Patarimas – primygtinai vengti šiaudelių
Įrodyta, jog „ekologiškuose“ šiaudeliuose yra toksiškų cheminių medžiagų, keliančių grėsmę žmonėms ir laukinei gamtai. Geriamojo vandens šiaudeliai, pagaminti iš tokių medžiagų kaip popierius ir bambukas, kaip žinome, vis dažniau reklamuojami, akcentuojant, neva pastarieji yra ekologiškesni už plastikinius. Tačiau juose yra potencialiai toksiškų cheminių medžiagų, vadinamų polifluoralkilinėmis ir perfluoralkilinėmis medžiagomis (PFAS).
Medžiagos, kurios paprastai vadinamos „amžinosiomis cheminėmis medžiagomis“, sudaro daugiau kaip 4000 sintetinių cheminių medžiagų grupę, dėl vandens ir riebalų nepraleidžiančių savybių naudojamą įvairiuose gaminiuose, tokiuose kaip nelimpanti keptuvė ar makiažo priemonės. Tiesa, nors perfluoroktano rūgšties gamyba Europos Sąjungoje buvo uždrausta nuo 2020 m. dėl saugos priežasčių, jos galima rasti senuose ar perdirbtuose vartojimo produktuose, be to, ji išlieka aplinkoje tūkstančius metų.
Žmonės yra tiesiogiai veikiami šiaudeliuose esančių PFAS, nes visa tai patenka į gėrimus. Išmesti ar perdirbti šiaudeliai taipogi sukelia netiesioginį poveikį per užterštą dirvožemį, vandenį, augalus ir kitus dažnai vartojamus produktus, pagamintus iš perdirbtų medžiagų. Kokią tai daro įtaką mums?
Nėščioms moterims gali sumažėti vaisingumas ir padidėti kraujospūdis; atžalos gali susidurti su tokiais vystymosi padariniais, kaip mažas svoris, ankstyvas lytinis brendimas, padidėjusi kai kurių vėžinių susirgimų rizika ir pažeista imuninė sistema.
Kitaip sakant, sviestas sviestuotas: nors nerūdijančio plieno šiaudeliai tam tikrais atvejais esą sumažina PFAS poveikį, jie dėl kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, sunkiųjų metalų, neretai paveikia širdį, plaučius, virškinimo sistemą, inkstus ir kepenis. Ką galime padaryti, tai apskritai jų nenaudoti.
Kenksmingos ir neperšlampamos lietaus striukės, ir maisto produktų pakuotės
Kenksmingos medžiagos yra įvairių kasdienių produktų sudedamosios dalys – visur aplink mus. Šių cheminių medžiagų yra net ir neperšlampamose lietaus striukėse, ugniai atspariose sofose ir kilimuose, maisto produktų pakuotėse bei daugybėje kitų daiktų. Buitiniuose daiktuose esančios PFAS netgi gali būti nuplaunamos į upes ir vandenynus per nuotekų sistemas.
Pavyzdžiui, Lietuvoje atlikus 2023 metų II ketvirčio geriamojo vandens stebėseną leistina fluoridų koncentracija buvo viršyta Kretingos apylinkėse. Kai kurių tyrimų duomenimis, vidutiniškai prireikia daugiau nei 1000 metų, kad PFAS cheminių medžiagų koncentracija dirvožemyje sumažėtų bent 50 proc.
Galiausiai užfiksuota PFAS koncentracija ir lietaus vandenyje beveik visur Žemėje, ir tarša galimai yra negrįžtama.
Vėlgi, nors mokslas įspėjo žmoniją apie PFAS keliamą pasaulinę cheminę grėsmę, o daugelis iš mūsų taip nemano, tai nekeičia fakto, jog toksiškos cheminės medžiagos susikaupė daugelyje vandens šaltinių ir dabar trikdo natūralias ekosistemas.
Alkoholio kontrolė Lietuvoje išryškino pasiutusią gretutinių priklausomybių tendenciją
Alkoholinių gėrimų akcizo didinimas ir prieinamumo apribojimas neva sumažino Lietuvos bei kitų Baltijos šalių gyventojų mirtingumą, prisidėdamas prie gyvenimo trukmės ilgėjimo.
Įgyvendintą alkoholio kontrolės priemonių poveikį visuomenės sveikatai, kaip manoma, apėmė keli sprendimai: 2008-ieji, kuomet buvo padidintas akcizas ir ribojama alkoholinių gėrimų reklama šviesiuoju paros metu; 2009 metų draudimas įsigytą alkoholį išsinešti vėlyvu metu; 2017 metais smarkiai padidintas akcizas; 2018 metais sutrumpinta prekybos alkoholiu trukmė, reklamos draudimas, o taip pat pardavimai nuo 20-ties metų, tokiu būdu darant pokytį ilgalaikėje įpročių koregavimo perspektyvoje. (Vis dar stebina rugsėjo 1-osios draudimas, nors įsigyti nuo 2018 m. gali tik sulaukę 20-ies – juk tai neaktualu mokiniams.)
Priešingai nei Baltijos šalys, įgyvendinusios eilę sprendimų, Lenkija alkoholio kontrolę silpnino, skatindama pirkti mažus degtinės buteliukus ir inicijuodama ne vieną rinkodaros kampaniją. Kita vertus, kai kurie dalykai Lietuvoje irgi lieka šešėlyje: ar buvo atsižvelgta į tai, jog nemaža dalis tautiečių važiuoja apsipirkti į Lenkiją, tačiau lenkišką alkoholį vartoja tėvynėje? Statistika nutyli, kaip ir nutyli tai, kad gyvenimo trukmė pailgėja vos tik dalis jaunimo išvyksta svetur, narkotikų paklausai, deja, palaipsniui tik didėjant.
Valgome daugiau, tačiau rečiau „kakojame“
Lietuviai, kaip paaiškėjo, per mėnesį maisto produktams vidutiniškai skiria 218 eurų arba maždaug penktadalį visų vartojimo išlaidų – „per daug“, palyginus su išsivysčiusiomis Europos šalimis, kur gyventojai maistui teskiria apie 10 proc. Gaunant 2000 Eur atlyginimą 21 proc., skirti maistui, lyg ir nemažai. Tačiau tuo atveju, jei atlyginimas siekia vos 500 Eur, 21 proc., galima sakyti, reiškia apvalų nieką (viso labo žymi „pažengusius“ badavimo patriotus, neprieinančius prie „bendros“ gerovės lovio).
Kitais žodžiais tariant, gyvenimas gerėja tik tada, jeigu nustoji skaičiuoti.
Šiai idėjai pritaria ir Sveikatos ekspertai, teigdami, kad stengtis sveikai maitintis ir stebėti, ką dedi į burną, yra liga – būtina skambinti mitybos sutrikimų linija ir važiuoti tiesiai į Vasaros g. 5. Ar tai reiškia, jog skaityti etiketes ir valgyti šieną yra daug geriau, kadangi tai nieko nekainuoja? O galbūt mėginama įteigti, kad reikia kramsnoti tai, kas yra siūloma – nuodus, vabalus ir įvairių vakcinų pramanus (nes tik tokiu atveju būsime patogūs sistemai)?
