Pasaulyje daugėja padangų gaisrų: tai didesnė tarša nei ūkio gyvūnai
Pastarosiomis savaitėmis socialinė žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie didžiulį padangų gaisrą Kuveite. Neilgai trukus paaiškėjo, kad tai ne visai tiksli informacija: gaisras iš tiesų įvyko, bet tai nutiko 2021 m.
Tačiau tai nekeičia fakto, kad pasaulyje padangų sąvartynams vis plečiantis, auga ir tokių gaisrų grėsmė, o kaip matėme Kuveito atveju, jie gali būti itin pavojingi.
2021 m. liepą Kuveite palydovų nuotraukose buvo užfiksuotas didžiulis juodų dūmų debesis, socialiniuose tinkluose aplinkinių vietovių žmonės skelbė apie oro taršą ir net prastą savijautą[1].
Tai iššaukė didžiulis gaisras, kilęs sąvartyne, vietinių pramintame „padangų kapinėmis“. Vėliau buvo išsiaiškinta, kad gaisras šiame padangų sąvartyne kilo dar 2021 m. balandžio mėnesį, padangos tuomet neva buvo padegtos tyčia.
Paaiškėjo ir tai, kad šiame sąvartyne, kuris užima daugiau nei 3 km² plotą ir kuris yra laikomas didžiausiu pasaulyje padangų kapinynu, dažnai kyla gaisrai, o tai neabejotinai kenkia žmonėms ir gamtai.
Aplinkosaugos pareigūnų teigimu, minimame Kuveito padangų sąvartyne yra apie 60 mln. naudotų padangų. Toks kiekis jų susikaupė dėl šalies politikos niuansų.
1980-aisiais ir 1990-aisiais Kuveitas vertėsi naudotų padangų importu iš kitų šalių: per metus iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos buvo importuojama 259 mln. naudotų padangų. Veikla buvo uždrausta tik 2001 m.
Susikaupus tokiam kiekiui padangų, išvengti pavojų nepavyksta. Vien 2021 m. valdžios institucijos pranešė apie tris skirtingus gaisrus šiame sąvartyne. Tuo tarpu 2012 m. kitas padangų sąvartynas degė net tris dienas.
O tokios problemos tęsiasi. Prieš kelias savaites Kuveito ugniagesiai vėl skubėjo gesinti gaisro, kilusio naudotų padangų sąvartyne. Ir tai ne tik išskirtinai Kuveito problema[2].
Toks gaisras neseniai vyko ir Glazgo jūrų uoste, o 2016 m. vykęs didelio masto padangų gaisras Ispanijoje, netoli sostinės Madrido, tapo tikra ekologine katastrofa, daugiau nei 9 tūkst. žmonių buvo evakuota[3].
Tačiau skirtingų valstybių valdžios institucijos imtis veiksmų ir pradėti griežčiau reglamentuoti tokių atliekų tvarkymo aplinkybių neskuba.
Priešingai, milžiniškai aplinkos taršai yra „nurašoma“ aibė skirtingų veiklų – net karvių oro gadinimas, tačiau metai iš metų kaupiamos, o vėliau padegamos padangos ir toksiška jų tarša žmogui bei pėdsakas, paliekamas gamtoje, aktyviausiųjų aplinkosaugininkų visiškai nejaudina.
Padangos – dažnai ignoruojamas aplinkos teršėjas
Moderniame pasaulyje išvengti padangų sukeliamos taršos praktiškai nėra įmanoma. Juk pasaulyje yra daugiau nei milijardas automobilių[4], visi jie – naudoja padangas, kurios anksčiau ar vėliau nugula į sąvartynus. Tačiau kodėl tapusios atliekomis, jos yra tokios pavojingos žmogui ir gamtai?
Pirmiausia pažvelkime į padangos sudėtį ir gamybos procesą. Šiuo metu gaminamas padangas sudaro apie 19 proc. natūralaus kaučiuko ir 24 proc. sintetinio kaučiuko, kuris yra plastikinis polimeras. Likusią dalį sudaro metalas ir kiti junginiai.
Padangų gamyba yra siejama su nuolatiniu miškų kirtimu, iškastiniu kuru, kuris ir yra naudojamas sintetiniam kaučiukui gaminti. Šiuolaikinėms lengvųjų automobilių padangoms pagaminti reikia apie 7 galonų naftos.
Tuo tarpu dar 2017 m. Nyderlandų atvirojo universiteto tyrėjo Pieterio Jano Kole atlikto tyrimo duomenimis, padangos sudaro net 10 proc. visų mikro plastiko atliekų pasaulio vandenynuose. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos 2017 m. ataskaitoje šis skaičius siekė jau 28 proc[5].
Tačiau tai yra neišvengiamybė. Tuo tarpu padangų deginimas – pažabojama veikla. Pasak Pensilvanijos universiteto aplinkosaugos mokslininko Reto Giere, jei padangos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, tai galima daryti gana švariai ir tvariai.
Tačiau tiesiog padegus padangų krūvą kyla reali grėsmė: padangose yra daug galimų teršalų, pavyzdžiui, cinko ir chloro, todėl, jei jos deginamos mišraus kuro įrenginiuose arba be tinkamų apsaugos priemonių, viskas gali patekti į aplinką ar žmogaus organizmą.
O būtent taip dažnai ir nutinga. Padangos, kurios nėra perdirbamos, dažniausiai patenka į sąvartynus. Pavyzdžiui, jau šio straipsnio pradžioje aptartas Kuveitas perdirba tik nedidelę dalį naudotų padangų. Tuo tarpu šalies valdžios institucijų duomenimis, net 35 proc. padangų kapinyno sudaro medžiagos, kurių negalima perdirbti.
Tai šiukšlės, kurios mūsų planetoje tik kaupsis ir irs dešimtis tūkstančių metų. Tokiose sąvartynuose gaisrai gali kilti ir netyčia, pavyzdžiui, vasaros sausrų ir karščių metu, tačiau kartu, gali patraukti ir piktybiškai nusiteikusių asmenų dėmesį. Kai kuriais atvejis, ir verslas gali nuspręsti tokia šiukšlių krūva atsikratyti ugnies pagalba. O to pasekmės – pražūtingos.
Poveikis žmogui ir gamtai – didžiulis, tačiau vyriausybės su problema kovoti neskuba
Pasaulio aplinkosaugininkai dažnai kalba apie didžiausius mūsų planetos teršėjus. Prie jų priskiriama visa žemės ūkio industrija, ypač karvės.
Ekspertai yra paskaičiavę, kad karvės išskiria apie 14,5 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų. Viena karvė per metus gali išskirti 70-120 kg metano. Tuo tarpu karvės ir kiti žemės ūkio gyvuliai kartu sudėjus išskiria apie 40 proc. visų pasaulio metano dujų.
Tokia informacija neretai yra vertinama dviprasmiškai, mat kaltinant žemės ūkį, neatsižvelgiama į kitus taršos šaltinius, šiuo atveju – tas pačias padangas, kurių deginimas yra itin pavojinga veikla, apie kurią kalbėti neskubama.
Juk degant padangose esančiam sintetiniam kaučiukui į atmosferą išsiskiria dioksinai, o degančios padangos išskiria suodžius, kuriuos pašalinti iš atmosferos yra itin sudėtinga. Be to, degant padangoms susidaro įvairių teršalų, įskaitant nuodingas dujas ir kietąsias daleles. Padangoms degant išsiskiria ir sieros dioksidas, anglies monoksidas, azoto oksidai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, lakieji organiniai junginiai ir sunkieji metalai, pavyzdžiui, švinas ir cinkas.
Tokių teršalų įkvėpus žmogui, gali atsirasti kvėpavimo takų sutrikimų, sudirgti akys ir oda bei kilti kitų sveikatos problemų. Deginant padangas taip pat išsiskiria juodoji anglis – smulkiųjų kietųjų dalelių rūšis, kuri didina oro taršą ir gali turėti neigiamą poveikį oro kokybei ir žmonių sveikatai.
Benzenas, ksilenas, etilenas ir acetonas yra pavojingiausi junginiai, išsiskiriantys deginant padangas. Šios cheminės medžiagos siejamos su vėžiu ir net kūdikių apsigimimais.
Dideli padangų gaisrai gali išskirti didelį kiekį dūmų, kurie gali nukeliauti didelius atstumus ir paveikti aplinkines vietoves. Deginant padangas išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Anglies monoksidas, metanas ir azoto oksidas – trys šiltnamio efektą sukeliančių dujų rūšys, kurios susidaro būtent deginant padangas, tačiau kiekviena rūšis kelia dar papildomą, skirtingą pavojų[6].
Remiantis JAV aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis, vidutinis amerikietis per metus sudegina apie 30 kilogramų padangų. Dėl tokio kiekio sunaudojamų padangų susidaro daug teršalų, kurie patenka į orą, kuriuo kvėpuojame, tad taip kenkiame tiek sau, tiek ir aplinkai. Tačiau alternatyvų nesulaukiame. Vietoje to, esame raginami kovoti su žemės ūkio tarša ar karvių oro gadinimu.
