Auga kreko mėgėjų gretos
Šveicarijos didmiesčio Ženevos prieglaudos nebesusitvarko su augančiu narkomanų skaičiumi, todėl vis dažniau pastariesiems tenka likti už durų. [1]
Tuo pat metu mieste sparčiai augantis kreko vartotojų kontingentas verčia nerimauti narkomanijos profilaktikos srityje dirbančius specialistus.
Pavojaus varpais skambinanti organizacija „Addiction Switzerland“ teigia, kad nelabai seniai miestą „atrado“ narkotikų prekeiviai iš Prancūzijos, Nigerijos ir Gvinėjos.
„Iki šiol kokaino kaip kreko naudojimas buvo labiausiai paplitęs vokiškojoje Šveicarijos dalyje, tarkim Soloturne bei Ciuriche ir Bazelyje, – teigė „Addiction Switzerland“ direktoriaus pavaduotojas Frankas Cobelis (Frank Zobel). – Ženeva buvo išimtis. Anksčiau čia krekas buvo gaminamas iš kokaino miltelių.“
Narkomanai nebetelpa perpildytose prieglaudose
Ženevoje veikiantis centras „Quai 9“, teikiantis pagalbą priklausomybę nuo narkotikų turintiems asmenims, susidūrė su smarkiai išaugusių besikreipiančių kreko vartotojų skaičiumi. 2019 metas į centrą kreipėsi 3400 asmenų, 2022 metais šis skaičius šoktelėjo iki 17 000. Šiuo metu net 62 proc. visų besikreipiančių sudaro priklausomybę nuo kreko turintys asmenys.
Krekas – stipri narkotinė medžiaga, gaunama apdorojus kokaino miltelius. Krekas rūkomas. Prie jo labai greitai įprantama, vartojimas sukelia trumpalaikius ir ilgalaikius euforijos pojūčius bei stimuliuoja nervų sistemą.
„Quai 9“ centas nebepajėgus susitvarkyti su išaugusia kreko mėgėjų armija ir priverstas rinktis, kam teikti pagalbą, kam – ne. „Addiction Switzerland“ ragina miesto valdžią skubiai imtis priemonių.
„Turime labai rimtai reaguoti į šį pavojaus signalą“, – pabrėžė F.Cobelis. – Būtina parengti veiksmų planą ir pasimokyti iš tų miestų, kurie jau susidūrė su panašiomis problemomis. Tai galėtų būti Dublinas, Paryžius arba Londonas.“
Londono ir Dublino patirtis
Londonas išleido į gatves daugiau pareigūnų, išplėtė priklausomybę turinčių asmenų gydymo ir reabilitacijos programas, aktyviau vykdo profilaktinį darbą. Dubline sukurtos saugios narkotikų vartojimo sąlygos, plečiamos žalos mažinimo programos, turintiems priklausomybę asmenims teikiama socialinė pagalba. Taip pat abu miestai daug dėmesio skiria prekybos narkotikais užkardymui ir kovai su narkotikų prekeiviais.
F. Cobelis atkreipė dėmesį į tai, kad būtina didinti priklausomybes turintiems asmenims gyvenimui skirtų vietų skaičių ir gerinti jų gydymo sąlygas. Taip pat jis reikalauja, kad valdžia ir policija griežčiau elgtųsi su narkotikų prekeiviais. Galiausiai buvo pabrėžta, kad naujausios, miestą pasiekiančios, partijos yra labai žemos kokybės ir prie jų greičiau priprantama negu prie „namudinių“ narkotikų.
Ar kas įvertino tikėtinas Laisvės partijos iniciatyvų pasekmes?
Nepaisant to, kad pasaulyje vis garsiau kalbama apie tai, jog narkotikai yra blogis, viena iš Lietuvos valdančiosios koalicijos narių – Laisvės partijos vardu pasivadinęs politinis nesusipratimas – visomis išgalėmis siekia narkotikų legalizavimo (būtent tai dažniausiai seka po jų dekriminalizavimo).
Ypatingai aršiai tuo rūpinasi (paradoksas) Seimo Priklausomybių ir prevencijos komiteto pirmininkė Morgana Danielė (Dalia Kulikauskaitė), kuri neslepia, kad pati yra vartojusi narkotikų. [2]
Specialiai tam ji net yra sukūrusi svetainę, kurioje skelbiama:
Narkotikų politika Lietuvoje iki šiol buvo paremta bausmėmis, o ne realia pagalba sergantiems priklausomybės liga asmenims. Tragiškai mažas finansavimas gydymui, sunkiai prieinamos žemo slenksčio paslaugos, o dėl net menkiausio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo – kalėjimas ir galimybių išsivaduoti iš priklausomybės griaužtų sužlugdymas.
Narkotikų politikos klausimais dirbu jau ne vienus metus: iš pradžių nevyriausybiniame sektoriuje ir Respublikiniame priklausomybės ligų centre, o dabar – Seime, kur vadovauju Priklausomybių prevencijos komisijai.
Šioje svetainėje ji džiaugiasi nuveiktais darbais, kas leidžia teigti, jog netrukus Morganos svajonė apie laisvę narkotikams gali tapti realybe.
Valdančiųjų parama narkomanijos iniciatyvoms
Tokias prielaidas suponuoja ir kitų koalicijos partnerių veiksmai. 2022 gruodį mažo kiekio kanapių dekriminalizavimo klausimas sulaukė reikiamo parlamentarų palaikymo ir įveikė antrąjį laiptelį – „už“ projektą balsavo 63, „prieš“ – 60, susilaikė du Seimo nariai. [3]
Tiesa, tai dar tik pirmas kelio į narkomanijos įteisinimą, etapas, tačiau jis aiškiai parodo, kad tiek vadinamieji konservatoriai, tiek jų ištikimais satelitais tapę liberalai pritaria laisviečių idėjoms. Tiksliau, ne tiek jų, kiek, tikėtina, už viso šito stovinčių narkotikų prekeivių, kuriems dekriminalizavims, o vėliau – ir legalizavimas, atvertų iki šiol dar nematytas galimybes krautis pelnus nuodijant Lietuvos žmones.
Beje, tai aktyviai vyksta jau dabar, todėl net galima neabejoti, kad kai narkotikai taps legalūs, Lietuva netruks susidurti su problemomis, su kuriomis šiuo metu susiduria Dublinas, Londonas ar Ženeva. Būtent į tokį „šviesų rytojų“ kraštą veda konservatorių-liberalų-laisviečių trijulė.
Departamentas pernai atliko pilotinį muzikos festivalių tyrimą. Pilotiniame tyrime dalyvavo 261 muzikos festivalių, kuriuose vyko edukacinė iniciatyva „Saugi erdvė“ (Yaga Gathering, Loftas Fest), lankytojai. Jo metu nustatyta, kad 16,5 proc. tyrime dalyvavusių festivalių lankytojų kasdien vartojo kurias nors narkotines ir psichotropines, naujas psichoaktyviąsias medžiagas, inhaliantus. Bent kartą per paskutinį mėnesį šias medžiagas vartojo 55,2 proc. tyrimo dalyvių, bent kartą per paskutinius metus – 73,6 proc., o bent kartą gyvenime – 92,3 proc.
Populiariausias narkotikas tarp festivalių lankytojų – kanapės, jas buvo bandę vartoti 90,4 proc. tyrimo dalyvių. Bent kartą per paskutines 30 d. kanapes vartojo 48,7 proc. tyrimo dalyvių, kasdien – 11,5 proc. 46 proc. tyrimo dalyvių buvo išbandę ir elektronines cigaretes su tetrahidrokanabinoliu (THC). Antras pagal populiarumą narkotikas buvo ekstazis, kurį buvo išbandę 54,4 proc. tyrimo dalyvių. Beveik pusė buvo bent kartą gyvenime vartoję haliucinogeninius grybus (48,3 proc.) bei LSD (47,5 proc.). Daugiau nei trečdalis buvo išbandę amfetaminą ar metamfetaminą (38,3 proc.) bei kokainą ar kreką (36 proc.). Naujas psichoaktyviąsias medžiagas bent kartą gyvenime vartojo 19,9 proc. tyrimo dalyvių, o inhaliantus – 18,4 proc. Tyrimo dalyviai narkotikus dažniausiai vartojo draugų, pažįstamų vakarėliuose (56,3 proc.) ir muzikos festivalių metu (47,9 proc.). [4]
