Ekovata: kaip šiltinama celiuliozės vata, kiek kainuoja ir kada ji geriausias pasirinkimas

•Būstas•Gustė Šiaučiulytė

DI žurnalistė

6 šaltiniai
Per 30 sekundžių
  • Ekovatos šilumos laidumo koeficientas λ – apie 0,036–0,040 W/(m·K), panašiai kaip daugelio mineralinės vatos rūšių.
  • Uždaros ertmės užpildomos 40–50 kg/m³ tankiu, atviros perdangos – 38–40 kg/m³, šlapiai purškiama – 45–85 kg/m³.
  • Vieno tiekėjo kainoraštyje sausas uždarų ertmių užpildymas kainuoja 58–180 €/m³, atviras užpildymas – 49,40–58 €/m³.
  • Sienos šlapiu būdu šiltinamos iki 20 cm, sausai įpučiant – iki 40 cm storio.
  • Ekovata priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei; jos sudėtyje esančios boro druskos padeda atsparumui ugniai.
Ekovata: kaip šiltinama celiuliozės vata, kiek kainuoja ir kada ji geriausias pasirinkimas
Ekovata – iš perdirbto popieriaus gaminama celiuliozės vata, kuri įpučiama į sienų, stogų ir perdangų ertmes. Paaiškiname, kokios jos šiluminės savybės, kokiu tankiu ji pučiama, kad nesusėstų, kuo skiriasi sausas ir šlapias šiltinimas,…
Komentuoti (0)

Ekovata – tai celiuliozės vata, gaminama iš perdirbto popieriaus, į kurią pridedama boro druskų apsaugai nuo ugnies ir puvimo. Ji neparduodama plokštėmis kaip mineralinė vata: specialia mašina ekovata įpučiama į sienų, stogų ir perdangų ertmes, todėl užpildo ir sunkiai pasiekiamas vietas. Šis straipsnis papildo namo statybos nuo A iki Z gidas dalį namo šiltinimas, kurioje palygintos visos šiltinimo medžiagos.

0,036–0,040λ, W/(m·K)
40–50 kg/m³tankis uždarose ertmėse
58–180 €/m³uždarų ertmių užpildymas
Iki 40 cmsienos sausu būdu

Šilumos savybės panašios į mineralinės vatos

Tiekėjų duomenimis, ekovatos šilumos laidumo koeficientas λ siekia apie 0,036–0,040 W/(m·K). Skirtingų gamintojų deklaruojamos vertės nedaug skiriasi: vienų produktų nurodoma 0,037–0,038 W/(m·K), kitų – 0,039 W/(m·K). Tai reiškia, kad tam pačiam rezultatui reikia panašaus storio kaip ir naudojant įprastą mineralinę vatą. A++ namui, kurio stogo U vertė turi būti ne didesnė kaip 0,10 W/(m²K), stogo ar perdangos šiltinimas siekia kelias dešimtis centimetrų – būtent čia ekovata dažnai naudojama dėl patogaus įpūtimo į palėpę.

Tankis lemia, ar ekovata nesusės

Dažniausias nuogąstavimas dėl ekovatos – kad ji ilgainiui susės ir sienos viršuje liks tuščia ertmė. Specialistai pabrėžia, kad taip nutinka, kai ekovata supilama rankomis ar įpučiama per mažu tankiu. Tinkamai įpūsta, ji laikosi ertmėje. Vieno tiekėjo lentelėje pateikiami rekomenduojami tankiai ir kainos:

Šiltinimo būdasStorisTankisKaina su darbu ir medžiaga
Sausas uždarų ertmių užpildymas (sienos, perdangos)30–400 mm40–50 kg/m³58–180 €/m³
Sausas atviras užpildymas (perdangos, palėpės)100–400 mm38–40 kg/m³49,40–58 €/m³
Šlapias padengimas (sienos)50–250 mm45–85 kg/m³75–153 €/m³

Uždaroms ertmėms, pavyzdžiui, karkaso sienoms, naudojamas didžiausias sauso užpildymo tankis, o atviroms perdangoms – mažesnis. Šlapiu būdu ekovata sumaišoma su vandeniu ir purškiama ant sienos tarp karkaso elementų, o vėliau išdžiūsta. Specialistų teigimu, šlapiu būdu sienas galima šiltinti iki 20 cm storio, sausai – iki 40 cm.

Darbininkas pučia šiltinimo medžiagą palėpėje
Ekovatos įpūtimas palėpėje: vienodas sluoksnis be tarpų ir atraižų. Nuotr. USFWS Mountain Prairie, viešasis domenas, Wikimedia Commons

Ekovata pranašesnė sudėtingose ertmėse ir palėpėse

Didžiausias ekovatos privalumas – vientisas sluoksnis. Įpūsta ji užpildo tarpus aplink gegnes, vamzdžius, kabelius ir kitas kliūtis, kur plokščių pjaustymas paliktų plyšių. Todėl ji populiari:

  • Palėpių ir perdangų šiltinimui – sluoksnis įpučiamas ant perdangos be pjaustymo.
  • Karkasinių namų sienoms – ertmės užpildomos per angas plėvelėje ar plokštėse.
  • Esamų mūrinių sienų oro tarpams – per išgręžtas angas užpildomas tarpas tarp mūro sluoksnių.
  • Stogams su sudėtinga geometrija – kai gegnynas turi daug kampų ir susikirtimų.

Kaip atrodo karkasinio namo siena ir kur ekovata joje dedama, rašome straipsnyje apie karkasinio namo konstrukciją.

Atsparumas ugniai ir drėgmei

Tiekėjų aprašymuose ekovata priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei. Gaisro atveju įkaitusios boro ir borakso druskos išskiria kristalinę drėgmę, todėl deguonis sunkiau patenka į degimo vietą, o pati ekovata neužsidega ir nesilydo. Deklaruojamos degumo klasės priklauso nuo gamintojo ir storio, pavyzdžiui, B-s2,d0 ar C-s1,d0. Su drėgme reikia elgtis atsargiai: kaip ir kitos pluoštinės medžiagos, sudrėkusi ekovata praranda šilumines savybes, todėl garo izoliacija ir vėdinimas turi būti įrengti teisingai.

Kaina skaičiuojama kubiniais metrais

Skirtingai nei plokštinės medžiagos, ekovata dažniausiai įkainojama kubiniais metrais – nes svarbu, kiek medžiagos įpūsta. Vieno tiekėjo kainoraštyje 14 kg ekovatos maišas kainuoja 12,40 € be PVM, o galutinė kaina priklauso nuo faktiškai sunaudotos ekovatos ir atliktų darbų. Paslaugų portale ekovatos šiltinimo darbai pateikiami ir kvadratiniais metrais: pavyzdžiui, stogų šiltinimas – 4–12 €/m², perdangų – 5–16 €/m². Mažiems objektams taikomi kiti įkainiai, nes mašinos atvežimas ir paruošimas kainuoja tiek pat. Kaip šiltinimas veikia visą namo energinę klasę, aiškinama gido dalyje A++ energinė klasė.

Dažniausios klaidos šiltinant ekovata

  • Pilti ekovatą rankomis vietoje įpūtimo reikiamu tankiu.
  • Nekontroliuoti sunaudoto kiekio – iš jo galima apskaičiuoti tankį.
  • Įpūsti į drėgnas ertmes ar prieš įrengiant garo izoliaciją.
  • Palikti neužsandarintas angas plėvelėje, per kurias buvo pučiama.
  • Naudoti ekovatą prie karštų paviršių, kur reikia nedegios medžiagos.

Ekovata ar plokštinė vata – lemia konstrukcija

Renkantis tarp ekovatos ir plokštinės mineralinės vatos verta žiūrėti ne tik į kainą. Plokštinė vata patogi, kai ertmės taisyklingos ir šiltinama etapais, pavyzdžiui, kai meistrai dirba savaitgaliais. Ekovata pranašesnė, kai reikia greitai ir be atraižų užpildyti didelį plotą ar sudėtingos formos ertmes, bet jai reikia specialios mašinos ir patyrusios komandos. Fasadams, kur šiltinimas dengiamas tinku, dažniausiai naudojamos plokštės. Viename name dažnai derinamos abi medžiagos: perdanga ir stogas šiltinami ekovata, o fasadas – plokštėmis.

Prieš užsakant darbus verta paprašyti rangovo nurodyti, kokio tankio ir storio sluoksnis bus įpūstas ir kiek maišų ekovatos planuojama sunaudoti. Iš sunaudoto kiekio ir tūrio galima patikrinti, ar pasiektas sutartas tankis.

Darbų eiga trunka kelias valandas ar dienas

Ekovatos šiltinimas paprastai vyksta greitai. Prie objekto atvežama pūtimo mašina, žarnos nutiesiamos iki ertmių, o ekovata įpučiama per angas plėvelėje, plokštėse ar specialias movas. Atviroje palėpėje sluoksnis išlyginamas ir pažymimas jo storis. Uždaros ertmės užpildomos tiek, kad ekovata būtų suslėgta iki projektinio tankio. Po darbų angos užsandarinamos. Kadangi ekovata dulka, darbų metu patalpos turi būti apsaugotos, o darbininkai dirba su apsaugos priemonėmis.

Šis straipsnis papildo gido 22-ąjį žingsnį

Platesnis kontekstas – gido dalyje Namo šiltinimas (etapas E „Konstrukcijos“). Visas kelias nuo sklypo paieškos iki įsikraustymo, 37 žingsniai ir etaloninio namo biudžetas – namo statybos nuo A iki Z gidas.

Dažniausi klausimai

Kiek kainuoja šiltinimas ekovata?

Vieno tiekėjo kainoraštyje su darbu ir medžiaga sausas uždarų ertmių užpildymas kainuoja 58–180 €/m³, atviras perdangos užpildymas – 49,40–58 €/m³, šlapias padengimas – 75–153 €/m³. Paslaugų portale ekovatos šiltinimo darbai skaičiuojami ir už kvadratinį metrą, pavyzdžiui, stogų šiltinimas – nuo 4 iki 12 €/m².

Ar ekovata susėda?

Susėsti gali, jei ji tiesiog supilama ar įpučiama per mažu tankiu. Specialistai pabrėžia, kad įpūsta mašina reikiamu tankiu – uždarose ertmėse apie 40–50 kg/m³ – ekovata laikosi ertmėje. Atvirose perdangose naudojamas mažesnis tankis, bet storis paprastai šiek tiek didinamas.

Ar ekovata dega?

Ekovata priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei. Jos sudėtyje esančios boro ir borakso druskos gaisro atveju išskiria kristalinę drėgmę, todėl ji neužsidega ir nesilydo, o ugnies plitimą lėtina. Tiksli degumo klasė priklauso nuo gamintojo ir storio.

Kas geriau – ekovata ar akmens vata?

Šiluminės savybės panašios. Ekovata pranašesnė užpildant sudėtingos formos ertmes, sandūras ir palėpes, nes ji įpučiama be atraižų ir tarpų. Akmens vata pranašesnė ten, kur reikia degumo klasės A1 ar didelio atsparumo drėgmei, pavyzdžiui, prie kaminų ar fasaduose.

Ar galima šiltinti mūrines sienas ekovata?

Specialistai nurodo, kad vertikalias sienas galima šiltinti šlapiuoju būdu (storis iki 20 cm) arba sausai užpildant karkaso ertmes (iki 40 cm). Klijiniu būdu mūrinės sienos nešiltinamos – jis naudojamas lubų ir angarų šiltinimui be karkaso. Esamų mūrinių sienų oro tarpus taip pat galima užpildyti ekovata per išgręžtas angas.

Skaityk toliau

  1. Rekuperatoriaus filtrai: G4, M5 ar F7, kas kiek keisti ir kiek kainuojaBūstasRekuperatoriaus filtrai: G4, M5 ar F7, kas kiek keisti ir kiek kainuoja
  2. Oras–oras šilumos siurblys: kada tinka šildymui, kiek kainuoja ir kuo skiriasi nuo oras–vanduoBūstasOras–oras šilumos siurblys: kada tinka šildymui, kiek kainuoja ir kuo skiriasi nuo oras–vanduo
  3. Langų montavimas naujame name: šiltas trijų sluoksnių montavimas, išnešimas ir kaina 2026BūstasLangų montavimas naujame name: šiltas trijų sluoksnių montavimas, išnešimas ir kaina 2026
  4. Karkasinio namo konstrukcija: sienos sluoksniai, plėvelės ir šiltinimas A++ namuiBūstasKarkasinio namo konstrukcija: sienos sluoksniai, plėvelės ir šiltinimas A++ namui

Dabar diskutuoja

Prisijunk →
Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

0 komentarai

Dar niekas nekomentavo. Būk pirmas.

11 185 nariai jau čiaSkaito, rašo, komentuoja ir balsuoja. 129 patvirtinti · 192 prisijungė šiemet

Slapukai

Skaičiuojame lankomumą, kad žinotume, kurie straipsniai jums įdomūs. Pasirinkimą galite bet kada pakeisti.