Vokietijos žvalgyba: Rusijos hibridinė ataka prieš šalį yra ilgalaikė

Vokietijos saugumo institucijų įspėjimai apie Rusijos keliamą grėsmę daugėja. Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos (BfV) vadovas Sinanas Selenas spalio 12 d. pareiškė, kad Rusijos slaptos atakos ir destabilizavimo pastangos yra „ne laikinas reiškinys, o ilgalaikė hibridinė ataka“. Vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas sako, kad šalis kasdien tampa hibridinių atakų taikiniu. DW kalbinti ekspertai mano, kad Vokietija tokioms provokacijoms nėra pasirengusi nei kariškai, nei psichologiškai.

BfV vadovas: Rusijos hibridinė ataka prieš Vokietiją yra ilgalaikė

Agentūros „Anadolu“ duomenimis, S. Selenas saugumo konferencijoje Berlyne sakė, kad grėsmių padėtis iš esmės pasikeitė, o destabilizavimo bandymai stiprėja ir plečiasi. „Pagrindinė varomoji jėga yra Rusija. Jos agresyvus ir revizionistinis elgesys nukreiptas prieš Europos saugumo tvarką“, – teigė jis. Pasak BfV vadovo, Rusija sąmoningai taiko destabilizavimo taktiką, kad susilpnintų, išbalansuotų ir suskaldytų Europą. Jis pabrėžė, kad Vokietija negali savo apsaugos patikėti tretiesiems asmenims ir turi turėti tvirtus pajėgumus.

DW cituoja ir kitą S. Seleno mintį: net jei karas Ukrainoje baigtųsi, Rusijos grėsmė neišnyktų. „Rusijai tai yra visiškas Europos žemėlapio perbraižymas ir savo vaidmens Europoje bei pasaulio politikoje iš naujo apibrėžimas“, – sakė jis. Pasak BfV vadovo, Rusijos agresija ir toliau bus jaučiama ne tik Ukrainoje, bet ir Baltijos šalyse, Lenkijoje bei Vokietijoje.

Toje pačioje konferencijoje kalbėjęs A. Dobrindtas sakė, kad Vokietija yra šešėlinio karo taikinys. „Jo aiškus tikslas – mus destabilizuoti. Tikslas yra ne nugalėti mus kariškai, o pavergti politiškai“, – cituoja „Anadolu“. Ministro teigimu, Vokietija taikiniu tapo todėl, kad yra stipri ekonomika ir pagrindinė Europos gynybos bei paramos Ukrainai veikėja. „Jei norima destabilizuoti Vakarus, taikomasi į Vokietiją“, – sakė jis.

Ekspertai: Rusija gali būti pasirengusi konvenciniam karui su NATO iki 2029 m.

DW pažymi, kad saugumo ekspertai nėra tikri, jog Rusiją domina tik politinė ir socialinė įtaka. Politologas Carlo Masala pernai televizijos laidoje teigė, kad „Rusija ruošiasi dideliam karui“, ir tam pritarė aukščiausias Bundesvero karininkas, generalinis inspektorius Carstenas Breueris. Kol kas Rusija įklimpusi kare prieš Ukrainą. NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte's teigimu, tiesioginės karinės grėsmės Aljanso teritorijai nėra.

Vis dėlto, DW duomenimis, kariniai ekspertai, Europos žvalgybos tarnybos ir Vokietijos gynybos ministerija mano, kad iki 2029 m. Rusija turės pakankamai žmonių ir technikos konvenciniam karui prieš NATO. Rusijos gynybos pramonė dirba visu pajėgumu, o Maskva planuoja padidinti savo ginkluotąsias pajėgas iki 1,5 mln. karių.

Vokietijos užsienio politikos tarybos (DGAP) Rytų Europos ekspertas Stefanas Meisteris DW sakė manantis, kad dabar Rusija nesuinteresuota tiesioginiu kariniu konfliktu su NATO. „Ji nori išbandyti NATO ir parodyti savo pajėgumus“, – teigė jis.

Leipcigo oro uoste rastas sprogmenimis pakrautas dronas

Hibridinio karo pavyzdžiu DW laiko rugpjūtį Leipcigo–Halės oro uoste įvykdytą bandymą surengti išpuolį. „Defense News“ duomenimis, rugpjūčio pradžioje šalia Ukrainos krovininio lėktuvo, kuriuo į kariaujančią šalį gabenami šaudmenys, nukrito sprogmenimis pakrautas dronas. Jis nesprogo, o policijos išminuotojai jį nukenksmino. Leipcigo–Halės oro uostas atlieka svarbų vaidmenį tiekiant pagalbą Ukrainai ir vykdant NATO oro transporto operacijas.

„Apibendrinus policijos tyrimus, veikos pobūdį ir žvalgybos duomenis, įrodoma Rusijos atsakomybė už pasikėsinimą Leipcigo oro uoste“, – rugsėjo pradžioje pareiškė A. Dobrindtas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vokietijos atsakomąsias priemones pavadino „didele klaida“. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, DW duomenimis, sakė, kad tai „tikro karo pradžia“, nors tolesnės eskalacijos iš karto nebuvo.

Saugumo ekspertas Nico Lange DW sakė, kad Vokietijai labai pasisekė, jog sprogmenys nesprogo: „Atvirai kalbant, tai buvo grynas atsitiktinumas, o ne Vokietijos gynybos priemonių rezultatas.“ Pasak jo, Rusija mano, kad Vokietija yra Europos sprendimų priėmimo raktas, be to, ji dabar pirmauja remiant Ukrainą.

Kas	Vertinimas	Šaltinis
S. Selenas (BfV)	„ilgalaikė hibridinė ataka“, Rusija – pagrindinė varomoji jėga	„Anadolu“, DW
A. Dobrindtas (vidaus reikalų ministras)	tikslas – ne nugalėti kariškai, o pavergti politiškai	„Anadolu“, DW
Ekspertai ir gynybos ministerija	Rusija gali būti pasirengusi konvenciniam karui su NATO iki 2029 m.	DW
S. Meisteris (DGAP)	Rusija siekia provokacijų, poliarizacijos ir netikrumo	DW
T. Chrupalla (AfD)	ragina nutraukti „eskalaciją prieš Rusiją“	DW

Šaltiniai: DW, „Anadolu“, „Defense News“.

AfD ragina mažinti paramą Ukrainai, CDU tai vadina klaida

Ne visi sutinka, kad Rusija kelia grėsmę Vokietijai. DW rašo, kad kraštutinių dešiniųjų ir populistinių kairiųjų politikai nori gerinti santykius su Rusija, atnaujinti rusiškos energijos tiekimą ir nutraukti paramą Ukrainai. „Žmonėms jau įgriso ši eskalacija prieš Rusiją ir milijardai, švaistomi ten sistemai, kuri iš tikrųjų finansuojama Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigais“, – rugsėjo pradžioje sakė partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) vienas lyderių Tino Chrupalla. DW pažymi, kad AfD sustiprėjo visuose trijuose rugsėjį vykusiuose žemių rinkimuose.

Krikščionių demokratų (CDU) saugumo politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris su tuo nesutinka. „Kiekvienas, kuris tiki, kad nustoję remti Ukrainą ir leidę Rusijai daryti, ką nori, turėsime daugiau pinigų socialinėms programoms, arba labai klysta, arba tampa Rusijos propagandos įrankiu“, – sakė jis. Kancleris Friedrichas Merzas, DW duomenimis, nuolat pabrėžia, kad Ukraina ir toliau sulauks paramos, nes tai yra Vokietijos saugumo klausimas.

„Vokietija nėra gerai pasirengusi nei kariškai, nei civiliniame sektoriuje, o gyventojai nėra pasirengę ir psichologiškai“, – DW sakė S. Meisteris. Jis priminė demonstracijas prieš šaukimą į kariuomenę ir dešimtmečius trukusią pacifizmo kultūrą. Eksperto vertinimu, artimiausiais mėnesiais Vokietija susidurs su gerokai daugiau išpuolių, panašių į Leipcigo, provokacijų su dronais, atakų prieš infrastruktūrą ir galbūt prieš konkrečius karinio pramoninio komplekso žmones.