Gurmanai neabejotinai ras, kur pasismaginti
Įvairūs maisto bei patiekalų gaminimo būdai, kaip žinia, labai skiriasi visame pasaulyje. Tuo tarpu kol keliaudami kai kurie iš mūsų pasinaudoja bet kokia galimybe išbandyti naujus skonius, kiti gi gali tiesiog pasakyti „fui“ ir judėti toliau. Ir visgi, šis straipsnis padės jums patiems nuspręsti, kurioje „stovykloje“ esate.
Iš esmės nėra nieko keisto, kuomet paliekame šiokią tokią intrigą neįprasto maisto atžvilgiu – juk kai kurios šalys, pavyzdžiui, Švedija netgi turi savo šlykštaus maisto muziejų, kuriame tyrinėjamas mūsų susižavėjimas viskuo, kas valgoma (ir, be abejo, nevalgoma). Kita vertus, galbūt esate įsitikinę, jog turite stiprų skrandį? Na, visame pasaulyje yra daugybė keistų maisto produktų, kuriuos galima paragauti, ir visai nesvarbu, ar manote esąs teisus dėl jų įstabaus skonio, ar ne – yra tik vienas būdas sužinoti!
Nuo sūrio lervų iki supuvusių kiaušinių – tai vieni keisčiausių maisto produktų pasaulyje. Na, o vienas iš tokių – Shirako, esantys Japonijoje, ir reiškiantys „baltuosius vaikus“. Delikatesas, apie kurį kalbama, yra menkės, meškeriotojo žuvies ar pūkinės žuvies spermos maišeliai. Tai keistai atrodantis maistas: jis atrodo kaip baltos dėmės arba miniatiūrinės smegenys, dargi turinčios saldų kreminį skonį. Tie, kurie mėgsta valgyti šį neįprastą užkandį, tvirtina, kad Shirako gali pasigirti daugybe privalumų sveikatai[1].
Šalyje garsūs ir tuno akies obuoliai. Įdomu tai, jog jie yra gana dideli, todėl jei išdrįsite paragauti šio bjauraus maisto, jį rasite kone visos šalies restoranų meniu. Negana to, egzistuoja įvairių tuno akies obuolių receptų, tačiau paprasčiausias būdas juos paruošti yra tiesiog virti arba garinti, pagardinant česnaku ar sojos padažu.
Jeigu vis dar ieškote šlykščių faktų apie maistą, nebeieškokite, mat Filipinuose populiarus maistas yra Balutas. Šis apvaisintas anties kiaušinis išverdamas gyvas ir valgomas iš lukšto su druska, čili bei actu, įskaitant viduje esantį iš dalies išsivysčiusį embrioną. Turėtumėte bakstelėti į skylutę lukšto viršuje, užpilti pikantiško skysčio ir sutraiškyti viduje esantį elementą – plunksnas, kaulus bei visa kita.
Galų gale, tik nedaugelis žmonių žiūrėtų į tarantulus ir pagalvotų „pietūs“, todėl galbūt nenuostabu, kad šiuos vorus pirmieji suvalgė badaujantys kambodžiečiai. Keista, bet kepti vorai Kambodžoje išpopuliarėjo ir dabar visoje šalyje patiekiami kaip gruzdintas užkandis. Matyt, jų skonis šiek tiek primena krabus.
Keistų maisto produktų sąrašas dar nesibaigia
Kokius elementus dažniausiai įtraukiate į kelionių sąrašą, kai kuriate savo galutinį kelionių planą? Ar paprasčiausiai išvardijate miestus ir galbūt apžvelgiate keletą žymiausių jų lankytinų vietų? O gal pridedate tradiciškiausių dalykų, kuriuos reikia padaryti, pamatyti ir paragauti? Taigi, kodėl nepateikus sau dar didesnio iššūkio, į kitą kelionės patirtį įtraukus šiek tiek valgomų nuotykių. Nuo keistų užkandžių iki unikalių desertų – žemiau yra begalė patiekalų iš viso pasaulio. Kokius išdrįsi išbandyti tu?
Baltųjų skruzdžių kiaušinių sriuba, Laosas. Viena iš neįprastesnių pasaulyje sriubų, Laoso Gaeng Kai Mot Daeng sujungia skruzdžių kiaušinių bei baltosios skruzdėlės embrionų mišinį su keletu skruzdžių jauniklių. Jei skrandis gali susidoroti, skonis tariamai gana skanus: aštrus ir subtilus, šiek tiek panašus į krevetes.
Briedžio nosis drebučiuose, Kanada. Vien šio užkandžio pavadinimas yra stiprus pretendentas į „keisčiausią maistą pasaulyje“. Nosis, aišku, neskamba ypatingai, bet tai nesutrukdė nuotykių trokštantiems kanadiečiams eksperimentuoti su nosies gastronomija – pavirti ją su svogūnais bei prieskoniais, pašalinant plaukelius vėl virinant, tada pjaustant ir apliejant sultiniu, kuris sustingsta.
Boshintang, Korėja. Ši korėjietiška sriuba gaminama iš svogūnų, kiaulpienių, daugybės prieskonių ir vieno liūdnai pagarsėjusio ingrediento: šuns mėsos. Nors šiandien Pietų Korėjoje bus gana sunku ją rasti meniu, sriuba vis dar populiari tarp vyresnio amžiaus žmonių[2].
Fermentuotas arklio pienas, Mongolija. Vietiniai gamina tam tikrą alų, imdami kumelės pieną ir leisdami jam fermentuotis į putojantį, rūgštų ir nestiprų alkoholinį skystį. Jis tradiciškai patiekiamas atšaldytas dubenėlio formos puodelyje; nuosėdos turėtų būti supilamos atgal į pagrindinį konteinerį.
Casu marzu, Italija. Žinomas kaip „supuvęs sūris“, Sardinijos Casu marzu gaminamas iš Pecorino, kuris sugenda. Sūrio muselių lervos dedamos į Pecorino, jos viduje išsirita bei virškina riebalus. Rezultatas – liežuvį deginantis skanėstas, kurį galite valgyti su lervomis arba be jų.
Muktukas, Grenlandija. Tradicinis inuitų valgis iš šaldytos banginio odos ir lašinių, paprastai patiekiamas žalias arba marinuotas. Jis šiek tiek panašus į saldymedį bei turi kelis sluoksnius: odelę, riebalus ir apsauginį sluoksnį. Tarp kitko, Muktukas yra geras vitaminų C bei D šaltinis. Tačiau nevalgykite, jei vis tik nešiojate dantų protezus.
Aligatorius ir alpaka – ne tik zoologijos sode
Aligatoriaus mėsos tiek praeityje, tiek dabar galite rasti paragauti pietinėse valstijose, ypač Arkanzase, Floridoje, Džordžijoje, Luizianoje, Pietų Karolinoje bei Teksase. Manoma, jog tai yra sveika alternatyva raudonai mėsai, kurios skonis panašus į žuvį ar vištieną. Na, o jei norite skonį patobulinti, galite išbandyti aligatorių kiaušinius.
Be kita ko, ne ką mažiau populiari yra alpaka. Nors mums, gyvenantiems išties toli nuo šių vietovių, gali pasirodyti keista net pagalvoti apie tokio mielo gyvūno valgymą, alpakų mėsa yra gana įprasta virtuvės dalis, ypatingai Peru[3]. Sakoma, kad jų mėsa yra švelnaus skonio, o riebumas mažesnis nei raudonos mėsos. Tuo tarpu tokią mėsą galima paruošti įvairiais būdais, iš kurių daugelis yra panašūs į jautienos bei kiaulienos.
Derėtų nepamiršti ir Beondegi, pagaminto iš šilkaverpių lėliukių, – tai labai populiarus užkandis, kurį parduoda gatvės prekeiviai visoje Pietų Korėjoje. Paprastai jis patiekiamas garuose arba apvirtas, o kartais ir kaip garnyras žuvies restorane. Kai kurie pastarojo skonį, beje, lygina su traškių riešutų.
Galų gale, norint pagaminti paukščių lizdų sriubą, negalite naudoti bet kokio paukščio lizdo; jie yra specialiai sukurti iš valgomų lizdinių sparnuočių. Paukščių lizdų sriuba laikoma itin prabangiu delikatesu, todėl gali tekti nuvykti į aukščiausios klasės restoraną, jog rastumėte ją meniu. Be Pietryčių Azijos, tai patiekalas, kurį galima rasti ir pietinėse Kinijos dalyse.
Ir visgi darosi akivaizdu, kad nors kai kurie maisto produktai yra tokie keisti, jog nesame tikri, ar norime juos išbandyti, kad gautumėme sertifikuotą kulinarinių nuotykių kortelę, palaipsniui populiarumą įgaunanti, pavyzdžiui, karpinio šerno išangė, tik dar kartą parodo, jog žmogus – netramdomų įmantrių norų „mašina“.
