Dėl praūžusių rinkimų savo atsakomybę įžvelgia konservatorių lyderis G. Landsbergis
Konservatorių gretose jau prasidėjo subruzdimas – pasirodo, bendras vertybes atstovaujantys bendrapartiečiai gali mąstyti visiškai skirtingai ir net vieni kitiems nepritarti. Tokios tendencijos ypatingai išryškėjo tarp valdančiųjų gretose esančių ir regionuose dirbančių konservatorių. Kritikos kolegoms jau negaili ir partijos senbuviai, piktindamiesi kai kurių arogantišku tonu ir nesibaigiančiais skandalais.
Po praūžusių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų konservatoriams nesulaukus tokių rezultatų, kokių tikėtasi, prakalbo ir Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis, pareiškęs, kad daugiau nebedalyvaus partijos pirmininko rinkimuose ir savo vietą užleis kitiems[3].
G. Landsbergis įsitikinęs – kiekvieni rinkimai yra partijos pirmininko atsakomybė.
„Manau, kad tai yra svarbus, reikšmingas signalas, ir, tiesą sakant, neabejoju, kad tai taps būsimos partijos krypties ir diskusijų, renkantis būsimą partijos pirmininką ar pirmininkę, dalimi. Norėčiau tikėti, kad tas signalas, išgirstas apie šiuos rinkimus, taps pozityvia paskata tolimesnei partijos krypčiai“, – kalbėjo konservatorių lyderis[3].
Konservatoriai gviešiasi didžiųjų miestų, o regionus rengiasi apeiti
Tuo tarpu apžvalgininkas Paulius Gritėnas pastebėjo, kad konservatoriai vis labiau praranda savo populiarumą regionuose, o didžiausią pasitikėjimą gauna iš didžiųjų miestų, kur ir surenka balsų daugumą[3].
Tačiau konservatoriai šių rinkimų metu išgyveno ir dar vieną kirtį – tapo antrojo pasirinkimo partija, kas jiems šiuo metu ir yra sunkiausia. Pasak P. Gritėno, ištikimieji konservatorių rinkėjai už juos balsuoja ir toliau, tačiau tie, kurie tik svarsto už ką balsuoti, dažniausiai konservatorius palieka antrus.
Visgi, į G. Landsbergio vaidmenį šiuose rinkimuose politologai žvelgia nevienareikšmiškai – vienų jų teigimu, politikas turėtų prisiimti atsakomybę, o kiti tvirtina, kad konservatorių lyderio atsakomybės čia nėra.
Kita vertus, niekas kitas taip gerai apie partijos išgyvenamas krizes nežinos kaip jos senbuviai. O jie taip pat neslepia, kad konservatorių nesėkmę lėmė tiek vidaus, tiek išorės problemos.
Partijos senbuvė Irena Degutienė įsitikinusi, kad rinkėjai partiją baudžia, mat mažesniuose miestuose bręsta nepasitenkinimas valdančiąja dauguma.
O štai parlamentaras Audronius Ažubalis neslėpė, kad konservatorių nesėkmę rinkimuose lėmė ideologiniai pokyčiai, kai buvo suformuota valdančioji dauguma su liberaliomis jėgomis, o kai kurie partijos atstovai esą neslepia ir savo arogancijos.
Artėjančių Seimo rinkimų trajektorija jau aiški
G. Landsbergis, kalbėdamas apie savo kaip partijos pirmininko atsakomybę dėl ne itin sėkmingų įvykusių rinkimų, teigė, kad pats laikas susirūpinti ir artėjančiais Seimo rinkimais[4].
Politikas teigė šiai dienai regintis ženklus, kad TS-LKD partijos atrama yra didieji Lietuvos miestai. Todėl ir artėjančių parlamento rinkimų metu esą derėtų labiau koncentruotis į didmiesčius.
Konservatorių pirmininkas įsitikinęs, kad tai yra reikšmingas signalas ir patikino net neabejojantis, kad tai taps būsimos partijos krypties ir diskusijų, kai bus renkamas būsimas partijos pirmininkas (-ė), dalimi.
Tėvynės sąjunga nebėra tikrieji konservatoriai
Po to, kai dešinėje esantys TS-LKD atstovai ėmė pritarti liberaliosioms Laisvės partijos idėjoms, kilo ne vienas ginčas ir pačios partijos gretose. Vienas iš garsesnių – tai Raseinių rajono mero Andriaus Bautronio pareikštas atsiskyrimas nuo Vilniaus liberaliųjų konservatorių[5].
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius, vertindamas išsiskiriančias bendrapartiečių vertybes teigė, kad TS-LKD partijos pavadinime jau seniai nėra žodžio konservatoriai, o Raseinių skyriuje esą dominuoja būtent konservatyviąsias pažiūras išpažįstantys nariai[8].
Remiantis sistemoje „Manobalsas.lt“ prieš 2020 m. nacionalinius rinkimus pateikiamo klausimyno partijų kandidatams pateiktais atsakymais, TS-LKD pozicijos buvo konservatyvesnės negu socialdemokratų, Laisvės partijos ar Liberalų sąjūdžio, tačiau buvo gana ryškiai liberalesnės negu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir reikšmingai nesiskyrė nuo Darbo partijos (DS).
Tačiau dar 2012 m. atliktoje analogiškoje apklausoje paaiškėjo, kad būtent Tėvynės sąjunga buvo konservatyviausia iš visų didžiųjų partijų.
„Užsienio šalyse didieji miestai paprastai nėra palankūs dešiniosioms partijoms ir dažniau balsuoja už kairiuosius. Tokia tendencija įprastai aiškinama tuo, kad miestai yra vertybiškai liberalesni. Tėvynės sąjunga jau ilgą laiką turi didmiesčių partijos reputaciją“, – komentavo M. Baltrukevičius[8].
Miesto ir rajonų pozicijos gali išsiskirti, bet reikšmingas skilimas neįvyks
M. Baltrukevičius, prognozuodamas artėjančių rinkimų ateitį teigė, kad nors Raseinių atvejis parodo, kad konservatorių pozicijos regionuose yra nevienareikšmiškos, pastariesiems esant konservatyvesniems, partija skilimo išvengs ir stengsis palaikyti joje esančią nuomonių įvairovę.
Ekspertas prognozuoja, kad G. Landsbergio postą partijoje veikiausiai perims I. Šimonytė, kuri, vargu, ar keis dabartinę partijos liniją.
„Tad veikiausiai bus išsaugotas status quo – kol nebus einama į karštus konfliktus, partijos vadovybė toleruos nuomonių įvairovę. Komunikavimą viešajai erdvei visuomenę skaldančiais klausimais mieliau užleis Laisvės partijos lyderiams, bet jų pasiūlymus rems“, – prognozavo M. Baltrukevičius[8].
