Karkasinio namo konstrukcija: sienos sluoksniai, plėvelės ir šiltinimas A++ namui

Karkasinio namo konstrukcija skiriasi nuo mūrinės iš esmės: siena čia nėra vienas masyvus sluoksnis, o kelių plonų sluoksnių sistema. Kiekvienas iš jų atlieka savo funkciją, o vienos klaidos – nesandarios plėvelės ar plyšio šiltinime – pakanka, kad namas taptų šaltas ar sienoje kauptųsi drėgmė. Šis straipsnis papildo namo statybos nuo A iki Z gidas dalį karkasiniai namai, kurioje aptarta karkasinių namų kaina ir statybos eiga.

Siena susideda iš septynių sluoksnių

Statybos įmonių ir gamintojų aprašymuose karkasinio namo siena nuo lauko iki vidaus atrodo taip:

Sluoksnis (iš lauko į vidų)	Paskirtis
Fasado apdaila (dailylentės, tinkas ant plokščių, apdailinis mūras)	Apsauga nuo kritulių ir išvaizda
Vėdinamas oro tarpas su tašeliais	Išdžiovina drėgmę, patekusią už apdailos
Vėjo izoliacija (plėvelė ar vėjo izoliacinė vatos plokštė)	Saugo šiltinimą nuo vėjo prapūtimo, praleidžia garus
Karkasas su šiltinimu tarp statramsčių	Laikančioji konstrukcija ir pagrindinis šiltinimo sluoksnis
Garo izoliacija ir sandarinimo sluoksnis	Neleidžia vidaus drėgmei patekti į sieną, užtikrina sandarumą
Instaliacinis sluoksnis su šiltinimu	Elektros ir kitiems tinklams nepažeidžiant garo izoliacijos
Vidaus apdaila (gipso kartonas, OSB ir kt.)	Paviršius dažymui ar plytelėms

Svarbiausias principas – „sandariau viduje nei išorėje“. Vidinis garo izoliacijos sluoksnis turi būti kuo sandaresnis, kad drėgmė iš patalpų nepatektų į sieną, o išorinė vėjo izoliacija – pralaidi garams, kad į sieną patekusi drėgmė galėtų išeiti į vėdinamą tarpą. Statybininkai pabrėžia, kad oro tarpas po apdaila leidžia sienai „kvėpuoti“.

Šiltinimas tarp statramsčių turi būti be plyšių

Gamintojo montavimo instrukcijoje nurodoma, kad šiltinimo plokščių plotis turėtų būti maždaug 10–15 mm didesnis už ertmę, kad jos įsispraustų tarp statramsčių be tarpų. Kai statramsčiai išdėstyti 600 mm atstumu tarp centrų, naudojamos 560 mm pločio plokštės. Šiltinimo sluoksnis turi būti vientisas, o kai šiltinama keliais sluoksniais, plokščių sandūros perdengiamos. Plyšys šiltinime veikia kaip šalčio tiltas, o jei pro jį dar patenka oro, siena tampa ir drėgmės kaupimosi vieta.

Iš lauko pusės karkasas dažnai papildomai šiltinamas vėjo izoliacinėmis vatos plokštėmis, kurios uždengia statramsčius ir sumažina šalčio tiltus per medieną. Jų siūlės klijuojamos specialia juosta, o kampuose plokštės suleidžiamos taip, kad neliktų tarpų. Tokia išorinė izoliacija ypač svarbi A++ namui, kur kiekvienas šalčio tiltas turi įtakos energinei klasei.

Garo izoliacija ir instaliacinis sluoksnis lemia sandarumą

Garo izoliacinė plėvelė tvirtinama kabėmis, jos kraštai sudūrimo vietose perdengiami ne mažiau kaip 100 mm ir klijuojami lipnia juosta ant sauso, švaraus paviršiaus. Sandūros su langais, grindimis, lubomis ir inžinerijos praėjimai sandarinami specialiomis juostomis ir movomis. Kad elektros instaliacija nepažeistų plėvelės, gamintojas rekomenduoja vidinėje pusėje įrengti horizontalių tašų instaliacinį sluoksnį su 50 mm šiltinimu – jame išvedžiojami kabeliai ir dėžutės. Kaip tai susiję su elektros instaliacija, rašome gido dalyje elektros instaliacija.

A++ klasei reikia gerokai storesnio šiltinimo nei įprasta

Statybos techniniame reglamente A++ namo sienai nustatyta didžiausia U vertė – 0,11 W/(m²K). Specialistų atsakymuose pateikiamas pavyzdys, kaip lengva suklysti: siena su 10 cm vatos, garo izoliacija ir 5 cm papildomu sluoksniu tarp bruselių pasiekė U = 0,26, nors net senesnei B klasei reikėjo U = 0,2. A++ namui šiltinimo reikia kelis kartus daugiau, todėl dažnai renkamasi platesnis karkasas, papildomas šiltinimas iš lauko ir instaliacinis sluoksnis iš vidaus. Kaip parinkti šiltinimo medžiagą, aptarta gido dalyje namo šiltinimas.

Karkasas pradedamas nuo hidroizoliacijos ant pamato

Statybos eigos aprašymuose nurodoma, kad ant pamato dedama hidroizoliacija, o virš jos – apatinis karkaso vainikas, ant kurio statomi statramsčiai, sutvirtinami ramsčiais ir uždengiami viršutiniu vainiku. Karkasiniai namai lengvi, todėl jiems nereikia masyvių pamatų – dažnai pakanka polinių ar plokštuminių. Mediena turi būti išdžiovinta ir impregnuota tiek, kiek reikalaujama, nes kitaip ji ims suktis ir sugadins apdailą. Kaip įrengiami poliniai pamatai, rašome straipsnyje poliniai pamatai, o gamykloje gaminamų skydų ypatumai – straipsnyje apie skydinį namą.

Dažniausios karkasinio namo sienos klaidos

• Per siauros šiltinimo plokštės, paliekančios plyšius prie statramsčių.
• Garo izoliacijos sudūrimai neperdengti ar neužklijuoti.
• Elektros dėžutės įrengtos pradūrus garo izoliaciją, be instaliacinio sluoksnio.
• Vėdinamas tarpas uždarytas apačioje ar viršuje.
• Drėgna mediena, kuri išdžiūdama suka sienas.
• Šiltinimo storis parinktas be U vertės skaičiavimo.

Perdangos ir stogas – ta pati logika

Karkasinio namo stogas ir perdanga po šalta palėpe statomi tuo pačiu principu: laikančioji konstrukcija, šiltinimas tarp elementų, garo izoliacija vidinėje pusėje, vėjo izoliacija ir vėdinamas tarpas – išorėje. Stogo šiltinimas paprastai storesnis nei sienų, nes A++ namui stogo U vertė turi būti ne didesnė kaip 0,10 W/(m²K). Kad garo izoliacija išliktų vientisa, ypač svarbios sandūros tarp sienos ir stogo, aplink stoglangius ir kaminus. Daugiau apie stogo laikančiąją dalį rašome straipsnyje apie stogo konstrukciją.

Pirmame aukšte svarbi apsauga nuo drėgmės ir graužikų

Sienos apačia – vieta, kur karkasinis namas labiausiai pažeidžiamas. Tarp pamato ir apatinio vainiko dedama hidroizoliacija, kad kapiliarinė drėgmė nekiltų į medieną. Fasado apdaila turi baigtis aukščiau žemės paviršiaus, kad lietaus purslai jos nemirkytų. Gamintojo montavimo sistemoje numatytas ir specialus profilis apsaugai nuo graužikų vėdinamo tarpo apačioje – pro jį oras patenka, bet pelės į šiltinimą nepatenka.

Šis straipsnis papildo gido 16-ąjį žingsnį

Platesnis kontekstas – gido dalyje Karkasiniai namai (etapas E „Konstrukcijos“). Visas kelias nuo sklypo paieškos iki įsikraustymo, 37 žingsniai ir etaloninio namo biudžetas – namo statybos nuo A iki Z gidas.