Lietuvos Konstitucinis Teismas pripažino, jog konservatorių inicijuotas įstatymas prasilenkia su Konstitucija
Sausio 23 dieną Lietuvos Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) 64 straipsnio 8 dalis prieštarauja šalies Konstitucijai. Ši įstatymo dalis, inicijuota ankstesnės konservatorių valdančiosios daugumos, kėlė rimtų abejonių dėl asmens teisės į teisingumą užtikrinimo ir Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų.
Pagal įtartiną, didelį kai kurių politikų bei eilinių žmonių pasipiktinimą sukėlusį įstatymo straipsnį, kai asmuo norėjo kreiptis į teismą dėl ginčų, susijusių su atsinaujinančios energetikos projektų įgyvendinimu, jis turėjo pateikti specialų užstatą, apskaičiuotą pagal griežtą formulę. Šis užstatas buvo susietas su elektros tinklų pralaidumu ir siekė 50 eurų už kiekvieną rezervuotą kilovatą (kW).
Pavyzdžiui, norint rezervuoti 100 kW, reikėdavo sumokėti net 5000 eurų. Dėl tokios tvarkos daugelis asmenų, ypač mažesnių saulės jėgainių plėtotojai, negalėjo sau leisti pasinaudoti teise į teisinę gynybą.
Lietuvos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad ši nuostata buvo ne tik finansiškai nepakeliama daugeliui asmenų, bet ir prieštaravo Konstitucijai. Tą pabrėžė ir į Konstitucinį Teismą besikreipę Seimo nariai, kurie tvirtino, kad iš tiesų teismas neturėjo teisės spręsti, ar reikalavimas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą yra pagrįstas ir proporcingas. O tai reiškia, kad šiuo aspektu teismas nebevykdė teisingumo[1].
Praėjusios kadencijos politikai pamynė žmonių teisę kreiptis į teismą
Teisėjų kolegija akcentavo, kad „pagal Konstituciją, teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas“.
Tačiau šis ginčytinas įstatymo straipsnis ne tik ribojo žmonių galimybę ginti savo teises teisme, bet ir užkirto kelią teismams tinkamai atlikti savo funkcijas – objektyviai įvertinti kiekvieno atvejo aplinkybes, taip tinkamai įgyvendinant teisingumą[2].
Taigi, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tokia sistema užkirto kelią mažesniems atsinaujinančių išteklių gamintojams – tokiems kaip saulės elektrinių statytojai – efektyviai ginti savo teises.
Seimo narys Valius Ąžuolas, vienas iš politikų, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis ištirtų minėtąjį straipsnį, socialiniuose tinkluose džiaugėsi galutiniu sprendimu[3]:
„2024 m.kovą kartu su dar 31 kolega kreipėmės į Konstitucinį Teismą, prašydami nustatyti ar Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 64 straipsnio 8 dalis inicijuota ir patvirtinta buvusiųjų valdančiųjų neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Gėdinga, jog tuo metu buvusioji valdžia apribojo saulės jėgainių plėtrą ir statybas uždrausdama kreiptis į Teismą dėl apribojimų ar žalos atlyginimo.
Šiandien Konstitucinis teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 64 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija, TAR, 2023-12-29, Nr. 25900) 8 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
Džiaugiuosi Teismo sprendimu, bei tenka apgailestauti už tokius buvusiųjų valdančiųjų darbus.“
Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas
Šį prieštaringą įstatymą inicijavo ankstesnė konservatorių vadovaujama valdančioji dauguma. Tuometė valdžia siekė įvesti griežtesnę tvarką atsinaujinančios energetikos sektoriuje, aiškindama, kad taip esą bus apsaugotas elektros tinklų pralaidumas ir visuomenės interesai. Tačiau, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, konservatorių įstatymas iš tiesų neatitiko Konstitucijos reikalavimų.
Įstatymas, kuris neva turėjo apsaugoti energetikos sistemą, iš tiesų sukūrė nereikalingų kliūčių ir neproporcingai apribojo žmonių galimybes kreiptis į teismą.
Po šio nutarimo įstatymų leidėjams teks peržiūrėti teisinį reguliavimą ir užtikrinti, kad panašios nuostatos daugiau nepažeistų Konstitucijos. Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, todėl daug ginčių sukėlęs įstatymo straipsnis nebebus taikomas.
Deja, tačiau jokios papildomos bausmės už Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą politikai nesulauks.
