Egipto prezidentas A. F. al Sisi pasiruošęs ginti Saudo Arabiją nuo husių atakų

Egipto prezidentas Abdelis Fattahas al Sisi spalio 17 d. pareiškė, kad jo šalis, jei bus paprašyta, imsis bet kokių priemonių Saudo Arabijai apginti. Pareiškimas nuskambėjo augant Jemeno husių išpuolių prieš karalystę mastui. Prezidentas paprašė parlamento susirinkti į neeilinę sesiją ir suteikti tam įgaliojimus, o Egipto parlamento žemieji rūmai paskelbė, kad posėdis vyks sekmadienį. Toje pačioje kalboje 71 metų A. F. al Sisi pakartojo, kad 2030 m. pasibaigus kadencijai daugiau prezidentu nebus.

A. F. al Sisi prašo parlamento leidimo ginti Saudo Arabiją

Prezidentas kalbėjo per Egipto karo akademijos absolventų išleistuvių ceremoniją. „Žinau, kad tam reikia Egipto parlamento pritarimo, ir prašau surengti neeilinę sesiją, kad jis galėtų suteikti mums tokius įgaliojimus, jei mūsų bus paprašyta“, – sakė A. F. al Sisi, kurį cituoja DW. Pasak jo, Egiptas, vadovaudamasis Saudo Arabijos karaliaus Salmano ir sosto įpėdinio Mohammedo bin Salmano nurodymais, imsis bet kokių priemonių karalystei apsaugoti.

„Nekalbu apie kovą su kuo nors ar puolimą. Kalbame tik apie gynybą“, – pabrėžė Egipto vadovas. DW duomenimis, jis taip pat sakė, kad Egiptas „neieško vaidmens“ regiono konfliktuose, tačiau neįsivaizduojama, kad jis leistų pakenkti Saudo Arabijos saugumui ar stabilumui. Dienraščio „The National“ duomenimis, prezidentas pridūrė: „Noriu pasakyti visam pasauliui, kad mes neieškome vaidmens, tačiau mums visiškai nepriimtina leisti, kad Saudo Arabijos karalystė būtų taikiniu.“

„The National“ pažymi, kad A. F. al Sisi ne kartą yra teigęs, jog Persijos įlankos sąjungininkių saugumas yra neatsiejama Egipto nacionalinio saugumo dalis. Egipto dienraščio „Ahram Online“ duomenimis, per ceremoniją prezidentas atidavė karinę pagarbą Persijos įlankos šalims už paramą po 2011 m. įvykių. „2011 m. valstybė buvo parklupdyta. Rezervai buvo visiškai išsekę, ekonomika susitraukė, nebuvo nei kuro, nei nieko kito“, – sakė jis. Pasak A. F. al Sisi, 2013 m. Persijos įlankos šalys siuntė laivus su nafta, dujomis ir kviečiais „neskaičiuodamos“. Jis atskirai padėkojo Saudo Arabijai, Jungtiniams Arabų Emyratams ir Kuveitui. Prezidentas taip pat ragino egiptiečius nemenkinti Persijos įlankos šalių socialiniuose tinkluose ir prisiminti jų pagalbą kritiniu metu.

Husiai atakuoja Rijado oro uostą ir energetikos objektus

DW duomenimis, Irano remiami Jemeno husiai suintensyvino išpuolius prieš Saudo Arabijos taikinius, įskaitant energetikos objektus ir pagrindinį Rijado oro uostą. Husiai su Saudo Arabija kovoja nuo 2015 m., kai karalystė įsitraukė į Jemeno pilietinį karą ir ėmė vadovauti karinei koalicijai prieš Irano remiamus kovotojus. Egiptas taip pat buvo šios koalicijos narys.

Duomenys apie aukas skiriasi. DW rašo, kad prieš savaitę per vieną iš atakų žuvo 13 žmonių – tai buvo mirtiniausias išpuolis šalyje per daugiau nei dešimtmetį. „The National“ duomenimis, per praėjusios savaitės atakas prieš Rijado oro uostą žuvo 17 žmonių, sužeista daugiau nei 300, o oro uosto veikla buvo visiškai sustabdyta. Pasak leidinio, nuo spalio pradžios oro uostas buvo atakuotas 20 kartų, o Saudo Arabijos vadovaujamos pajėgos šį mėnesį pradėjo plataus masto karinę kampaniją prieš husius. Husiai taip pat apšaudo Adeną Jemene, kur įsikūrusi tarptautiniu mastu pripažinta vyriausybė. Apie husių ginkluotę 77.lt rašė straipsnyje apie husių raketas ir dronus.

Husių atakos Raudonojoje jūroje mažina Sueco kanalo pajamas

Egiptas ir Saudo Arabija palaiko glaudžius strateginius ir ekonominius ryšius. DW primena, kad dėl husių atakų sutrikus laivybai Raudonojoje jūroje sumažėjo Egipto pajamos iš laivų eismo Sueco kanalu.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Parlamento neeilinė sesija	sekmadienį	DW, „The National“
Žuvusieji per Rijado oro uosto ataką	13 (DW) arba 17 („The National“)	DW, „The National“
Atakos prieš Rijado oro uostą nuo spalio pradžios	20	„The National“
Lyderių rengimo programos trukmė	iki 30 mėnesių, daugiau nei 7 500 valandų	„Ahram Online“
Kandidatų amžius	40–50 metų, daktaro laipsnis	„Ahram Online“
A. F. al Sisi kadencijos pabaiga	2030 m.	„Ahram Online“, „Reuters“

Šaltiniai: DW, „The National“, „Ahram Online“, „Reuters“ per „Yahoo News“.

A. F. al Sisi tvirtina, kad 2030 m. trauksis iš prezidento posto

Toje pačioje ceremonijoje A. F. al Sisi pareiškė, kad nesieks likti valdžioje pasibaigus dabartinei kadencijai. „Palikti konstituciją nepaliestą yra teisingas kelias. 2030 m. mano šalies vadovavimo kadencija baigsis, jei dar būsiu gyvas. Šis klausimas visiškai išspręstas ir daugiau nebus svarstomas“, – cituoja „Ahram Online“.

Agentūros „Reuters“ duomenimis, 71 metų A. F. al Sisi eina šešerių metų kadenciją, laimėjęs perrinkimą 2023 m. gruodį. 2019 m. referendumu patvirtintos konstitucijos pataisos pailgino prezidento kadenciją nuo ketverių iki šešerių metų ir leido jam siekti trečios kadencijos, todėl jis gali likti poste iki 2030 m. Buvęs generolas į valdžią atėjo 2013 m., kai po masinių protestų nuvertė pirmąjį demokratiškai išrinktą Egipto prezidentą Mohamedą Mursį.

Prezidentas pristatė ir būsimų vadovų rengimo planą. „Ahram Online“ duomenimis, karo akademija siūlo iki 30 mėnesių trukmės ir daugiau nei 7 500 valandų programą, skirtą rengti kandidatus vadovauti valstybei, ministerijoms, parlamentui ir provincijoms. Ji skirta Egipto ar užsienio universitetų daktaro laipsnį turintiems 40–50 metų asmenims, o išlaidas padengtų ginkluotosios pajėgos. A. F. al Sisi atmetė spėliones, kad taip rengiamas jo giminaitis. „Egiptas gali išugdyti žmonių, šimtą kartų geresnių už mane“, – sakė jis.

Pasak „Ahram Online“, programos nereikėtų tiems, kurie valstybės tarnyboje dirbo šešerius metus ar ilgiau, nes jie, prezidento žodžiais, jau turi reikiamos patirties. Įstatymą dėl tokių kandidatų rinkimo turėtų parengti parlamento pirmininkas kartu su mąstytojais, politikais ir aukštojo mokslo bei teisingumo ministrais. A. F. al Sisi teigė planą skelbiantis likus daugiau nei 40 mėnesių iki kadencijos pabaigos, kad užkirstų kelią spėlionėms ir politinėms varžytuvėms.