STI siekia įrodyti drakoniškų pandeminių ribojimų perteklių
Diskusijoms dėl COVID-19 pandemijos kiek pritilus, dalis griežtų valdžios ribojimų ir atsako į pandemijos valdymą kritikų nesirengia pasiduoti ir teismo pagalba siekia įrodyti valdžios padarytas klaidas. Konstituciniame Teisme (KT) šiuo metu net 6 iš 17 bylų yra susijusios pandeminių ribojimų teisėtumu.
KT dėmesį į valdžios padarytas pandemijos valdymo klaidas atkreipti siekia Sveikatos teisės institutas (STI). Jo ekspertai ne tik nori išsiaiškinti pandeminių ribojimų teisėtumą, bet ir primena visuomenei tokių ribojimų kainą. Be to, šiam teismui STI neseniai pateikė savo išvadas dėl COVID-19 galimybių paso.
Pasak STI ekspertų, galimybių pasai nepasiekė pagrindinio pandemijos valdymo tikslo – nesumažino gyventojų mirtingumo.
Prisiminta ir visuomenę skaldžiusi priverstinio skiepijimo tema: KT tik neseniai pradėtas nagrinėti nutarimas dėl patvirtintų grožio ir odontologijos paslaugų teikimo ribojimų karantino metu atitikčiai Konstitucijai ir įstatymui. STI ekspertai ragina prisiminti ir prieš metus vykusį balsavimą dėl privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo.
Galimybių pasas ne tik negelbėjo, bet ir galėjo būti atsakingas už daugiau žmonių mirčių
STI neseniai kreipėsi į KT su savo tyrimo išvadomis, kuriose pabrėžė keletą esminių faktų dėl COVID-19 pandemijos valdymo. Vienas jų yra tai, kad galimybių paso idėja buvo grindžiama klaidingu teiginiu, kad skiepai apsaugo nuo kitų žmonių užkrėtimo COVID-19[1].
STI teigimu, vakcinų poveikis kitų žmonių užkrėtimui COVID-19 atsitiktinių imčių kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu buvo netirtas ir ši informacija, pateikta vakcinų registracijoje naudojamuose dokumentuose, buvo prieinama galimybių paso įvedimo metu.
STI direktorius doc. dr. Rimas Jankūnas taip pat akcentuoja, kad galimybių pasai nepasiekė ir pagrindinio pandemijos valdymo tikslo: nėra mokslinio pagrindo teigti, kad jie sumažino gyventojų mirtingumą.
„Kaip Vyriausybei patarinėję ekspertai gali svarstyti apie išgelbėtas gyvybes, kai galimybių paso laikotarpiu perteklinių mirčių Lietuvoje buvo daugiausia iš visų Baltijos regiono šalių? Taigi, mūsų tyrimas leidžia kelti ir dar vieną hipotezę – ne tik nėra įrodyta, kad galimybių paso reguliavimas mažino mirtingumą, bet jis netgi galėjo prisidėti prie perteklinio mirtingumo didėjimo. Šiai hipotezei patvirtinti reikėtų atlikti tolimesnius tyrimus, tačiau jau dabar galima įvardinti bent dvi potencialias mirtingumo didėjimo priežastis, susijusias su galimybių paso reguliavimu: net turėdami COVID-19 ligai būdingus simptomus su galimybių pasais asmenys galėjo lankytis viešose vietose, kuriose be galimybių pasų negalėjo lankytis simptomų neturintys asmenys. Be to, galimybių paso reguliavimas daliai žmonių galėjo sukurti nepagrįstą saugumo jausmą, t. y. klaidingą nuomonę, kad jeigu jis turi galimybių pasą ir ribojimai jam negalioja, tai gali nebesisaugoti (nesilaikyti atstumų, nesirūpinti rankų higiena, lankytis dideliuose susibūrimuose ir kt.)”, – pastebi R.Jankūnas.
Grožio ir odontologijas paslaugas teikiantys asmenys galimai buvo suvaržyti be reikalo
STI dėmesį skiria ir grožio bei odontologijos paslaugas teikiančių asmenų veiklos ribojimui. Penktadienį KT pradėjo nagrinėti bylą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą ištirti Vyriausybės nutarimu patvirtintų grožio ir odontologijos paslaugų teikimo ribojimų karantino metu atitiktį Konstitucijai ir įstatymui.
LVAT į KT kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą administracinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo[2]. LVAT remiasi oficialia konstitucine doktrina, pagal kurią Vyriausybės nutarimas negali prieštarauti įstatymui, keisti įstatymo normų turinio, jame negali būti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis; poįstatyminis teisės aktas turi būti priimamas remiantis įstatymais.
LVAT abejoja, ar grožio ir odontologijos paslaugų ribojimai buvo proporcingi, ar jie buvo būtini, ar tokių pačių rezultatų nebuvo galima pasiekti švelnesnėmis ūkinės veiklos ribojimo priemonėmis.
Pasak LVAT, karantino metu iš viso buvo uždrausta teikti grožio paslaugas ir buvo atidėtas odontologijos paslaugų teikimas, o tai nebuvo būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimas. Teismas taip pat nurodo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir reikalavimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu.
Medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo klausimas vis dar neramina dalį visuomenės
STI ragina prisiminti ir lygiai prieš metus Seime vykusį balsavimą dėl privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo. Tuomet valdžia aiškino, kad skiepai yra privalomi, o ne prievartiniai, bet daugelis medikų neturėjo galimybės rinktis: norėdami išsaugoti darbo vietą, turėjo vakcinuotis.
Visa tai vyko, nepaisant kilusio pačių medikų pasipriešinimo. Prieš balsavimą Seimui buvo pateikta rezoliucija prieš privalomą skiepijimą ir už pandemijos valdymą nerepresinėmis priemonėmis, kurią per pasirašė 3,3 tūkst. soc. darbuotojų, medikų ir kitų profesionalų[3].
Tuomet į Seimo narius kreipėsi Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, daug pavienių gydytojų, slaugytojų, socialinių darbuotojų.
Kaip teigia STI ekspertas dr. R. Jankūnas, „lygiai prieš metus 60 LRS priklausančių asmenų grupuotė balsavo už privalomą eksperimentinio vaisto suleidimą gydytojams ir slaugytojams, tuo grubiai pažeisdama Lietuvos ratifikuotą Ovjedo konvenciją ir pasikėsindama į pamatinę žmogaus teisę – teisę į savo kūną“.
„Esu tikras, kad tuo jie pažeidė Lietuvos konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“, – teigia R. Jankūnas, kuris su STI siekia atitinkamo KTI dėmesio pandemijos valdymo klausimams.
