Kinijoje panika: žmonės šluoja iš lentynų druską

Japonijai pradėjus leisti vandenį iš Fukušimos atominės elektrinės į vandenyną, Kinijoje kilo panika

Kinijoje šiuo metu vyksta paniškas druskos pirkimas, dėl kurio daugelis žmonių neberanda kur galėtų įsigyti šio paprasto prieskonio. Parduotuvių lentynos, kuriose seniau pūpsodavo galybė druskos, ištuštėjo. Jos pradėjo trūkti ne šiaip mažuose miesteliuose, o netgi Pekine ir Šanchajuje. Tas pats nutiko ir su internetinėmis parduotuvėmis, nes vien nuo rugpjūčio 22 dienos populiarioje elektroninės prekybos platformoje buvo padaryta net 6,73 mln. druskos užsakymų.

Ši panika prasidėjo po to, kai ketvirtadienį Japonija pradėjo leisti išvalytą aušinimo vandenį iš Fukušimos atominės elektrinės tiesiai į Ramųjį vandenyną. Ji taip pasielgė nepaisant didelio Pekino pasipriešinimo ir skundų, kad Japonija elgiasi neatsakingai ir neįrodžiusi, jog vanduo yra saugus bei nekenksmingas.

Kinija iki paskutinės minutės priešinosi Japonijos veiksmams ir reikalavo sustabdyti tokius planus arba įrodyti akivaizdų radioaktyvaus vandens saugumą. Tačiau Kinijos pyktis nepaveikė Japonijos apsisprendimo ir kinams teliko tik viena išeitis – uždrausti iš Japonijos importuoti visus vandens produktus.

Tokijas į tai atsakė kritikuodamas Kiniją už „moksliškai nepagrįstų teiginių“ skleidimą ir iki šiol teigia, kad vandens išleidimas yra visiškai saugus. Japonija pažymėjo, kad Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat padarė išvadą, kad poveikis žmonėms ir aplinkai yra „nereikšmingas“.

Kinija ir Pietų Korėja netiki, kad radioaktyvus vanduo yra nekenksmingas aplinkai ir žmonėms

Tokios Japonijos kalbos akivaizdžiai neįtikino Kinijos valdžios atstovų, o tai paskatino didelį visų gyventojų susirūpinimą ir norą kaupti druskos atsargas. Didžiulį nerimą parodė ne tik Kinija, bet ir Pietų Korėja. Čia jau kurį laiką buvo vykdomos įvairios protesto akcijos, siekiant pakeisti Japonijos planus. Be to, korėjiečiai taipogi pradėjo masiškai pirkti druską.

Kinijos druskos gamintoja penktadienį netgi buvo priversta paraginti žmones nepanikuoti pirkti druskos. Valstybei priklausanti „National Salt Industry Group“ (CNSIG), didžiausia pasaulyje valgomosios druskos gamintoja, pareiškime nurodė, kad didina gamybą, nes kai kuriose Kinijos dalyse žmonės pradėjo kaupti druską^[1]. Druskos įmonės pranešime buvo sakoma:

„Dirbame viršvalandžius prie gamybos ir platinimo ir darome viską, ką galime, kad užtikrintume tiekimą rinkoje. Prašome apsipirkti protingai ir nepanikuoti pirkti aklai.“

Remiantis pateikta informacija, druskos atsargos yra gausios ir atsargų trūkumas parduotuvėse turėtų būti laikinas. CNSIG tikino, jog Kinijoje galioja griežtos maisto saugos taisyklės, o šalies viduje pagaminama pakankamai druskos, kad patenkintų net ir labiau išaugusią paklausą.

Šiuo metu akmens druska sudaro 87 proc. Kinijos valgomosios druskos produktų, jūros druska – 10 proc., o ežero – 3 procentus. CNSIG teigia, jog branduoliniu būdu užterštas vanduo iš Japonijos neturės įtakos akmens druskos ir ežero druskos gamybai^[2].

Vietinė žiniasklaida taip pat pranešė, jog Kinijos sūraus vandens valymo įmonių akcijų vertė staiga pakilo net dešimtadaliu^[3].

Fukušimos radioaktyvus vanduo – priežastis, dėl kurios kinai uždraudė jūros gėrybes

Kinijos valstybinė žiniasklaida ir įvairūs valdžios atstovai jau kelias savaites pakartotinai kritikavo Japonijos norą atsikratyti radioaktyviu vandeniu jį tiesiog išpilant į Ramųjį vandenyną. Kinai kartojo, jog Japonija neįrodė jokiais rimtais moksliniais tyrimais, jog išleidžiamas vanduo iš tikrųjų yra saugus. Jie taip pat pabrėžė, kad toks nesaugus radioaktyvaus vandens atsikratymas kelia pavojų visoms kaimyninėms šalims ar net visam pasauliui.

Praėjus vos kelioms valandoms po oficialaus Japonijos pranešimo apie Fukušimos atominės elektrinės vandens išleidimą, Kinija taip pat uždraudė visus vandens gėrybių produktus, kurie seniau atkeliaudavo iš Japonijos. Šios šalies produkcija sudarė mažiau nei 4% Kinijos importuojamų jūros gėrybių, tačiau būtent Japonija tiekdavo visą paprastųjų tunų kiekį.

Draudimas nebuvo tik teorinis ir nieko nereiškiantis, nes ketvirtadienį įvairūs pardavėjai sulaukė patikrinimo. Pavyzdžiui, Jiangyang jūros gėrybių turguje, kuris įsikūręs Šanchajuje, pardavėjai pasakojo, jog ketvirtadienio popietę turgaus vadovybė apžiūrėjo prekystalius ir paprašė pašalinti visus japoniškus produktus^[4].

Tiesa, kai kurie pardavėjai yra susirūpinę, jog kinai išvis nustos pirkti jūros gėrybes, net jei šios nebus iš Japonijos. Ir tuo nereikėtų stebėtis, nes jeigu Fukušimos atominės elektrinės vanduo iš tiesų kenkia sveikatai, jo išleidimas į Ramųjį vandenyną palaipsniui užkrės kone viską. Juk povandeninės srovės radioktyvų vandenį išnešios po visą Ramųjį vandenyną nuo pat Australijos iki Aliaskos.

Kinai tiki, kad joduota druska padeda apsisaugoti nuo radiacijos

Paniškas druskos pirkimas Kinijoje nėra naujiena. Tas pats įvyko ir 2011 metais po Fukušimos branduolinės katastrofos^[5]. Tuo metu druska buvo šluote iššluota iš daugybės skirtingų parduotuvių, o Kinijos valdžia, kaip ir dabar, ragino susilaikyti nuo besaikio pirkimo. Drauge su druska daugelis kinų įsigydavo ir jodido tabletes, nors kalio jodido tablečių naudojimas negali būti daromas tik profilaktiniais tikslais.

Nors dalis gyventojų perka druską dėl baimės, kad bus užteršta jūros druska, Kinijoje taip pat plačiai paplitęs įsitikinimas, jog joduota druska gali padėti apsisaugoti nuo apsinuodijimo radiacija. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog jodas joduotoje druskoje yra neveiksmingas siekiant užkirsti kelią kenksmingam radiacijos poveikiui.

Tokioje druskoje paprasčiausiai nėra pakankamai jodo, reikalingo, jog radioktyvusis jodas nepažeistų žmogaus skydliaukės. Pasak ekspertų, vienai jodido tabletei pagaminti reikėtų net 80 šaukštų druskos.