Ruošti ir gerti kavą namuose buvo svarbus ritualas
Vakar Vilniuje V. Kudirkos gatvėje duris atvėrė pirmoji Lietuvoje Kavos mokykla. Ją įkūrė kavos baro „Crooked Nose & Coffee Stories” šeimininkas, kavos konferencijos „Dark Times“ organizatorius ir knygos „Tebūnie kava“ autorius Emanuelis Ryklys. Daugiau už jį apie kavą mūsų šalyje turbūt nežino niekas kitas.
„Kava man – kaip muzika. Noriu ne tik mokytis natų, bet ir pats sukurti ką nors naujo, nustebinti save ir kitus“, – apie populiarų gėrimą sako vyras. Kava jam – ir hobis, ir verslas, ir gyvenimo būdas.
„Mano tėvai buvo dideli kavos aistruoliai. Kai mama manęs laukėsi, ėmė gerti dar daugiau kavos, taigi jos „reikalavau“ dar būdamas įsčiose. Tėvai kavai ruošti ir gerti skyrė daug laiko – tai namuose buvo svarbus ritualas. Kavą gerti pradėjau anksti, prisimenu, kaip pradėjęs eiti į pirmąją klasę pusryčiams gaudavau sumuštinių su kava“, – apie pažintį su kava pasakojo Šiauliuose gimęs ir augęs vyras. Emanuelio mama tarybiniais laikais dirbo Šiaulių televizorių gamykloje – bendradarbiai buvo įsitikinę, jog niekas nemoka paruošti kavos skaniau nei ji.
„Vėliau persikėliau mokytis į Kauną, o po to – dirbti į Vilnių, visą tą laiką mėgau kavą, ieškojau vietų, kurios siūlo ką nors ypatingo. Tačiau tokių buvo reta“, – kalbėjo jis.
Vytauto Didžiojo universitete Emanuelis studijavo informacines technologijas bei rinkodarą, o pabaigęs dirbo reklamos srityje. „Dešimtį metų praleidau reklamos sektoriuje, o dabar jau dešimt metų, kaip dirbu su kava…“, – stebėdamasis, kaip greitai eina laikas, lingavo galvą pašnekovas.
Po kelerių metų darbo reklamos agentūroje vyras ėmė jausti, kad dirbti šioje srityje iki gyvenimo galo tikrai nenorės – pernelyg daug streso. Vasaromis jis ėmė skraidyti dirbti į Norvegiją, kad pakeistų aplinką ir prasiblaškytų. „Dirbau įvairius pagalbinius darbus sportinės žvejybos bazėje, darbo buvo nedaug, tad laisvu laiku ėmiau dar labiau gilintis į kavos kultūrą, siųstis internetu įvairias kavos pupeles, pats jas skrudinti“, – prisiminė lietuvis. Kai savo gaminta kava pavaišino bazės šeimininkus, jie buvo taip sužavėti, kad netrukus nusprendė įsigyti kavamalę bei kavos virimo aparatą ir lyg tol bazėje gertą pigią kavą pakeitė kokybiška ir profesionaliai pagaminta.
Verslo pradžiai susitaupė dirbdamas „juodus“ darbus Norvegijoje
„Tai mane paskatino dar labiau susidomėti kava. O bazės šeimininkai, su kuriais labai susidraugavome, buvo puikus sau dirbančių žmonių pavyzdys. Šią bazę jie įkūrė žmonos tėvų sodyboje ir rūpinosi viskuo nuo A iki Z: patys ekskavatoriumi stumdė molo akmenis, patys ruošė svečiams maistą. Mačiau, kaip jie pavargsta, bet kartu ir kiek daug laimės tai suteikia. Ši šeima įkvėpė mane imtis savo verslo“, – teigė E. Ryklys.
Grįžęs į Lietuvą, jis sumanė pasiūlyti savo skrudintos kavos draugams, o žiemą turėjo progą sudalyvauti nedidelėje kalėdinėje mugėje. „Tuomet net neturėjau kur skrudinti – skrudinau tiesiog keptuvėje, pagaminau šimtą pakelių kavos ir ją visą pardaviau vos per keletą valandų“, – džiugiais prisiminimais dalinosi jis. Būtent tuomet apsisprendė, kad imsis kavos verslo.
„Likti Norvegijoje netraukė, apsisprendžiau, kad verslą kurti noriu Lietuvoje. Tuomet dar kartą išskridau į Norvegiją – šį kartą su labai aiškiu tikslu užsidirbti verslo pradžiai, o grįžęs atidariau kavos barą „Crooked Nose & Coffee Stories”, – savo istoriją pasakojo kavos entuziastas.
Pavadinimą specialiai parinko ilgą ir sunkiai įsimenamą – priešingai, nei reikalauja reklamos taisyklės. „Tai – savotiškas maištas prieš industriją, kurioje ilgai dirbau, – juokėsi jis. – Konflikto nebuvo, išsiskyrėme draugiškai, tas laikotarpis man buvo svarbus, tačiau nebebuvo vidinės motyvacijos ir reikėjo permainų. O pavadinimo norėjau nerimto – lietuviškai jis reiškia kreivą nosį ir kavos pasakojimus – mano nosis kreiva ir galiu valandų valandas šnekėti apie kavą…“
E. Ryklio įkurtas kavos baras buvo dedikuotas išskirtinai šiam gėrimui: meniu – tik juoda kava (nesiūloma jokių užkandžių ar desertų, o pati kava – be pieno ar cukraus). „Taip prisimenu ir iš vaikystės – mano tėvai visad gerdavo kavą gryną“, – teigė jis. Daug kam toks kavinės modelis atrodė rizikingas, tačiau jis puikiai pasiteisino. „Taip, buvo, kas apsisuko ir išėjo, sužinoję, kad nėra kapučino ar latės, tačiau išgyvenome. Mums svarbiau būti sąžiningiems patiems su savimi“, – sakė vyras.
Į barą mielai rinkosi žmonės, norintys naujovių, lankydavosi daug užsieniečių. „Sulaukdavome ypač didelio skaičiaus svečių iš Italijos – tai mums didelė garbė, juk šioje šalyje kavos vartojimo tradicijos – itin gilios, atrodė, kad italus tikrai būtų sunku kuo nors nustebinti, o mūsų kavinę jie vertino kaip unikalią“, – kalbėjo pašnekovas.
Įvairias su kava susijusias veiklas apjungė Kavos mokykla
Kavinėje kava būdavo patiekiama puodeliuose ar stiklinaitėse – nenaudojami jokie vienkartiniai indai, ar vienkartinės servetėlės – įkūrėjui svarbu ir estetika, ir tvarumo idėjos. Atėjusiųjų jis paklausdavo, ar nori švelnios, ar stiprios kavos, o galbūt geistų išbandyti ką nors neįprasto. „Bendravimas man – itin svarbus, norėjau, kad mano kavinė primintų gerą kokteilių barą“, – tvirtino vyras. O pati kava, pasak jo – tarsi kepsnys: jį galima valgyti ir pusžalį ir gerai apskrudusį. Kavos pupeles taip pat galima skrudinti trumpai arba ilgai, ir skonis stipriai skirsis.
Švelniai paskrudinta kava – rūgštoka, vidutiniškai – salstelėjusi, o skrudinant ilgai atsiranda kartumas. „Kartais tai – sekundžių reikalas“, – įspėjo pašnekovas. Kavos skonis priklauso ir nuo daugybės kitų dalykų – kavos rūšies, kokiame dirvožemyje medeliai augo, koks tais metais buvo klimatas, kaip uogos buvo brandinamos, taip pat nuo paruošimo, įtakos turi net indas, iš kurio kava geriama.
„Crooked Nose & Coffee Stories” baras veikė vos tris dienas per savaitę. Kitomis dienomis vyras skrudino kavą (tai daryti ėmė vieni pirmųjų Lietuvoje ir dabar ją tiekia net kelioms dešimtims kavinių visoje šalyje), taip pat rengė kavos degustacijas ir skrudinimo dirbtuves, kurios tapo tokios populiarios, kad netrukus įkvėpė organizuoti kavos konferenciją „Dark Times“ – ji vyko penkerius metus iš eilės galerijoje „Vartai“, o paskutinius dvejus metus – klube „Kablys“. Vyras taip pat apie šį gėrimą prieš dvejus metus išleido knygą „Tebūnie kava“.
„Veiklos buvo daug, bet prieš trejus metus gimusi dukra šiek tiek sulėtino tempą. Buvo tokių minčių ir anksčiau, bet pagaliau apsisprendžiau, kad noriu kurti Kavos mokyklą. Neberengsiu konferencijos, kuriam laikui bus uždarytas ir kavos baras, tik skrudinsime kavą, pardavinėsime ją savo fizinėje ir elektroninėje parduotuvėje bei turėsime mokyklą“, – planais pasidalino Emanuelis. Prie šio verslo neseniai prisijungė ir jo žmona Inga, iki šiol dirbusi interjero dizainere.
Jau parengti septyni mokyklos kursai. Emanuelis toliau ves kavos skrudinimo dirbtuves, greta jų atsiras „Namų baristos“ kursas, kuriame vyras mokys kaip tobulos kavos pasigaminti namuose, populiarus turėtų būti ir kursas su archeologu ir istoriku Rimvydu Laužiku „Lietuvos kavos istorija“. „Taip pat organizuosime kitus su maistu susijusius renginius, pavyzdžiui, šokolado degustacijas“, – atskleidė pašnekovas.
Kaip paruošti skanią kavą namuose, neturint specialios įrangos? „Į 200 ml puodelį reikėtų įdėti 3 šaukštelius kavos. Užvirus vandenį, porą minučių palaukti ir ją užplikyti. Palaukus 4 minutes, gėrimą reikėtų nukošti, kitu atveju skonis gali tapti labai grubus“, – patarė E. Ryklys. Tiesa, jis nesiūlo pirkti jau sumaltos kavos – geriausia įsigyti skrudintas pupeles ir jas sumalti prieš pat ruošiant kavą. „Kaip neperkame nuluptų kiaušinių, taip ir kavą reikėtų pirkti pupelėmis“, – palygino jis.
