- G. Landsbergio patarėjas feisbuke rado erdvę patyčioms
- Konservatorių komentarai šokiruoja vis daugiau žmonių
- Konservatorių komunikacija turi didelių problemų
G. Landsbergio patarėjas feisbuke rado erdvę patyčioms
Užsienio reikalų ministro, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Gabrieliaus Landsbergio patarėjas Seime Dovydas Skarolskis jau seniai buvo pagarsėjęs kaip ne itin kultūringas socialinės erdvės naudotojas. Perdėm laisvas disponavimas žodžio laisve, neretai balansuojantis ant patyčių ribos, jau seniai buvo D. Skarolskio vizitinė kortelė – dar iki jo tapimo G. Landsbergio patarėju.
Galima daryti prielaidą, kad konservatorių lyderiui toks patarėjo bendravimo stilius ne tik kad netrukdo, bet ir yra priimtinas – 10 tūkst. sekėjų turintis D. Skarolskis net ir tapęs vieno iš aukščiausių šalies vadovų patarėju, „nestabdo“.
Štai visai neseniai jis užsipuolė žurnalistę, keliautoją, knygos autorę Godą Juocevičiūtę, pirmiausiai menkinančiai kreipdamasis į ją „zuikiu“, vėliau pavadinęs „marginaline vėdma“.
Jaunimo kalboje žodis „vėdma“ reiškia „negraži, bjauri, šlykšti, atstumianti mergina“[1].
Ne taip jau seniai D. Skarolskis buvo užsipuolęs ir buvusį Seimo narį Antaną Nedzinską, o taip pat net ir visą televizijos laidą, kurioje jis buvo filmuojamas.
„Antanas-Šampanas-Fontanas tai turi carte-blanche šnekėti kažkokias ir visokias nesąmones – čia nėra ko kalbėti ir gilintis. <...> ir ne tik Rūtos bėdų turguje ir kitose TV popsūchose, bet ir, tarkim, Žinių Radijuje“, – teigė D. Skarolskis[2].
Ir ne tik pavieniai žmonės tampa Užsienio reikalų ministro patarėjo patyčių objektu. Visai neseniai patyčiomis pasmirdo ir jo įrašas apie pripažinimo siekiančią „Romuvos“ religinę bendruomenę. Jos narius ir pagonybei apskritai prijaučiančius D. Skarolskis sulygino su pastafarais (fiktyvus religijas pajuokiantis konceptas. Pastafarai esą tiki į skraidantį makaronų monstrą[3]).
Religines apeigas jis pavadino maskaradu.
„Na, nėra tai ir etnokultūra. Nėra niekaip.
Jei mes imame Romuvą kaip religinę bendruomenę, tai jie maž kuo tesiskiria nuo pastafarių, kurie nešioja makaronų rėčius ant galvų. Abiem atvejais tai nėra į tradiciją orientuotas tikėjimas, bet modernus pasakojimas. Net vienas Romuvos lyderių interviu yra teigęs, kad čia nieko bendro su dievybėmis – sociologo Durkheimo teoriją atitinkantis maskaradas ir tiek.
Jei mes imame Romuvą kaip etnokultūrinę bendruomenę, tai jie maž kuo tesiskiria nuo būrelio Žiedų valdovo fanų, kurie persirengia elfais ir nykštukais (angliškai vadinamas LARPing arba japoniškas Cosplay). Abiem atvejais tai nėra kažkokią istoriškai atpažįstamą simbolių bei ženklų sistemą naudojanti grupė – tiesiog prie archeologinių radinių ir romantizuotų apdarų yra prikergti kažkieno sugalvoti ženklai. Tai gal ir skautus bei žmones su Jack Daniels maikėmis padarykime etnokultūrinėmis grupėmis?“, – savo socialiniame tinkle rašė jis[4].
Be abejonės, konservatorių lyderio patarėjui nelieka nieko kito, kaip tik niekinti religinę bendruomenę – juk konservatoriai pasistengė nepritarti „Romuvos“ pripažinimui. Mažai ką reiškia ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimas, kad „Romuva“ turi teisę egzistuoti, kaip oficiali religija, nes demokratinėse šalyse žmonės turi tikėjimo ir religijos laisvę[5].
Konservatorių komentarai šokiruoja vis daugiau žmonių
Ne tik D. Skarolskis pasižymi itin „kultūringu“ bendravimu viešoje erdvėje – ne ką mažiau „kultūringai“ mėgsta pasisakyti ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Visai neseniai kilo nemažas skandalas dėl leksikos, kokią naudodama I. Šimonytė bendrauja su Seimo nariais.
„Šūde maudytis yra Jūsų asmeninis pasirinkimas, nors ir kas vakar tą darykit, jeigu Jums malonu. Skundo nesitikėkit, nes dar nebuvo, kad žinočiau, ką tuose tyruose savo lakštingalos balsu suokiat. Bet patarėjų mano malonėkit nebūtais dalykais nekaltint“, – Agnei Širinskienei sakė ministrė pirmininkė.
Nesantaikos šaršalas tarp politikių kilo po to, kai antradienį I. Šimonytė kreipėsi į Seimo etikos komisiją prašydama paaiškinti A. Širinskienės žodžius, kad ši į skandalą Seime įsivėlusį komiką Olegą Šurajevą pavadino I. Šimonytės patarėju[6].
I. Šimonytė pasireiškė ir komentuodama po teisininko Igno Vėgėlės nuomone apie planuojamą mokesčių reformą. Ministrė nevengia puolimo at hominem, galimai tiesiog negebėdama atremti teisininko išdėstytų argumentų.
„Čia žmogus, kuris per Covidą aiškino, kad valstybė gali pristatyti belenkiek ligoninių ir pridrožti kaip buratinų belenkiek medikų, kurie teiktų visas pageidaujamas paslaugas <...>“, – komentare rašė premjerė.
Toks profaniškas bandymas atremti argumentus nepraslydo pro akis visuomenei.
„Jau maniau, kad Gerbiama Premjerė naktimis apie 21 val. bus nustojusi facebookuose komentuoti. Klydau. Žemiau – išsamūs jos argumentai į straipsnį apie jos Vyriausybės mokestinę reformą.
O straipsnis <...> kaip galima spręsti iš Gerbiamos Premjerės pykčio, – taiklus, privertęs vėl drabstytis kažkuo, bet ne argumentais, bei vertas paskaitymo“, – savo socialiniame tinkle rašė A. Širinskienė[7].
„Dž. Vašingtonas mėgo sakyti:
„Išmintingi žmonės aptarinėja idėjas, protingi – įvykius, kvailiai – kitus žmones“.
Taigi Premjerė, komentuodama prof. Igno Vėgėlės straipsnį apie mokesčių sistemos reformos netobulumus, aptarė ne straipsnyje siūlomas idėjas ir aprašomą situaciją, bet patį profesorių Igną Vėgėlę...
Žinau, kad norint diskutuoti su žmonėmis, visada reikia kalbėti jų kalba, antraip – nesupras.
Taigi, bandau kalbėti Premjerės kalba ir sakau:
„Premjerė yra tas žmogus, kuri prieš rinkimus žadėjo pristatyti belenkiek ligoninių ir pridrožti kaip buratinų belenkiek medikų“.
Cituoju TD- LK rinkiminę programą „Duokime Lietuvai daugiau jėgos“ 38 psl.:
„Peržiūrėsime gydytojų infektologų ir epidemiologijos specialistų parengimo sistemą ir apimtis. Sieksime, kad tokių specialistų būtų rengiama atliepiant POREIKIUS, miestų ir rajonų ligoninės teiktų kokybiškas infektologines paslaugas.
Įgyvendinsime Lietuvos superligoninės projektą – įkursime aukščiausią, ketvirtąjį biosaugumo lygmenį (BSL-4) atitinkantį infekcinių ligų centrą.
Taip pasiruošime ateityje galimiems pandemijos atvejams ir sustiprinsime infekcinių ligų gydymo pajėgumus.”
Tai kur ta superligoninė ir kur tie „pagal POREIKĮ“ parengti medikai? Ar kada nors juos pamatysime?
Tai va taip dažnai ir būna su tuo „jėgos davimu“: prižadi belenką, paskui viską belenkaip pamiršti, o dar vėliau rašinėji komentarus belenkam ir belenkur“, – savo socialiniame tinkle rašė ir verslininkė Jolanta Blažytė[8].
Konservatorių komunikacija turi didelių problemų
Konservatorių komunikacija apskritai yra stringanti – tokias išvadas komunikacijos ekspertai pateikė ne kartą.
Ir visai nesvarbu, ar jie komentuoja savo feisbukuose, ar teikia komentarus žiniasklaidai, dalyvaudami spaudos konferencijose.
Pasak MRU politologo V. Dumbliausko kritika I. Šimonytei pelnyta, nes, komentuodama „Perlo energijos“ akibrokštą, ji akivaizdžiai suklydo.
„Ryškiausias dalykas – I.Šimonytės komunikacinė klaida, kai ji pasakė, kad, renkantis elektros tiekėją, žmonės turėjo atidžiau rinktis. Mane truputį net šokas ištiko. Taip buvo galima pasakyti „Sekundės“ banko laikais <...>. Vyriausybė licencijavo elektros tiekėjus ir eilinis pilietis, kaip ir aš, rinkausi ir daug žmonių pasirinko „Perlą“, nes tai buvo pigiausias pasiūlymas. Aš jau galvojau, kad tie laikai negrįš, o dabar ministrės pirmininkės lūpomis vėl išeina, jog tie žmonės patys kalti, kad jie pasirinko ne tą elektros tiekėją, kurį jiems pasiūlė pati Vyriausybė“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo politologas[9].
