- Aplinkosaugininkai primena apie tinkamą atliekų tvarkymą
- Žolės deginimas – kuo toliau nuo gyvenamųjų namų ir kitų statinių
- Deginant šakas lauke reikalaujama imtis papildomų saugumo priemonių
Aplinkosaugininkai primena apie tinkamą atliekų tvarkymą
Rudenį prasidėjus sodo ir daržo darbams, svarbu ne tik pasirūpinti derliaus nuėmimu ir augalų priežiūra, bet ir tinkamai tvarkyti susidariusias atliekas.
Visi lapai, šakos, žolė ir kitos augalinės atliekos turi būti tvarkomos pagal nustatytus aplinkosaugos reikalavimus.
Netinkamas atliekų deginimas ar jų išmetimas į neleistinas vietas gali sukelti ne tik aplinkos taršą, bet ir iššaukti baudas.
Kompostavimas – vienas iš geriausių būdų tvarkyti sodo ir daržo atliekas. Aplinkosaugininkai rekomenduoja kompostuoti sode ar darže susidarančias atliekas, nebent tai skatina augalų kenkėjų plitimą.
Į kompostavimo dėžes galima ir reikia dėti visas individualioje namų valdoje susidarančias negyvūninės kilmės maistines atliekas ir didžiąją dalį žaliųjų atliekų.
Tarp jų ir vaisių, daržovių likučius, piktžoles, žolę, nužydėjusias gėles, smulkias šakas, nukritusius lapus. Nerekomenduojama kompostuoti ąžuolo ir graikinio riešutmedžio lapų, nes jie labai lėtai yra.
Kompostuoti galima ir kitas biologiškai skaidžias namuose susidarančias atliekas – kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos, arbatos tirščius, popierių, kartoną, medieną, pjuvenas, natūralius audinius.
Tačiau kompostas bus kokybiškas, tik jei šios atliekos bus be priemaišų: plastmasės gabaliukų, stiklo šukių ir kt.
Tiesa, pabrėžiama, kad jeigu nėra galimybės tinkamai kompostuoti, atliekas reikėtų vežti į specialias žaliosioms atliekoms skirtas aikšteles, kurių Lietuvoje yra 53[1]. Jų sąrašą galima rasti internete.
Šiose aikštelėse priimamos biologiškai skaidžios atliekos, tokios kaip želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, žolė, vaisių ir daržovių atliekos, medžio žievė, smulkios šakos ir kt.
Atliekos turi būti švarios, be plastiko, popieriaus, gyvūninės kilmės ar pavojingųjų atliekų priemaišų. Prieš vežant atliekas, rekomenduojama pasitikslinti priėmimo tvarką nurodytais kontaktais.
Žolės deginimas – kuo toliau nuo gyvenamųjų namų ir kitų statinių
Aplinkosaugininkai taip pat primena, kad draudžiama deginti ražienas, nesurinktą žolę, javus, pramonines ir buitines atliekas, o kartu su surinktais augalais galima deginti tik neapdorotą medieną.
Pažeidžiant šiuos aplinkosaugos reikalavimus, gresia baudos: fiziniams asmenims nuo 30 iki 300 eurų, juridiniams – iki 350 eurų. Tai reglamentuojaa Administracinių nusižengimų kodeksas.
Baudos už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, susijusius su sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimu fiziniams asmenims gali atsieiti nuo 30 iki 230 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims nuo 60 iki 300 eurų.
Už priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimą, pastebėjus gaisrą ražienose ar nesurinktose šiauduose žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams gali būti skirta nuo 30 iki 170 eurų siekianti bauda.
Savo ruožtu už ražienų, nenupjautos ir nesurinktos žolės, nendrių, javų bei kitų žemės ūkio kultūrų deginimą fiziniams asmenims gali būti skirta nuo 50 iki 300 eurų bauda.
Juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims nuo 120 iki 350 eurų. Atskirai gali būti vertinama ir reikalaujama atlyginti aplinkai padaryta žala.
Deginant šakas lauke reikalaujama imtis papildomų saugumo priemonių
Deginant sausas žolės, nendrių, šakų ir kitas augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis, būtina laikytis specialių reikalavimų: deginti ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių, nuolat stebėti ugnį ir užgesinti užbaigus deginimą.
Deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus bei kitas laukininkystės ir daržininkystės atliekas, būtina laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.
Deginant minėtas atliekas nelegaliai, fiziniams asmenims gresia baudos nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Be to, jei gaisras kyla dėl priešgaisrinės apsaugos priemonių nesilaikymo, žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai gali būti nubausti bauda nuo 30 iki 170 eurų.
Nenupjautos, nesurinktos žolės, nendrių, javų bei kitų žemės ūkio kultūrų deginimas taip pat gali užtraukti baudą: fiziniams asmenims – nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų atsakingiesiems – nuo 120 iki 350 eurų.
Žemės savininkai, pastebėję savo žemėje gaisrą dėl nesugrėbtų šiaudų ar ražienų, privalo nedelsdami informuoti skubiosios pagalbos centrą telefonu 112 arba Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.
Jei gaisras kelia pavojų miškams, būtina pranešti ir artimiausiam miškų urėdijos padaliniui. Žemės savininkai ir naudotojai, nesilaikantys šių reikalavimų, bus baudžiami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą bei įstatymų nustatyta tvarka privalės atlyginti aplinkai padarytą žalą.
