Galvijų išvedimas į lauką – priemonė gyvulių gerovei skatinti?
Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės turi galimybę gauti finansinę paramą už gyvulių išvedimą į lauką. Pagal veiklą „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“, išmoka siekia iki 48 eurų už gyvulį. Tokiu būdu, kaip teigiama, skatinamas natūralus ganymas.
Šalies ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės gauna neapmokestinamų tiesioginių išmokų ne tik už pasėlius ar kitą žemės ūkio paskirties žemę. Gerovės matui priskiriamas ir gyvulio išvedimas į lauką, už kurį žadamos piniginės išmokos[1]. Dalis ironizuoja, nejau karvės, „gadinančios orą”, nusipelno gyventi geriau nei ant ekonominių svyravimų besisupantis neretas tautietis. Žinoma, jog Lietuva ambicingai vertina žaliojo kurso idėją. Tačiau nepaisant to, kad gyvuliai, taip sakant, „gadina“ orą, jiems ir jų savininkams suteikiamos nuolaidos. Kai kurie kilnoja antakius, neva gali būt, kad menamos nuolaidos – tokiomis atrodo tik iš pažiūros.
Išmokos numatytos pareiškėjams, dalyvaujantiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklose „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ ir „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“. Tai numato oficialiai registruotas atitinkamo žemės ūkio ministro įsakymo projektas. Skatinant humanišką elgesį su gyvūnais, kalbama ir apie organizuojamus mokymus bei susitikimus su ūkinius gyvūnus prižiūrinčiais asmenimis[2].
Skaičiuojama, jog Lietuvoje auginama daugiau kaip 600 tūkst. galvijų ir per 200 tūkst. melžiamų karvių.
Gyvuliai gyvens geriau nei žmonės?
Įsakymo projektu siūlomi nustatyti tokie dydžiai už vieną sutartinį gyvulį, laikytą 2024 metais:
pagal veiklą „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ – 48 eurai;
pagal veiklą „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ – 22 eurai.
Pagal Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), ūkininkai gali gauti tiesiogines išmokas iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF). Teikiama ir susietoji parama konkretiems sektoriams, pavyzdžiui, gyvulininkystei, siekiant skatinti tam tikrų žemės ūkio produktų gamybą ir užtikrinti jų konkurencingumą rinkoje. Tačiau ši parama gali būti skirta ūkininkams, kurie laikosi tam tikrų gyvūnų gerovės reikalavimų, įskaitant gyvulių išleidimą į ganyklas[3][4].
Tautiečiai gręžiojasi per petį: kas apskaičiuos, kiek laiko gyvuliai bus lauke? Kalbant apie gyvūnų priežiūrą, žinoma, jog Lietuvoje skiriamos baudos už šunų ekskrementų nesurinkimą. Už tokį pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 120 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju – nuo 120 iki 140 eurų. Spėliojama, galbūt ilgainiui bus skriaudžiami ir ūkininkai, kurie gyvulių į lauką neišves. Na, o dar daugiau galbūt atseikės tie, kurie neturės maišelio ekskrementams…
Išvedi karvę, nufotografuoji, gauni pinigus – ir parvedi atgal į tvartą?
Praeitų metų rugpjūčio mėnesį kalbėta, jog Lietuvos pieno ūkiai užsidaro vienas po kito, įskaitant stambius ūkininkus, laikiusius ne vieną šimtą karvių. Per tuos metus Lietuva neteko dvigubai daugiau karvių nei įprastai – daugiau nei 14 tūkstančių[5]. Ūkininkai guodėsi, kad jei situacija nebus suvaldyta, kai litras žalio pieno pigesnis už vandenį, ūkių nebeliks, o lietuviška produkcija parduotuvėse bus brangi lyg auksas. Dabar pastarieji nerimauja ir dėl Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko siūlymų išparceliuoti valstybines žemes vardan pilnėjančio gynybos iždo. Baiminamasi, jog dėl to didieji ūkininkai gali nurungti mažesnius.
Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas sakė, kad apskritai ūkiai Lietuvoje nyksta tiesiog akyse. Karvių per praeitus metus Lietuva prarado tiek, kiek dar niekad iki šiol.
„Mes turėjom, melžėm 3,7 milijono tonų pieno. Šiandien – 1 milijonas 250 tūkstančių. Pasakykit, kiek investicijų tokį ūkį sukurt? Gerai, linų neliko, kiaulių neliko, karves po 13 tūkstančių kasmet išsinaikinam“, – 2024-ųjų viduryje kalbėjo pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
Ūkių, laikančių karves, 2024 metų pradžioje Lietuvoje buvo beveik 19 tūkstančių. Per metus jų užsidarė beveik 3 tūkstančiai. Jau tada kalbėta, jog žemės ūkio ateitis – tamsi. 2025 metais mokestiniai pokyčiai Lietuvos ūkininkų taip pat nepagailėjo. Juos palietė pelno mokesčio tarifo pasikeitimai, į kuriuos įeina standartinio tarifo didėjimas nuo 15 proc. iki 16 proc[6]. Padidėjo ir lengvatinis tarifas smulkiesiems ūkininkams – nuo 5 proc. iki 6 proc.
