirbančių pareigūnų.
2023 metais trūko daugiau nei 350 motyvuotų bausmių vykdymo sistemos darbuotojų visuose šalies kalėjimuose. Trūkstamų darbuotojų kompetencijos apėmė ne tik būtiną kasdienę veiklą, bet ir svarbias funkcijas, kaip saugumo užtikrinimas, resocializacija ir pagalba nuteistiesiems[3].
O štai pernai metais Lietuvos kalėjimų tarnybos atliktas pakartotinis Gyvenimo kokybės Vilniaus ir Pravieniškių 1-ajame kalėjime tyrimas atskleidė, kad kalinių gyvenimo kokybė daugeliu aspektu išliko ta pati kaip ir 2022 metais išskyrus tai, kad padidėjo čia dirbančių darbuotojų atlyginimai, pagerėjo jų santykiai su nuteistaisiais, pasitikėjimas, užuojauta ir įsipareigojimas nuteistiesiems bei teigiamos nuostatos jų atžvilgiu[4].
