Mokesčių reforma: konservatoriai galutinai gali sužlugdyti smukųjį verslą ir dirbančius savarankiškai

Dirbančius savarankiškai finansų ministrė sutapatino su gyvulių ūkiu

Valdantieji pradėjo stumti naują ir labai skandalingą mokesčių reformą, kuria planuoja iki paskutinio cento išgręžti dirbančius savarankiškai. Taip pat jie nusitaikė į gaunančius vidutines pajamas, o štai didžiausius atlyginimus uždirbantiems sumanyta mokesčių naštą gerokai palengvinti nuo 32 iki 25 proc. Finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškina, kad tokiais sprendimais esą siekiama sumažinti gyvulių ūkį, o tam pritaria ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Po pirmųjų žinių apie tokią mokesčių reformą viešoji erdvė jau „lūžta“ nuo ekspertų įžvalgų. Žmonės tiesiog sprogsta iš įsiūčio, kad konservatoriai užsimojo prieš smulkiuosius, o stambiesiems mokesčių naštą net ketina lengvinti.

Antradienį reformą pristačiusi finansų ministrė G. Skaistė teigė, kad šiuo metu diskusijos jau yra užbaigtos ir pasiūlymai suformuluoti pagrindinėmis kryptimis, kad mokesčių sistema būtų patogesnė, kad būtų prisidedama prie ekonomikos transformacijos, ekonomikos augimo bei sąžiningesnio mokestinės naštos paskirstymo.

Visgi šiame pakete taip pat esą gali būti pataisymų, kuriuos socialiniai partneriai galės teikti per artimiausias tris savaites.

„Per balsavimą Seime pamatysime, kiek yra noro mažinti gyvulių ūkį, labai deklaruojamą iš įvairiausių partijų – tiek valdančiųjų, tiek opozicijos. Sprendimai nėra lengvi, nes tam tikrai grupei žmonių situacija nebus geresnė. Bet jeigu norime situaciją pataisyti, sprendimai turi būti padaryti. Pamatysime, kiek yra politinės valios juos padaryti“, – teigė G. Skaistė^[1].

Sprendimas didinti mokesčius uždirbantiems ir taip nedideles sumas, atrodo keistas

Į Finansų ministerijos pateiktą mokesčių reformą sureagavęs socialdemokratas Gintautas Paluckas svarstė, kad mokesčiai turi būti paprasti, teisingi ir adekvačiai turintys atliepti biudžeto išlaidas, tačiau šiuo atveju išryškėja keistas valdančiųjų noras užsmaugti uždirbančius ir taip nedideles sumas. Tai jis įvardino kaip naštos mažinimą daug uždirbantiems^[2].

Politikas taip pat pasigedo kalbų apie vartojimo mokesčius – dabar, pasak jo, net atrodo, kad jų išvis nėra, nors tokių pasiūlymų būta.

G. Palucko nuomone, naująja mokesčių reforma taip pat bus eliminuojami gudravimai, kai skaičiuojama, kas labiau apsimoka: individuali veikla, verslo liudijimas ar darbo santykiai. Jis taip pat neslėpė, kad reforma dar labiau gilina juridinių asmenų pelno mokesčio problemą.

O štai priartėjus prie NT mokesčio temos, parlamentaras akcentavo, kad iš esmės toks mokestis nėra blogas, tačiau jam esą trūksta paprastumo, nes šiai dienai jis įneša labai daug sumaišties.

„Jeigu mes taip siaurai suprantame mokesčius ir neliečiame nei akcizų, nei vartojimo mokesčių, palengviname naštą dideles pajamas gaunantiems asmenims, tai labai aišku, kur link eina ši mokesčių sistema – mažina apmokestinimą dideles pajamas turintiems asmenims, bet, kita vertus, iš apačios, to gyvulių ūkio, mėgina ištraukti tuos, kurie labai piktnaudžiauja individualia veikla“, – teigė G. Paluckas^[2].

Papildomai apmokestinta individuali veikla negarantuoja sotaus rytojaus

Į ministrės pasvaičiojimus apie gyvulių ūkį sureagavo ir atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano, rėžęs, kad dabar norima individualia veikla užsiimantiems asmenims taip padidinti mokesčius, kad galutiniame rezultate tai nesiskirtų nuo darbo santykių, nors abu konceptai – skirtingi iš esmės.

Atlikėjas akcentavo, kad individualios veiklos negalima sutapatinti su darbo santykiais, mat vienu atveju asmuo turi visas garantijas, kad turės nenutrūkstamą veiklą, o tuo tarpu užsiimdamas individualia veikla susiduria su daug daugiau rizikų ir asmeninės atsakomybės. Todėl iš esmės individuali veikla, pasak jo, net negali būti tapatinama su darbo santykiais.

„Kad gyvuliai būtų savo vietoje ir nesipainiotų po kojomis štai dar toks pakeitimas ne gyvuliams – mažesni mokesčiai laaaaabai daug uždirbantiems. Būtent! Net nepatikėjau perskaitęs. Uždirbantiems nuo 100.000 iki 190.000 eurų mokesčiai mažėja GPM nuo 32 iki 25 proc. Jei į mėnesį uždirbi 16.000 eurų, tai privalai mokėti mažiau mokesčių. Vardan socialinio teisingumo.

Nors skelbiama, kad yra siekiama išnaikinti lengvatas, bet kinui paliekamas lengvatinis GPM. Kodėl kinui?“ – savo feisbuko paskyroje rašė S. Stavickis-Stano.

Visgi, naujoje reformoje – ne vien blogi dalykai. S. Stavickis pastebėjo, kad bus sukuriamos specialios sąskaitos, palengvinančios administravimą, o uždirbantys iki 10 000 eurų mokėtų mažesnius mokesčius, taip pat ilgas pereinamasis laikotarpis.

Siūlomi mokesčių pakeitimai sprendžia diskriminacines „nesąmones“?

Vyriausiajam „Swedbank“ ekonomistui, panašu, itin patinka mažuosius smaugiančios reformos ir šis tiesiog mėgaujasi geru gyvenimu ir kartas nuo karto nepamiršta pademonstruoti savo palankumo valdančiajai daugumai.

Šį kartą savo socialinėje feisbuko paskyroje kalbėdamas apie Finansų ministerijos pakištą mokesčių reformą, ekspertas nedaugžodžiavo ir kirto, kad pakeitimai naujoje mokesčių reformoje nėra kosmetiniai ir jie sprendžia daugelį įsisenėjusių problemų ir diskriminacinių nesąmonių.

N. Mačiulis pritarė G. Skaistei ir su malonumu dar kartą pakartojo tą sąvoką iš Orvelo knygos – gyvulių ūkis. Anot jo, šia reforma bus karpomas gyvulių ūkio narių skaičius – kitaip tariant, mažėja atotrūkis tarp vykdančių individualią veiklą ir samdomų darbuotojų mokesčių.

Tuo tarpu mažėja mokesčiai ir viduriniosios klasės atstovams, o papildomais tarifais apmokestinamos tik labai didelės pajamos, taip pat naikinamos lengvatos gyvybės draudimui ir kaupimui trečios pakopos pensijų fonduose, bet atsiranda investicinė sąskaita.

„Pagrindinis pasiūlymų trūkumas – dalis pasikeitimų įsigalios ne nuo kitų metų, o tik 2025-2026 metais“, – rašė „Swedbank“ ekspertas.

Komentaruose jis taip pat kirto, kad visada atsiras nepatenkintų reformomis ir tų, kuriems reikės į bendrą biudžetą sumokėti daugiau, tačiau jo teigimu, didžioji dalis kritikos esą bus „sliekų paieškos ant asfalto“.

Projekte nėra nuostatos, kuri blogintų stambaus verslo apmokestinimo sąlygas

Ryšių su visuomene specialistas Liutauras Ulevičius naująją reformą pasitiko su saliutais visiems konservatorių ir liberalų fanams, mat tai yra būtent stambaus verslo planų nuosekliai naikinti smulkų ir vidutinį verslą įgyvendinimas.

Nauja reforma, pasak jo, siekiama panaikinti žmonių galimybes dirbti kitokiu grafiku nei 8-17 valandomis ir įkinkyti juos dirbti į korporacijas.

L. Ulevičius pastebėjo, kad šiuo, kaip ir kitais stambių reformų klausimais, nebuvo atlikta jokios detalios analizės, jokių skaičiavimų ir modeliavimo, koks bus siūlomų pokyčių poveikis.

Tačiau šiame projekte ko nerasime, tai sąlygų, kurios blogintų stambaus verslo padėtį.

„Reformos autoriai nori individualią veiklą prilyginti darbo santykiams, tačiau JOKIŲ (!) socialinių garantijų mainais nepateikia – nei atostoginių, nei nedarbo apsaugos, nei kitų situacijų“, – pridūrė specialistas.

Didžiausią pasitenkinimą šioje reformoje pajus stambus verslas

Verslumo skatinimo projekto „Verslauk“ generalinis direktorius Mindaugas Busila išskyrė kelis naujos mokesčių reformos akcentus. Pasirodo, ne viskas taip blogai – visame didžiuliame projekte yra ir vienas geras dalykas.

Anot jo, NT mokestis tapo logiškesnis, bet nebuvo įvykdytas ministrės pažadas, jog šį mokestį gyventojai galės sumokėti vienu mygtuko paspaudimu, o jį paskaičiuos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Jeigu mokestis bus vis dar skaičiuojamas rankiniu būdu, jo administravimas, tikėtina, kainuos brangiau, nei bus surenkama šio mokesčio.

Didžiausias šios reformos laimėtojas – stambus verslas, kuriam bus mažinami mokesčiai, lengvinantys investicijas.

Tačiau investicinis gyvybės draudimas esą bus nebe toks patrauklus dėl būsimoms sutartims naikinamos GPM lengvatos, kuri, beje, buvo vienintelis šio produkto pranašumas.

Visgi smulkiesiems gali tekti čiulpti nykštį, mat ši reforma, pasak M. Busilos, yra būtent apie tai, kad naudas susižers stambus verslas, o papildoma biurokratinė našta teks smulkiesiems.

Pokyčius pajus ir dirbantys pagal individualią veiklą, mat jų veikla kone sulyginta su dirbančiųjų pagal sutartis – jų gaunamos pajamos net pavadintos atlyginimu. Jis taip pat teigė nesuprantantis kaip realiai praktikoje veiks savarankiškai dirbančiųjų draudimas nedarbo draudimu. Kaip pavyzdį M. Busila pateikė fotografus, kurie pagrinde dirba šiltuoju metų sezonu, o žiemą – atostogauja.

„Ministrė ignoravo PVM mokestį, tarsi šis mokestis neegzistuotų viršijus 45 000 Eur metinių pajamų IDV pradeda mokėti PVM'ą, ko darbo santykiai neturi, todėl didesnes pajamas gaunantys būsimi individualiai dirbantys darbuotojai greičiausiai steigs įmones. Kas turbūt nėra blogai. Panaši tendencija buvo ir iki šiol“, – pridūrė M. Busila.

Sulauksime įmonių steigimo bumo

M. Busila taip pat akcentavo, kad pagal individualią veiklą dirbančių žmonių pečius taip pat slėgs ir biurokratinė našta, mat būtent pagal tokį veiklos tipą dirbantys žmonės esą bus skatinami kaupti kuo daugiau popierių ir juos deklaruoti.

Dėl to Lietuva esą sulauks tikro įmonių ir mažųjų bendrijų steigimo bumo, kai daugelis jas imsis steigti dėl sumažėjusio individualios veiklos patrauklumo.

Pasak M. Busilos, planuojama naikinti ir verslo liudijimus uždedant apynasrius su jais dirbantiems – šie esą nebegalės teikti paslaugų verslo įmonėms, o galimos gauti pajamos yra apribojamos iki 20 tūkst. eurų.

„NT nuomos pajamos nuo kitų metų taip pat turėtų būti kitaip apmokestinamos panaikinant galimybę nuomoti su verslo liudijimais net ir kiekvienam būstui atskirai. Siūloma individuali veikla su apribojimais. Apmokestinamos visos gaunamos pajamos, tačiau patiriamų išlaidų (remonto išlaidos, paskolų palūkanų) atskaityti neleidžiama“, – teigė specialistas.

Vienintelį pliusą šioje mokesčių reformoje M. Busila teigė matantis investicinėse sąskaitose, tačiau ir čia klausimas, kaip viskas galutiniame rezultate veiks ir kokie bus uždėti ribojimai ir limitai.

Atskleisti pagrindiniai ministerijos siūlymai mokesčių reformai

Trumpai tariant, naująja mokesčių reforma siekiama įgyvendinti šiuos pokyčius^[1]:

• Veikla pagal verslo liudijimą galėtų būti vykdoma esant iki 20 tūkst. eurų apyvartos ribos (šiuo metu ši riba siekia 45 tūkst. eurų).
• Didinti individualiai veiklai taikomą GPM tarifą, kuris kasmet didėtų palaipsniui: nuo 2025 m. didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 m. – nuo 17 iki 20 proc. Skaičiuojama, kad tai paliestų daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų, vykdančių individualią veiklą.
• Nuo 2025 metų maksimalios tarifų ribos būtų taikomos tik tiems gyventojams, kurie per mėnesį iš individualios veiklos uždirbs daugiau nei 3 tūkst. eurų (arba 35 tūkst. eurų per metus).
• Siūloma, kad savarankiškai dirbantys asmenys turėtų būti labiau įtraukti į socialinį draudimą ir nuo savo gautų pajamų turėtų mokėti 1,31 proc. dydžio nedarbo draudimo įmokas „Sodrai“. Kita vertus, praradę darbą jie pretenduotų į atitinkamas nedarbo išmokas.
• Siūloma visoms veikloms suvienodinti ir socialinio draudimo įmokas skaičiuoti nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų.
• Keisti apmokestinimo tarifus aukštoms pajamoms. Iki šiol pajamų iš darbo santykių tarifas buvo 20 proc., o viršijant 60 VDU – 32 proc. Individualios veiklos pajamoms taikyti 5-15 proc. tarifai. Pasyvioms pajamoms iš dividendų, nekilnojamojo turto nuomos ir kitų pajamų taikyti 15 proc. tarifai arba progresinis 20 proc. tarifas NT nuomos ir kitoms pajamoms, jei jos viršijo 120 VDU. Nuo ateinančių metų siūloma išlaikyti bazinius tarifus, tačiau bendrų pajamų daliai viršijusiai 60 VDU ir siekiančiai iki 120 VDU taikyti 5 proc. tarifą, o viršijus 120 VDU taikyti 7 proc. tarifą pajamų daliai virš 120 VDU.
• Mokestis už nekilnojamąjį turtą (NT) būtų skaičiuojamas nuo objekto, o ne nuo bendros jų verčių sumos NT mokesčių tarifus susiejant su savivaldybės NT mediana. 0 proc. bus apmokestinama medianos neviršijanti dalis, 0,06 proc. – nuo vienos iki dviejų medianų ir 0,1 proc. – virš dviejų medianų.
• Dovanos, gautos iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių bei vaikaičių būtų apmokestinamos nuo 300 tūkst. eurų per metus, o iš brolių, seserų – nuo 150 tūkst. eurų per metus.
• Atsisakyti lengvatų ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms.
• Įvesti investicinę sąskaitą.
• Dar penkeriems metams pratęsti lengvatą kino gamybai, kurios galiojimo laikas pasibaigs jau šių metų pabaigoje.
• Nuo 2024 m. į apmokestinamąjį pelną įtraukti draudimo įmokų dalis, laikytinas atlygiu už suteiktas paslaugas ir iš pajamų atskaityti joms tenkančias sąnaudas.

Reziumuojant, nauja mokesčių reforma į bedugnę stumtų uždirbančius mažai, bet tuo tarpu itin padėtų gaunantiems itin dideles pajamas – šiuo metu dirbantiems pagal darbo sutartį ir uždirbantiems per 60 VDU, taikomas 32 proc. GPM, o įgyvendinus Vyriausybės siūlomus pakeitimus, jis sumažėtų iki 25 proc. (pajamoms nuo 60 iki 120 VDU).

Mažiau mokesčių mokėtų tie, kurių metinės pajamos svyruoja nuo 101 iki 202 tūkst. eurų.