Keista LRT laida apie valgymo sutrikimus: nenoras valgyti čipsų – ligos požymis
LRT laidoje prieš kelias dienas buvo kalbama apie valgymo sutrikimus. Iš pirmo žvilgsnio aktuali ir rimta tema, kuri vis dažniau paliečia daugybę žmonių, buvo pateikta gan keistu kampu. Kalbinama specialistė pareiškė, jog picos ir čipsų atsisakymas ar rūpinimasis savo išvaizda gali signalizuoti apie prasidedančius valgymo sutrikimus.
„Labas rytas, Lietuva“ laidoje buvo kalbinama Valgymo sutrikimų centro psichologė-psichoterapeutė Veronika Mudėnaitė-Savickienė. Laidos vedėja pašnekovės pirmiausia paklausė, kas priskiriama valgymo sutrikimams. Nors su valgymu susijusių sutrikimų atveju vyksta akivaizdūs kraštutinumai maitinimosi srityje, specialistė į tokį klausimą atsakė suplakdama sutrikimų požymius su elementariu rūpinimųsi savo sveikata bei mityba. Iš pradžių V. Mudėnaitė-Savickienė sakė:
„Valgymo sutrikimai, aišku aš gal apibendrintai pasakyčiau, kad pirmiausia apibūdinama tuo, kad žmogus labai daug galvoja apie maistą, apie kalorijas, apie svorį. Gali būti drastiški svorio kritimai, maisto šalinimas, persivalgymai. Gali būti kartais valgymas itin sveiko maisto ir didžiulis nerimas valgant neva tai „nesveiką“ maistą. Ir nuolatinės mintys apie tai: apie maistą, apie svorį, apie kalorijas, nepasitenkinimas savimi, aukštus reikalavimus ir standartus sau. Daugmaž apibūdinčiau taip.“
Vėliau specialistė išdėstė pagrindinius akcentus, kas turi didesnę tikimybę susidurti su valgymo sutrikimais. Tarp jos išvardytų požymių atsirado ne tik nepasitenkinimas savo išvaizda, bet ir dietų laikymasis, valgymo įpročių keitimas ir kiti gan įprasti žingsniai, kurių imasi savo iki tol buvusius žalingus įpročius norintys pakeisti žmonės. V. Mudėnaitė-Savickienė teigė:
„Tai pirmoji raudona vėliavėlė yra nepasitenkinimas kūnu. Ir jeigu žmogus tikrai išsako susirūpinimą savo kūnu, perdėtą kūno akcentavimą, komentuoja, kritikuoja savo arba kitų kūnus, tai gali būti pirmas ženklas, kad yra didelė rizika, jog išsivystys valgymo sutrikimas.
Antroji raudona vėliavėlė yra dietų laikymasis. Tai jeigu sudedame nepasitenkinimą kūnu ir dietų laikymąsi, tarkim atsisakymą tam tikrų maisto produktų, svorio metimą, staiga pasikeitusius valgymo įpročius, rizika išauga labai smarkiai.
Ir trečiasis rizikos veiksnys taip pat yra genetinis polinkis. <…> Jeigu žmogus, tarkim, turi stiprų genetinį polinkį, ir yra nepatenkintas savo kūnu, ir laikosi dietos, tai gali tapti nuosprendžiu susirgti šia liga. Jeigu jis neturės stipraus genetinio polinkio, turės kitus apsauginius veiksnius ir, tarkim, nežinau, neturės aukštų reikalavimų sau, nesirgs kitomis psichikos ligomis, nebus patyręs traumų, galbūt pasilaikymas dietos praeis kaip raidos etapas. Bet jeigu tu turi polinkį, turi tam tikrus rizikos veiksnius, tai tikrai didėja tikimybė susirgti šia baisia liga.“
Paklausta kaip atpažinti, jog artimiesiems ar draugams pasireiškia pirmieji ligos požymiai, specialistė dar sykį pakartojo mintį apie pasikeitusius valgymo įpročius, kai asmuo pradeda rūpintis tuo, ką deda į burną. Jos manymu, sveiki mitybos įpročiai iš tiesų yra ligos požymis, kurį daugelis supainioja su noru pereiti prie sveikos gyvensenos:
„Tai galbūt pasikartosiu, bet pirmiausia tai be abejo yra nepasitenkinimas savo kūnu, akcentavimas kūno. Stipriai pasikeitę valgymo įpročiai, kurie mūsų kultūroje dažnai yra palaikomi sveikos gyvensenos požymiais. Dėl to artimieji dažnai pražiopso valgymo sutrikimų pradžią, nes galvoja, kad, pavyzdžiui, jaunuolis tiesiog pradėjo sveikiau maitintis.“
Laidoje išsakytos mintys pasiekė visišką absurdo piką, kai laidos vedėja mestelėjo neva puikiai mitybos sutrikimams tinkantį elgesio pavyzdį: „Taip, aš dabar atsisakysiu čipsų ir picos su sūriu <…> ir pradėsiu valgyti salotas.“ Vietoj to, kad specialistė būtų paneigusi laidos vedėjos žodžius, ji pritarė, kad picos ir čipsų atsisakymas yra ligos požymis. V. Mudėnaitė-Savickienė iš karto atsakė:
„Taip. Ir dažnai artimieji dar ir pagiria už tokį elgesį, kas reiškia jie dar paskatina ligos pradžią, nors to nesuprasdami ir tyčia to nedarydami. Tada gali atsirasti padidėjęs sportavimas, vengimas valgyti kartu prie stalo arba gaminamas maistas, bet atsisakoma kartu valgyti. Gali būti greitas svorio kritimas. Jeigu yra persivalgymai, tai gali atsirasti ir didžiulės maisto pakuotės ar net dingti kažkokie tai maisto produktai iš šaldytuvo. Bet žodžiu, apibendrinus pirmiausia tai pasikeitęs valgymo elgesys ir nepasitenkinimas kūnu, ir fiksavimasis į kūną, ir į svorį, ir į kalorijas.“
Dainius Kepenis ir laidą matę internautai liko nemaloniai nustebę
Ne nuostabu, jog tokie LRT laidoje nuskambėję pareiškimai patraukė žiūrovų dėmesį. „Labas rytas, Lietuva“ laidą pamatęs Seimo narys, Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės prezidentas Dainius Kepenis neslėpė nuostabos ir pykčio, kad informacinėje laidoje specialistė dalinosi tokiais klaidingais apibūdinimais. Savo Feisbuko paskyroje jis rašė[1]:
„Ar galite patikėti kas dedasi LRT eteryje?
Šį ryta Valgymo sutrikimų centro psichologė – psichoterapeutė Veronika Mudėnaitė – Savickienė ramiu veidu aiškina, kad jeigu žmogus atsisako picos, čipsų ir renkasi daržoves ir kitą sveiką maistą, VADINASI TAI YRA LIGOS PRADŽIA! Taip pat prie ligos simptomų priskiria pasikeitusius valgymo įpročius, o jei žmogus susirūpina savo išvaizda – jis jau serga.
Totalus nonsensas, visiškas mokslo diskreditavimas. Suprantu, kad yra ekscesai, bet apie tai ir turi kalbėti ši psichologė, pažymėti, kad kalba apie visiškus nukrypimus, o dabar karštai kritikuoja savimi besirūpinančius, atsakingus už savo sveikatą žmones!“
Daugelis internautų irgi juokėsi bei stebėjosi tokiais specialistės žodžiais. Juk ji tarsi suplakė į vieną krūvą sveikai besimaitinančius, savimi besirūpinančius žmones ir tuos, kurie kenčia nuo valgymo sutrikimų.
Pasiklausius tokios specialistės, galima pradėti tikėti, jog esi sveikas tik tuo atveju, jei tau nerūpi kaip atrodai ar ką dedi į burną, o noras sveikiau maitintis ir tobulinti savo kūną yra liga ar ligos pradžia. Tačiau juk būtent nesveiko maisto kimšimas, nenoras sportuoti ir laikytis kitų tinkamos gyvensenos principų didina riziką susirgti įvairiomis ligomis, kentėti nuo nutukimo ir patirti kitas su fizine ir psichologine sveikata susijusias bėdas.
Nors galbūt nebereikėtų stebėtis, kad iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomas Nacionalinis transliuotojas skleidžia suklaidinti galinčią informaciją apie sveikatą. Juk tai tikrai nėra pirmas kartas. Pavyzdžiui, ne taip seniai LRT paskelbė straipsnį, kuriame buvo užsimenama apie saugų narkotikų vartojimą.
Valgymo sutrikimai – rimta problema, dėl kurios gali iškilti pavojus gyvybei
Iš tiesų valgymo sutrikimai nėra tiesiog paprastas noras skaičiuoti kalorijas ar staiga pasikeitę valgymo įpročiai. Valgymo sutrikimai – tai psichikos sutrikimai, kuriems būdingas ypač nenormalus valgymas ir besaikė svorio kontrolė, peržengianti sveiko proto ribas.
Žmogus, kuris tiesiog nusprendžia rinktis sveikesnį maistą, skaičiuoti kalorijas siekdamas numesti per didelį svorį ir sportuoti, suvokdamas, jog turi netobulas kūno linijas bei nori tai ištaisyti, tikrai nėra ligonis. Toks asmuo tiesiog pasirenka sveiką mitybą, sportą ar kitus sveikatai naudingus būdus, jog pakeistų savo išvaizdą, tausotų sveikatą ir jaustųsi daug geriau nei anksčiau. Tokie gyvenimo įpročių pasikeitimai ne tik neturėtų būti priskiriami sutrikimui, bet netgi atvirkščiai – juos reikėtų puoselėti kiekvienam, kuris nori sumažinti įvairių ligų riziką ir jaustis puikiai.
Tuo tarpu valgymo sutrikimai yra žalingi žmogaus sveikatai ir apima ne tik problemas su maistu. Tai sudėtingi psichikos sutrikimai, dėl kurių dažnai prireikia psichologų ir kitų specialistų pagalbos. Sunkiais atvejais valgymo sutrikimai gali baigtis netgi mirtimi. Tiesą sakant, valgymo sutrikimai daugelyje išsivysčiusių šalių yra įvardijama kaip viena mirtiniausių psichikos ligų[2].
Valgymo sutrikimus gali signalizuoti daug skirtingų psichologinių ir pakitusio elgesio požymių:
- drastiškas svorio kritimas,
- didžiulė baimė valgyti viešoje vietoje,
- nuolatiniai pasiteisinimai, kaip išvengti maisto, nors ir taip valgoma per mažai,
- nusiskundimai dėl pilvo skausmo, vangumo ar energijos pertekliaus, vidurių užkietėjimo, šalčio netoleravimo,
- pernelyg didelis nerimas dėl kalorijų, svorio, maisto,
- didžiulė baimė priaugti nors šiek tiek svorio,
- pasikartojantis persivalgymas arba atvirkščiai – bandymas išvalyti organizmą vemiant ar kitais būdais,
- bandymai apsirengti keliais drabužių sluoksniais, kad būtų paslėptas didžiulis svorio kritimas arba taip bandant sušilti,
- pernelyg griežtas maisto ribojimas, neatitinkantis sveikos mitybos taisyklių,
- alkio neigimas, kai iš tiesų ilgą laiką nebuvo valgyta jokio maisto,
- pakartotinis svėrimasis, kai ir taip aišku, jog rezultatas negali taip greitai pakisti.
Taipogi yra fizinių požymių, pagal kuriuos galima įtarti, jog asmuo kenčia nuo valgymo sutrikimų. Tarp požymių patys ryškiausi yra šie:
- skrandžio spazmai ir kitos virškinimo trakto problemos,
- prasti, netipiški laboratorinių tyrimų rezultatai (pavyzdžiui, mažas hormonų, skydliaukės, kalio kiekis, anemija, lėtas širdies susitraukimų dažnis ir pan.),
- sunkumas susikaupti,
- galvos svaigimas,
- alpimas,
- asmeniui visą laiką šalta,
- miego sutrikimai,
- menstruacijų sutrikimai,
- nuospaudos ant pirštų sąnarių (dažno specialiai vykdomo vėmimo požymis),
- sausa oda,
- sausi, ploni nagai,
- plaukų retėjimas,
- raumenų silpnumas,
- blogas žaizdų gijimas,
- bloga imuninės sistemos veikla.
Valgymo sutrikimams priskiriama[3] nervinė bulimija, nervinė anoreksija, persivalgymo sutrikimas. Prie pagrindinių sutrikimų taip pat priskiriami atrajojimo sutrikimai, vengiantys-ribojantys maisto vartojimo sutrikimai ir „pica“ vadinamas sutrikimas, kuris reiškia, kad asmuo be saiko nuolat valgo greitą maistą ir kitą menkavertį maistą.
Lietuvoje veikia Valgymo sutrikimų linija, į kurią kiekvienas sunerimęs dėl savo ar artimųjų valgymo įpročių gali paskambinti anonimiškai ir taip sulaukti naudingos informacijos bei patarimų. Tačiau rimtesniais atvejais rekomenduojama kreiptis į psichologą ar psichiatrą, turintį patirties su valgymo sutrikimais.
