„CITUS Tyzenhauz“ ir „rytojaus prestižas“: ką pirkėjas turėtų žinoti prieš pasirašydamas sutartį

„Čia gimsta rytojaus prestižas.“ Taip pristatomas naujas „CITUS Tyzenhauz“ projektas Vilniuje.

Gražios vizualizacijos. A++ klasė. Žalias kiemas. Panoraminiai butai. Požeminis parkingas. Viskas atrodo taip, kaip ir turi atrodyti naujo būsto reklamoje – švaru, modernu, patogu ir saugu.

Bet yra vienas dalykas, kurio reklaminėje vizualizacijoje nepamatysi.

Kaip tas namas atrodys po trejų metų.

Aš tai žinau ne teoriškai. Gyvenu kitame „Citus“ vystytame projekte ir esu daugiabučio įgaliotinis. Mano statusą ir ilgalaikių garantinių problemų situaciją 2026 m. rugsėjį aprašė ir 15min.

Pastaruosius kelerius metus matau, kas nutinka tada, kai naujo namo blizgesys baigiasi ir prasideda tikras eksploatavimas.

Ir būtent todėl į naujus „Citus“ projektus šiandien žiūriu visai kitaip.

Gražus parkingas tol, kol nepradeda bėgti vanduo

Požeminis parkingas reklamoje atrodo kaip privalumas.

Mano name jis tapo viena didžiausių problemų.

Vandens patekimo problema tęsiasi jau apie trejus metus. Buvo darbų. Buvo remontų. Buvo bandymų taisyti.

Bet rezultatas paprastas:

vandens patekimo problema iki šiol nėra pašalinta.

2026 metais buvo atkasta pastato konstrukcija ir vykdyti darbai hidroizoliacijos zonoje. Po stipresnio lietaus vanduo vėl pateko į konstrukcijas ir parkingą, o šiltinimo medžiaga buvo permirkusi. Apie tai 2026 m. rugsėjį rašė ir 15min, nurodydamas, kad, gyventojų teigimu, problema tebebuvo neišspręsta, o „Citus“ tvirtino, kad darbai bus užbaigti.

Kai trejus metus matai tą patį rezultatą, žodis „garantinis remontas“ pradeda skambėti visai kitaip.

Todėl šiandien, skaitydamas apie „Tyzenhauz“ požeminį parkingą, galvoju ne apie patogią automobilio vietą.

Galvoju apie vieną klausimą:

Ar po trejų metų jis vis dar bus sausas? Fasadas gražus tada, kai namas dar naujas

Pardavimo metu visi fasadai atrodo puikiai.

Problemos prasideda vėliau.

Mano gyvenamame name jau teko matyti pažeistą fasadą, besilupantį tinką ir atsiklijavusias bei nukritusias klinkerio apdailos plyteles.

Kai matai drėgmės pažeistą fasadą, besilupantį tinką ir pažeistą klinkerio apdailą, pradedi suprasti labai paprastą dalyką: būstą perki ne tam, kad jis gražiai atrodytų perdavimo dieną.

Perki tam, kad jis normaliai tarnautų dešimtmečius.

Todėl, būdamas pirkėjo vietoje, labiau domėčiausi ne tuo, kokia „Tyzenhauz“ fasado spalva ar tekstūra, o tuo, kaip fasadas atrodys po kelerių metų eksploatacijos.

Man būtų įdomu:

Kaip ankstesniuose „Citus“ projektuose laikosi tie sprendimai, kurie prieš kelerius metus irgi atrodė nepriekaištingai?

Tikros problemos slepiasi ne vizualizacijose

Reklamoje matai tai, ką turi pamatyti.

Gražų butą. Langus. Balkoną. Kiemo takelius. Medžius.

Bet realų gyvenimą name lemia visai kiti dalykai.

Ar į parkingą nepatenka vanduo.

Ar nereikia laukti karšto vandens.

Ar iš kaimyno buto negirdi kiekvieno stipresnio žingsnio.

Ar elektros skydinės zonoje sausa.

Ar inžinerinės sistemos veikia taip, kaip turėtų.

Tokie dalykai pirkimo vizualizacijose neegzistuoja. Jie atsiranda vėliau.

Ir tada paaiškėja, ką iš tikrųjų nusipirkai.

Garantija svarbi tik tada, kai ją reikia panaudoti

Kai perki naują būstą, žodis „garantija“ ramina.

Atrodo, kad net jei kas nors nutiks, problema bus išspręsta.

Mano patirtis kitokia.

Trejus metus trunkanti vandens problema reiškė laiškus, nuotraukas, filmavimus, apžiūras, priminimus ir vis naujus bandymus kažką taisyti.

Ir po viso to galutinis kriterijus yra labai paprastas:

vandens patekimo problema iki šiol nėra pašalinta.

Todėl prieš perkant naują būstą man šiandien svarbiausias klausimas būtų ne „Kiek metų galioja garantija?“

Aš klausčiau:

Ką šis vystytojas daro tada, kai problema neišsisprendžia po pirmo, antro ar trečio remonto?

Prieš perkant verta nuvažiuoti ne tik į pardavimų biurą

Jeigu šiandien svarstyčiau pirkti būstą „CITUS Tyzenhauz“, vien vizualizacijų man neužtektų.

Aš pats prieš tokį sprendimą norėčiau pamatyti ir jau pastatytus to paties vystytojo projektus.

Pakalbėčiau su žmonėmis, kurie ten jau gyvena.

Paklausčiau:

Ar parkingai sausi?

Kaip atrodo fasadai po kelių metų?

Ar buvo hidroizoliacijos problemų?

Ar gera garso izoliacija?

Kaip greitai sutvarkomi defektai?

Ir svarbiausia:

Ar problemos iš tikrųjų išsprendžiamos, ar pašalinami tik matomi jų padariniai? „Rytojaus prestižas“ paaiškės rytoj

Naujas projektas visada atrodo gražiai.

Tikras jo veidas pasimato vėliau.

Po pirmo stipraus lietaus.

Po kelių žiemų.

Po pirmųjų garantinių problemų.

Po pirmo rimto konflikto tarp gyventojo ir vystytojo.

Todėl man „rytojaus prestižas“ nėra graži vizualizacija.

Tai sausas parkingas.

Tvirtas fasadas.

Veikiančios inžinerinės sistemos.

Ir vystytojas, kuris po pardavimo nepamiršta, kad name dar gyvena žmonės.

Visą straipsnį, nuotraukas, dokumentus ir išsamesnę mano patirties su „Citus“ kroniką rasite „Daugiabučio įgaliotinio užrašuose“: