Kam iš tiesų reikia Suvalkijos nacionalinio parko, jei žmonėms jo nereikia?

Suprasti akimirksniu
Parkas
Kartu su nacionalinio parko steigimu vietinius pasitiktų ir daugybė naujų reikalavimų. Mariaus Morkūno/Real is Beautiful Stock nuotrauka

Ūkininkai ministrą pavėžėjo traktoriumi

Tarp Vištyčio gyventojų nerimsta aistros dėl Vyriausybės vienašališko sprendimo pradėti Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo schemos rengimą. Dėl to buvo surengtas ir taikus susitikimas, į kurį buvo pakviestas ir kartu su traktorių kolona pasitiktas aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Deja, susitikimo metu iškilusių problemų išspręsti nepavyko, mat ministras, kaip ir priklauso, laikrodžiui išmušus 17 valandą, atsistojo ir išėjo. Tiesa, susitikimo metu S. Gentvilas patikino, kad nacionalinio parko planavimas laikinai yra atidėtas iki kol bus išspręstos įsisenėjusios problemos.

Dėl Sūduvos nacionalinio parko susiklostė išties įdomi situacija – parko gyventojams jo nereikia. Jie atvirai tą sako valdantiesiems, o jauni žmonės, jeigu jų žemė patenka į šio parko teritoriją, net masiškai bėga palikdami viską ir neatsigręždami. Taigi, panašu, parko reikia tikrai ne patiems gyventojams, o įkyrus jo „stūmimas“ tai tik įrodo.

Ketvirtadienį Vištyčio gyventojai ir ūkininkai vyko į Vištyčio kultūros namus pasikalbėti su ministru S. Gentvilu, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovais ir naująja VSTT direktore Agne Jasinavičiūte[2].

Susitikimas esą tęsėsi nuo 14:30 ir pat 17 valandos, kada ministras S. Gentvilas atsistojo ir pareiškė, kad baigėsi jo darbo valandos bei dingo.

Ūkininkai ir gyventojai susitikimo metu išsakė savo nuogąstavimus dėl su nacionaliniu parku susijusių apribojimų. Kaip pabrėžė vienas iš susitikimo iniciatorių Sigitas Šilkauskas, nuogąstavimai pagrinde kyla dėl statybų, mat įsteigus nacionalinį parką jo teritorijoje esančiuose sklypuose nebus galima statyti saulės baterijų atsukus jas į gatvę, inžinerinių tinklų, tvarkyti melioracijos, o dėl to sklypai tiesiog užpelkės.
Traktorius
Aplinkos ministrą atvykus į susitikimą pasitiko traktorių kolona. Ollie Mitchell/Unsplash nuotrauka

Gyventojai prieš nacionalinį parką kovojo iš visų jėgų – rinko net ir parašus

Pasak S. Šilkausko, nacionalinio parko ribojimai ypatingai palies tuos, kurių sklypai atsidurs jo teritorijoje – tokiu atveju esą namą bus galima statyti tik iš molio ar akmens, o jei bus plytinis, teks apkalti jį lentomis. Reikalavimai palies netgi tvoras – jos esą turės būti iš trijų lentų horizontaliai arba pintos.

Tiesa, gyventojai savo nepasitenkinimą tokia situacija reiškia jau ne pirmą kartą, o susitikimas su aplinkos ministru ir VSTT atstovais jiems tebuvo sekantis žingsnis po renkamų parašų dėl nacionalinio parko steigimo nutraukimo. Kaip pažymėjo aplinkos ministro patarėja komunikacijai Aistė Žilinskienė, buvo surinkta maždaug 1 200 gyventojų parašų[2].

Labiausiai, pasak A. Žilinskienės, nacionalinio parko steigimo idėjos nepalaiko Kalvarijos, Vištyčio bei Vilkaviškio gyventojai, o Kudirkos Naumiesčio, Sintautų bei Šakių gyventojai, nors irgi tokios idėjos nepalaiko, tačiau į nacionalinio parko steigimą žiūri ne taip griežtai.

Vietinių gyventojų nepritarimą nacionalinio parko steigimui atspindėjo ir gruodžio pabaigoje „Sūduvos gidas“ surengta internetinė apklausa, kurioje skaitytojų teirautasi, ar šie manantys, kad reikia Suvalkijos nacionalinio parko. Didžioji dalis (65 %) skaitytojų į klausimą atsakė neigiamai, o 35 % teigė pritariantys nacionalinio parko idėjai.
Balsavimas
Gyventojai nepritaria Sūduvos nacionalinio parko steigimui. Balsavimo rezultatų ekrano nuotrauka

Aplinkos ministras užtikrino, kad sprendimai laikinai atidedami

Susitikime dalyvavęs S. Gentvilas pasipiktinusius gyventojus bent jau laikinai nuramino – nuspręsta laikinai atidėti nacionalinio parko steigimo klausimus, bent jau kol nebus padaryti darbai, kurių per 30 metų nepadarė Vištyčio regioninio parko direkcija ir kol nebus sutarta dėl tikslių teritorijų, kurias ir kokiuose Suvalkijos miestuose, miesteliuose ir rajonuose reikia saugoti.

„Bendruomenė nepalaiko nacionalinio parko idėjos, nes nesusiklostę santykiai su Vištyčio regioninio parko administracija. Gardinas yra priežastis, kodėl kol kas parko steigimas nėra galimas“, – teigė S. Gentvilas[3].

Aplinkos ministras taip pat nuramino gyventojus, kad derlingiausios Suvalkijos krašto žemės, kuriose intensyviai ūkininkaujama, nebus įtrauktos į nacionalinio parko sudėtį ir apskritai esą ūkininkavimo veiklai didelių pasikeitimų nebus.

Atsižvelgus į savivaldybių siūlymus, Sūduvos nacionalinio parko teritoriją ketinama papildyti etnokultūriniu požiūriu svarbiais objektais.

Vietinių žmonių nuomone, į nacionalinio parko teritoriją galėtų būti įtrauktas Višakio Rūdos miestelis, Kudirkos Naumiestis, kitos Kazlų Rūdos regiono gyvenvietės, prezidento Kazio Griniaus memorialinė vietovė Selemoje.

Vyriausybė pritarė Sūduvos nacionalinio parko rengimo planavimo schemai

2022-ųjų pabaigoje Vyriausybė pritarė šio nacionalinio parko steigimo idėjai, o kartu ir nutarime nurodė, ko reikia, kad Lietuvoje jau 2024 metais būtų įsteigtas naujas nacionalinis parkas[4].

Suvalkijos (Sūduvos) etnografinis regionas šiuo metu pasižymi kaip vienintelis etnografinis regionas, iki šiolei neturintis nacionalinio parko.

Svarstyta, kad į naujo parko teritoriją patektų Vištyčio regioninis parkas, Gražiškių ir Bartninkų dalys Vilkaviškio rajone, Liubavo apylinkės Kalvarijos savivaldybėje, Širvintos valstybinis hidrografinis draustinis, Šešupės slėnis nuo Pilviškių iki Panovių, Šešupės kraštovaizdis, Novos ir Aukspirtos valstybiniai hidrografiniai draustiniai ir kt.

Iš viso Suvalkijos nacionalinis parkas užimtų nuo 30 iki 35 tūkst. ha plotą, o jį įsteigus bendras Lietuvos saugomų teritorijų plotas siektų 18,61 procento.