Naujoji Kauno futbolo ir regbio arena papildys modernią miesto infrastruktūrą
Kaunas ir toliau sėkmingai plečia savo sporto infrastruktūrą, įgyvendindamas dar vieną ambicingą projektą – Aleksote iškils universali futbolo ir regbio arena, atitinkanti tarptautinius standartus. Tai tik vienas iš kelių pastaraisiais metais įgyvendintų modernių objektų, dėl kurių Kaunas sparčiai stiprina lyderio pozicijas šalies sporto infrastruktūros plėtros srityje. Įspūdinga arena Aleksoto mikrorajone turėtų tapti ne tik svarbiu miesto traukos centru, bet ir naujuoju Lietuvos sporto simboliu, pritraukiančiu tiek profesionalius sportininkus, tiek sporto entuziastus.
Per pastaruosius keletą metų Kaunas jau įgyvendino kelis didelius infrastruktūrinius projektus, kurie sulaukė ne tik vietos gyventojų, bet ir visos Lietuvos pripažinimo. Sėkmingai atnaujintas miesto simboliu tapęs Dariaus ir Girėno stadionas, įrengta tarptautinius standartus atitinkanti irklavimo sporto bazė, rekonstruota legendinė sporto halė. Be to, miesto gyventojus jau netrukus pasitiks naujasis lengvosios atletikos maniežas, sparčiai kyla modernūs baseinai Šilainiuose ir Panemunėje, taip stiprinant miestiečių galimybes aktyviai leisti laiką.
Vienas iš naujausių ir perspektyviausių projektų – Aleksoto mikrorajone numatyta statyti 16 tūkst. kvadratinių metrų ploto, trijų aukštų universali futbolo ir regbio arena[1]. Šis statinys yra dar vienas žingsnis į priekį, kuris parodo Kauno gebėjimą sėkmingai įgyvendinti strateginius tikslus ir kokybiškai bei efektyviai užbaigti planuotus projektus.
Arenoje bus įrengta standartinė futbolo ir regbio aikštė, patogiai talpinanti bent 1000 žiūrovų. Pirmajame aukšte suplanuotos patalpos su sanitariniais mazgais, dopingo patikros ir persirengimo zonomis, o antrajame – žiūrovams skirtos tribūnos ir administracinės patalpos. Trečiajame aukšte numatytas sporto klubas su persirengimo patalpomis sportininkams, treneriams ir aktyvų laisvalaikį mėgstantiems kauniečiams bei miesto svečiams.
Papildomo patrauklumo šiai erdvei suteiks lauko terasos, kuriose atsivers puiki panorama į Aleksoto aerodromą. Tad visi lankytojai turės galimybę stebėti kylančius bei besileidžiančius lėktuvus.
Kuriama nauja sporto arena ne tik taps sporto centru, bet ir stipriai pakeis Aleksoto mikrorajono įvaizdį. Šis Kauno rajonas pastaraisiais metais itin sparčiai vystosi, pritraukia naujus gyventojus bei investuotojus, todėl naujoji arena neabejotinai prisidės prie tolesnės jo plėtros. Šalia arenos taip pat numatyta įrengti patogią 185 vietų automobilių stovėjimo aikštelę, kuri užtikrins patogų lankytojų patekimą į objektą.
Kauno sėkmės paslaptis – strateginis planavimas ir efektyvus valdymas
Kauno sėkmė vystant sporto infrastruktūrą yra neatsiejama nuo sistemingo ir nuoseklaus planavimo. Miestas jau keletą metų kryptingai juda link aiškių tikslų – ne tik siekia užtikrinti patogią ir modernią aplinką gyventojams, bet ir aiškiai apibrėžia prioritetus, kurie leidžia efektyviai valdyti miesto finansus ir išteklius. Dėl šio sistemingo požiūrio miestas gali užtikrinti ne tik statybų spartą, bet ir jų kokybę.
Kiekvienas Kaune vykdomas projektas turi aiškiai nustatytą laikotarpį, konkrečiai paskirtą komandą, bei atsakingus asmenis, kurie prižiūri statybų eigą ir užtikrina darbų tęstinumą. Tai padeda išvengti tokių problemų, su kuriomis jau ne sykį susidūrė Vilnius. Miestas taip pat nevengia bendradarbiauti su privačiu sektoriumi, ieškodamas optimaliausių techninių sprendimų ir užtikrindamas, kad nauji objektai atitiktų tarptautinius kokybės standartus.
Kauno strateginis požiūris ne tik leidžia išvengti skandalingų statybų nesėkmių, bet ir padeda miestui sparčiai įsitvirtinti kaip sporto ir laisvalaikio centrui, kuris pritraukia ne tik lietuviškus, bet ir tarptautinius renginius.
Kol Kaunas sparčiai tvarkosi, Vilnių vis dar persekioja užstrigusių ar nepavykusių projektų šešėlis
Kaunui aktyviai plečiant modernią infrastruktūrą, Vilnius kol kas atvirkščiai – garsėja anaiptol ne dėl džiuginančių statybų pavyzdžių. Bene garsiausias iš jų – Nacionalinis stadionas, kurio istorija vilniečiams jau tapo simboline miesto valdžios nesėkme. Nors šio objekto statybos darbai prasidėjo dar 1987 metais[2], iki šiol stadionas vis dar nėra pabaigtas, o galutinė jo pastatymo data dabar nukelta į 2028 metus. Šį stadioną supa ne tik statybų vėlavimai ar vis auganti projekto suma, bet ir teisminiai ginčai bei biurokratinės kliūtys.
Vilniaus stadiono projektas tapo ir nacionaliniu nepasitenkinimo simboliu, nes per dešimtmečius į šį objektą buvo investuota daugybė viešųjų lėšų, tačiau rezultato vis dar nėra. Nepavykusi statyba jau tapo miesto skauduliu, primenančiu apie strateginės vizijos ir aiškių tikslų trūkumą. Taip pat vilniečiams primenami kiti ilgai strigę projektai – kaip Šeškinės daugiafunkcinis kompleksas, kuris, nors ir žadėtas daug metų, iki šiol taip ir liko tik planų lygmenyje.
Šios nepavykusių statybų istorijos kontrastuoja su aiškiai suplanuotais ir kokybiškai įgyvendinamais Kauno projektais. Vilniui tai turėtų būti rimtas priminimas, kad statybų sėkmę lemia ne tik finansinės galimybės, bet ir administracinis efektyvumas, strateginis mąstymas bei gebėjimas priimti sprendimus laiku, atsakingai ir be jokio šešėlio.
