Kalės ruja: kada prasideda, kiek trunka, kaip prižiūrėti kalę ir kada verta sterilizuoti

Kalės ruja – natūralus jos reprodukcinio ciklo etapas, tačiau pirmą kartą su ja susidūrusiems šeimininkams kyla daug klausimų: kada ji prasideda, kiek trunka, kaip prižiūrėti kalę ir kaip apsaugoti ją nuo nepageidaujamų šuniukų. Šiame straipsnyje – kaip vyksta kalės rujos ciklas, kaip jį atpažinti, kaip elgtis rujos metu, kokie pavojai gresia nesterilizuotai kalei ir ką tyrimai sako apie sterilizacijos amžių. Apie skirtingų veislių šunų brendimą ir sveikatą skaitykite šunų veislių kataloge.

Pirmoji ruja prasideda 6–24 mėnesių – mažoms veislėms anksčiau, didelėms vėliau

„Merck Veterinary Manual“ duomenimis, kalės lytiškai subręsta 6–24 mėnesių amžiaus, vidutiniškai – 10–12 mėnesių. Mažų veislių kalėms pirmoji ruja dažnai prasideda jau apie 6 mėnesius, o didelių ir milžiniškų veislių, pavyzdžiui, vokiečių dogų ar niufaundlendų, – kartais tik antraisiais gyvenimo metais. Pirmoji ruja būna silpnesnė ir mažiau pastebima, todėl šeimininkai jos kartais nepastebi.

Ciklas kartojasi vidutiniškai kas 6–7 mėnesius, todėl dauguma kalių rujoja du kartus per metus. Šunų ruja nepriklauso nuo metų laiko – ji gali prasidėti bet kurį mėnesį. Jaunoms kalėms ciklas pirmaisiais metais dažnai būna nereguliarus.

Rujos ciklą sudaro keturios fazės

Rujos ciklo fazė	Trukmė	Kas vyksta
Proestrus (rujos pradžia)	vidutiniškai 7–10 dienų	tinsta išoriniai lyties organai, išsiskiria kruvinos išskyros; patinai domisi, bet kalė jų dar neprisileidžia
Estrus (tikroji ruja)	vidutiniškai 9 dienos (3–21)	kalė prisileidžia patiną, išskyros šviesėja; ovuliacija paprastai įvyksta per 1–3 dienas nuo estrus pradžios
Diestrus	apie 2 mėnesius	kalė nebeprisileidžia patino; jei ji vaikinga – vyksta nėštumas, jei ne – hormonai pamažu grįžta į ramybės lygį
Anestrus (ramybės laikotarpis)	keli mėnesiai	iki kitos rujos; visas ciklas trunka vidutiniškai 6–7 mėnesius

Pagal „Merck Veterinary Manual“ duomenis.

Svarbu žinoti, kad kalė gali tapti vaikinga ne tik tikrosios rujos viduryje. Spermatozoidai kalės organizme išgyvena kelias dienas, o ovuliacijos laikas skirtingoms kalėms skiriasi, todėl saugotis reikia per visą rują – maždaug tris savaites nuo pirmųjų kraujingų išskyrų.

Rują išduoda patinusi kilpa, kraujingos išskyros ir pakitęs elgesys

Pirmieji rujos požymiai – patinę išoriniai lyties organai (kilpa) ir kraujingos išskyros. Kalė dažniau laižosi, dažniau šlapinasi, žymi teritoriją. Jos elgesys gali pasikeisti: vienos tampa meilesnės, kitos – irzlesnės ar neramios, kai kurios prasčiau ėda. Tikrosios rujos metu išskyros šviesėja, o kalė, prisiartinus patinui, nuleidžia uodegą į šoną ir stovi vietoje – taip ji rodo esanti pasiruošusi poruotis.

Patinai rujojančią kalę užuodžia iš toli, todėl tuo metu prie namų gali rinktis kaimynų šunys, o jūsų patinas tampa neramus, mažiau ėda ir bando pabėgti.

Per rują kalę vedžiokite tik su pavadėliu ir nepalikite be priežiūros

Rujojanti kalė gali ieškoti patino ir pabėgti, todėl per visą rują ją vedžiokite tik su pavadėliu, venkite šunų aikštelių, paplūdimių ir parkų, kuriuose daug šunų. Nepalikite kalės vienos kieme – net aukšta tvora ne visada sustabdo motyvuotą patiną. Jei namuose gyvena ir patinas, juos reikia atskirti. Kai kurie šunų viešbučiai, darželiai ir dresūros grupės rujojančių kalių nepriima, todėl planuodami keliones ir užsiėmimus atsižvelkite į rujos laiką.

Daugelis kalių pačios palaiko švarą laižydamosi. Namuose specialios kelnaitės ar sauskelnės šunims padeda apsaugoti baldus ir kilimus nuo išskyrų, tačiau jos neapsaugo nuo poravimosi. Rujos metu kalės nemaudykite atvirame vandenyje ir dažniau keiskite jos guolio užtiesalą.

Nesterilizuotoms kalėms gresia gimdos pūlingas uždegimas

Kiekvienas rujos ciklas veikia gimdą hormonais, todėl vyresnėms nesterilizuotoms kalėms gresia gimdos pūlingas uždegimas (piometra). Jis dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms savaitėms po rujos: kalė daug geria ir šlapinasi, tampa vangi, nustoja ėsti, gali karščiuoti, o iš makšties gali tekėti pūlingos išskyros. Uždaros piometros atveju išskyrų nebūna, todėl liga pastebima vėliau. Tai gyvybei pavojinga būklė, dažniausiai gydoma skubia operacija. Nesterilizuotoms kalėms dažniau pasitaiko ir pieno liaukų navikų.

Kai kurioms kalėms po rujos išsivysto netikras nėštumas: jos tampa motiniškos, renka žaislus, ruošia guolį, išsipučia pieno liaukos, kartais net atsiranda pieno. Dažniausiai tai praeina savaime per kelias savaites, tačiau jei pieno liaukos parausta, sukietėja ar kalė labai kenčia, kreipkitės į veterinarą.

Tinkamiausias sterilizacijos amžius priklauso nuo veislės ir lyties

Sterilizacija (kiaušidžių ir dažnai gimdos pašalinimas) visam laikui nutraukia rujas, apsaugo nuo nepageidaujamų vadų ir gimdos pūlingo uždegimo. Ilgą laiką buvo įprasta sterilizuoti kales iki pirmosios rujos ar apie 6 mėnesių amžiaus. Tačiau Kalifornijos universiteto Deiviso mokslininkai, išanalizavę 35 veislių šunų duomenis, nustatė, kad poveikis labai priklauso nuo veislės. Labradorų, auksaspalvių retriverių ir vokiečių aviganių, sterilizuotų ar kastruotų iki metų amžiaus, sąnarių ligų (klubo ir alkūnės displazijos, kryžminio raiščio plyšimo) dažnis buvo 2–4 kartus didesnis nei nekastruotų. Auksaspalvių retriverių kalėms sterilizacija bet kuriuo amžiumi buvo siejama su dažnesniais kai kuriais vėžio tipais.

Tuo tarpu mažų veislių – čihuahua, jorkšyro terjerų, mopsų, taksų, maltos bišonų ir kitų – šunims sąnarių ligų rizika buvo artima nuliui nepriklausomai nuo sterilizacijos. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad daugumai veislių sterilizacijos amžių galima rinktis laisvai, tačiau kai kurioms didelėms veislėms verta palaukti, kol šuo užaugs. Todėl sprendimą, kada sterilizuoti, geriausia priimti kartu su veterinaru, atsižvelgiant į veislę, dydį ir sveikatą. Daugiau apie konkrečias veisles – labradoro retriverio, auksaspalvio retriverio ir vokiečių aviganio kortelėse.

Rujos nereikėtų slopinti hormoniniais preparatais be veterinaro

Rujai atidėti ar nutraukti yra hormoninių preparatų, tačiau jų ilgalaikis vartojimas siejamas su gimdos ligų ir pieno liaukų navikų rizika, todėl juos gali skirti tik veterinaras. Jei kalė netyčia susiporavo, nedelskite – pasitarkite su veterinaru per kelias dienas. Jei kalę ketinate veisti, pirmąją vadą planuokite tik jai visiškai subrendus ir atlikus veislei būdingus sveikatos tyrimus, apie kuriuos rašome šunų veislių kataloge.

Kastracija patinams taip pat apsvarstoma individualiai. Tyrimai rodo, kad ji sumažina agresiją kitiems šunims ar žmonėms maždaug ketvirtadaliui patinų, tačiau kastracija iki lytinio brendimo elgesio problemų išvengti padeda ne geriau nei kastracija suaugus.