Paliekami tik tie, iš kurių rankų galima pavalgyti
Viskas vieša, tik ne viskas perskaitoma – teigti, kad valdantieji iš anksto neviešina savo ketinimų būtų naivu taip manyti, mat viskas pateikiama juodu ant balto. Tik mes patys skaityti ir klausyti taip ir neišmokome – matyt, dar smegenų dalis, atsakinga už suvokimą ir situacijos priėmimą, negali suvokti, kad tokie dalykai, apie kokius vis praneša konservatoriai, yra kalbami rimtai, nejuokaujant. Be to, didžioji dauguma žmonių tiesiog nemoka skaityti tai, kas yra pasakoma tarp eilučių.
Po sukrėtusių ūkininkų protestų valstybės biudžete nerandama reikalinga suma lėšų šiems paremti drastiškai kritus pieno supirkimo kainoms, o tuo tarpu valdantieji lengva ranka „taškosi“ pinigais elektros rinkos liberalizavimui ir kitoms sritims, iš kurių rankų galima pavalgyti. Tuo tarpu nėra taip ir sunku užsitikrinti įtaką Lietuvoje – vėl suintensyvėjus kalboms apie kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl Vytauto Landsbergio paskelbimo valstybės vadovu, netikėtai KT teisėju tampa konservatorius Stasys Šedbaras.
Aukso „viduriuko“ Lietuvoje nebelieka – vieni sparčiai „išbuožinami“, kiti – turi visas galimybes gauti lengvą ir nemenką uždarbį.
O taip nutiko su smulkiaisiais (ūkininkais, šeimų verslais, dirbančiais pagal individualią veiklą ir pan.), kai šiuos visais įmanomais būdais mėginama užsmaugti nebeduodant šanso gurkštelti gryno oro, bet į didžiąją sceną išstumiant stambiąsias korporacijas ir gigantiškas įmones.
Tai paranku tiems, kas valdo valstybės šturvalą – nebelieka laisvės saviraiškai ir kažkokio nuklydimo nuo linijos, o lieka tik stambiųjų atstovai ir tie, kurie jiems lenkia nugaras.
Ir čia daug kalbėti nereikia, nes elektros liberalizavimo procesas yra akivaizdi to pasekmė, kai gyventojams buvo akivaizdžiai parodyta jų „vieta“ ir nuo ko malonės šie priklauso – norėsim padėti keliems stambiesiems, padėsime, o jūs niekur neišsisuksite. Mokėsite.
Dabar dar ir Finansų ministerijos pasiūlyta nauja mokesčių reforma galutinai užsmaugs paskutinius, galima sakyti, mažiau priklausomus žmones – dirbančiuosius pagal individualią veiklą ir verslo liudijimus, kurie jau prilyginti „gyvulių ūkiui“.
Siūloma reforma dar kartą įrodė, kad visais įmanomais būdais konservatoriai galimai mėgins išsukti didžiųjų uodegas – net pasiūlyta jiems sumažinti mokestinę naštą nuo 32 iki 25 proc.
Apie ketinimus kalbama viešai, tačiau į juos niekas neįsiklauso
Nacionalinio susivienijimo narys Linas Karpavičius akcentavo keletą frazių, kuriomis po rinkimų pasidalino politikai, bet į kurias taip niekas ir nesureagavo, nors galbūt turėjo.
TS-LKD atstovas Andrius Vyšniauskas pareiškė, kad dėl regionų yra reikalinga atskira strategija. L. Karpavičius pateikė tokios frazės paaiškinimą: tai reiškia, kad konservatoriai Lietuvos didmiesčiuose ir toliau išliks lefitistais, o regionuose ir bus konservatoriai. Tokią prielaidą jau kaip ir galima patvirtinti – juk tas atotrūkis tarp didmiesčių ir regionų stipriai išryškėjo ir įvykus savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, kai būtent Lietuvos regionai stokojo balsų konservatorių atstovams.
Vilniaus miesto meru išrinktas Valdas Benkunskas taip pat yra išsakęs savo pageidavimą išlaikyti vertybinį lygmenį, o būtent trijų frakcijų koalicija (konservatorių, „laisviečių“ ir socialdemokratų) leistų dirbti ir išlaikyti ideologinę kryptį.
Anot L. Karpavičiaus, V. Benkunskas labai aiškiai pasakė, kad šios trys partijos turi vieną ideologinę kryptį. Prisiminkime ir po savivaldos tarybų ir merų rinkimų iš V. Benkunsko lūpų išskriejusį pasisakymą apie tai, kad lipdant valdančiosios koalicijos branduolį Vilniaus taryboje, tą esą būtų galima daryti būtent su šiomis trimis išvardytomis partijomis, tarp kurių ir viena save traktuoja kaip oponuojančią.
Na, ir vyšnaitė ant torto – parlamentarės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės išsakyta frazė: „Žmogaus teisių klausimai aptarinėjami nacionaliniu lygmeniu, neturi jokios įtakos rinkimams <…>. Kaišiadoryse giminingos partijos atstovas laimėjo ryškia persvara“. Kaip giminingą partiją čia ji turėjo omenyje jau aukščiau paminėtus „laisviečius“.
Ir net politikos ekspertai sutaria, kad TS-LKD pavadinime jau seniai nebėra konservatorių ir tai – toli gražu ne pati konservatyviausia partija Lietuvoje.
Konservatoriai nori perrašyti Lietuvos istoriją ir jiems padeda savi
Tuo tarpu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis akcentavo, kad konservatoriai visomis išgalėmis mėgina perrašinėti Lietuvos istoriją, ypatingai tada, kai esant dideliam pasipriešinimui ir nepritarimui valstybės vadovu paskelbė savo partijos garbės pirmininką prof. Vytautą Landsbergį.
Dėl to Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT). Tačiau netrukus bet kokios viltys dėl teisingumo Lietuvoje išgaravo, kai į KT teisėjus Seimo balsų dauguma buvo paskirtas konservatorius S. Šedbaras.
R. Karbauskis priminė, kad KT jau du kartus nagrinėjo klausimą, kas gali būti pripažįstamas valstybės vadovu ir abu kartus esą konstatavo, kad juo gali būti pripažįstamas tik asmuo, kurį į šias pareigas išrinko Lietuvos žmonės.
„Taigi, tikėtis, jog trečią kartą Konstitucinis Teismas išaiškins, jog valstybės vadovu gali būti ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, kurio niekas visuotiniuose rinkimuose nerinko, būtų mažų mažiausiai keista“, – savo socialinėje paskyroje rašė R. Karbauskis.
Konservatoriams galioja skubos tvarka, kuri kitiems netaikoma
Politikas pridūrė, kad tas pats S. Šedbaras dar visai neseniai Seimui įrodinėjo, kad V. Landsbergio pripažinimas valstybės vadovu Konstitucijai neprieštarauja, nors KT išaiškinimai sako priešingai.
Taigi, naivu būtų tikėtis, kad naujas KT teisėjas pakeis savo nuomonę ir palaikys ankstesnius KT išaiškinimus.
O štai S. Šedbarui kaip konservatoriui, neprireikė ir vadinamo atšalimo laikotarpio, kuris buvo taikomas „valstiečių“ suformuotoje Vyriausybėje dirbusiam ministrui E. Misiūnui.
R. Karbauskis akcentavo, kad skiriant S. Šedbarą taip pat nebuvo laikomasi įprastos tvarkos, kai apie numatomą darbotvarkę yra paskelbiama iš anksto – prieš 24 valandas, o darbotvarkė yra paskelbiama viešai.
S. Šedbaras KT teisėju buvo paskelbtas kovo 16 dieną po 12 valandos ir tą pačią dieną buvo priimtas sprendimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo.
