Kaip Kamala dar gali tapti prezidente ir likti Baltuosiuose rūmuose?

Praūžę JAV prezidento rinkimai buvo vieni įsimintiniausių Amerikos istorijoje

JAV prezidento rinkimai sukėlė milžinišką susidomėjimą tiek Amerikos viduje, tiek už jos ribų. Kone visas pasaulis itin laukė galutinių rezultatų, mat JAV politiniai pokyčiai daro įtaką globaliai ekonomikai, politikai, tarptautinei prekybai ir netgi saugumui. O 2024-ųjų prezidento rinkimai pasižymėjo itin aršia kova, kurioje dalyvavo ryškiai nuo vienas kito besiskiriantys Donaldas Trumpas ir Kamala Harris.

Šie rinkimai įžiebė ne tik aršią ideologinę kovą, bet ir atskleidė galimus ryškius politikos pokyčius, kurių padariniai gali būti reikšmingi kone visam pasauliui. Demokratai ir respublikonai susitiko rinkiminėje kovoje itin svarbiu laikotarpiu, kai visuomenė vis dar bando atsigauti po pandemijos, ekonominių iššūkių ir socialinių neramumų, o jų požiūriai į šalies ateitį ir sprendimų priėmimą yra labai skirtingi. Be to, jie gan skirtingai žvelgia ir į tarptautinius santykius bei tai, kaip reikėtų reaguoti į įvairius pasaulio neramumus.

Kamala Harris, dabartinė viceprezidentė, rinkimų kampanijos metu akcentavo socialinę lygybę, teisingumą, klimato kaitos sprendimus ir palaikė moterų teisę į abortą bei kitus jautrius klausimus. O Donaldas Trumpas siekė rinkėjų paramos, žadėdamas grąžinti stiprią, pirmiausia į Ameriką orientuotą politiką, riboti imigraciją, skatinti vidaus gamybą ir užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę. Jis taip pat žadėjo greitai užbaigti karą Ukrainoje, kritikuodamas susidariusią padėtį.

Šie rinkimai buvo pažymėti ne tik staiga iš rinkimų kovos pasitraukusiu Joe'u Bidenu ir jo vietą kovoje užėmusia K. Harris, bet ir įvairiais D. Trumpo taktiniais ėjimais. D. Trumpą aktyviai palaikė net ir Elonas Muskas, tam išleidęs daugybę lėšų. E. Muskas netgi dalino milijonus peticiją pasirašiusiems rinkėjams ir skyrė milžiniškas sumas, remdamas D. Trumpo kampaniją. Iš tiesų, 2024 metų JAV rinkimai įeis į istoriją ir kaip bene patys brangiausi rinkimai JAV istorijoje^[1].

JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas

Nors ilgą laiką abu kandidatai į prezidento postą atrodė renkantys panašų palaikymą, tačiau rinkimų rezultatai atskleidė ryškią D. Trumpo pergalę. Jo strategija, orientuota į nacionalinio identiteto ir ekonominio saugumo stiprinimą, sulaukė paramos iš daugybės amerikiečių, kurie siekia tvirtos ir nuspėjamos ekonomikos. D. Trumpo pergalę taip pat veikiausiai sustiprino jo tvirtas požiūris į užsienio politiką, kurią jis vadina „pirmiausia Amerika“.

Be to, daugeliui amerikiečių patiko D. Trumpo griežtas požiūris į imigracijos kontrolę. Jis pažadėjo apsaugoti šalies sienas ir užtikrinti, kad vidaus darbo rinka būtų prioritetinė.

Tiesa, D. Trumpo pergalė kartu atskleidė ir JAV susiskaldymo lygį, nes nemaža dalis visuomenės stipriai palaikė priešingą požiūrį, kurį atstovauja Demokratų partija ir Kamala Harris. Juk galutiniai rezultatai parodė, jog už D. Trumpa balsavo 50,8%, o už K. Harris – 47,5%^[2].

Net ir pralaimėjusi, Kamala Harris vis tiek gali tapti prezidente

Tačiau nepaisant to, jog D. Trumpas užtikrintai laimėjo rinkimus, Kamala Harris dar turi laiko ir galimybę tapti prezidente. Iki 2025 metų sausio 20 dienos ji liks viceprezidentės poste, net tik tada prisieks naujai išrinktas prezidentas, o dabartinę Baltųjų rūmų komandą pakeis D. Trumpo žmonės.

Pagal JAV įstatymus, K. Harris per šiuos kelis mėnesius gali perimti prezidento pareigas, jei dabartinis prezidentas Joe'as Bidenas pasitrauktų iš posto dėl sveikatos problemų, atsistatydintų savo noru arba būtų pripažintas psichiškai neįgaliu pagal 25-ąją Konstitucijos pataisą^[3]. Ši pataisa buvo įtraukta siekiant užtikrinti valdžios tęstinumą ir greitą sprendimų priėmimą, jei prezidentas dėl sveikatos ar kitų priežasčių negali atlikti savo pareigų. Tai suteikia K. Harris realią strateginę galimybę įžengti į aukščiausią valdžios postą ir daryti reikšmingą įtaką šalies vidaus ir užsienio politikai, nors ji ir pralaimėjo prezidento rinkimus

Nors ši galimybė iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti itin maža, tačiau dabartinis JAV prezidentas jau ilgą laiką neatrodo tinkamos sveikatos: buvo užfiksuota daugybė atvejų, kai J. Bidenas tarytum nesiorientavo aplinkoje, kalbėjo nerišliai, krito nuo laiptų ir panašiai. Be to, politikui šį mėnesį sueis 82 metai. Ne tik jo kritikai, bet ir palaikytojai ėmė abejoti J. Bideno sveikatos būkle, o pats prezidentas netgi pasitraukė iš rinkiminės kovos, likus labai mažam laiko tarpui iki 2024 metų rinkimų. Tad iš tiesų tikimybė, jog J. Bidenas užleis prezidento postą dabartinei viceprezidentei, yra gan reali.

Tapusi prezidente, K. Harris galėtų pasinaudoti papildomomis galiomis, kurias prezidentas įgyja karo metu. Pavyzdžiui, jeigu konfliktas su Iranu būtų išprovokuotas į karą, K. Harris galėtų naudotis plačiais įgaliojimais sprendžiant šią karinę ir politinę situaciją.

Jei Kamala Harris laikinai taptų prezidente, jos rankose atsidurtų Vykdomojo įsakymo (ang. Executive order) galia. Tai reiškia, kad ji galėtų vienašališkai leisti įstatymus, nelaukdama Kongreso pritarimo. O tai suteikia K. Harris laisvę veikti įvairiose srityse, įskaitant socialinę politiką, ekonomiką ir nacionalinį saugumą.

Neramumų ir riaušių metu Amerikos miestuose (tai jau stebėjome pandemijos metu), JAV prezidentas gali įvesti įvairias ribojančias priemones, skirtas užtikrinti nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką. Tai gali apimti komendanto valandos įvedimą, ypatingas ekonomines sankcijas ir Nacionalinės gvardijos ar kariuomenės pasitelkimą vidaus tvarkai užtikrinti. Neramumai gali kilti ir dėl dirbtinai sukeltos staigios akcijų rinkų griūties, dolerio hiperinfliacijos. Visi šie veiksmai turėtų įtakos ne tik JAV vidaus politikai, bet ir tarptautiniams santykiams bei geopolitinei situacijai.

Amerikos visuomenė šiuo metu yra labai susiskaldžiusi, ir bet koks rimtas politinis sprendimas, net ir menkiausia politinė kibirkštis, gali sukelti rimtus konfliktus. Kai kurie ekspertai įspėja, kad pandemijos metu matyti protestai ir riaušės gali pasikartoti, jei situacija ir vėl taptų pernelyg įtempta. Kai kurie netgi prognozuoja, jog neramumai galėtų peraugti į pilietinį karą ir ginkluotą konfliktą, jeigu K. Harris taps prezidente ir priims vienpusius sprendimus, kurie iššauktų stiprų visuomenės pasipriešinimą. Esant tokiai padėčiai, valdžia gali pasitelkti Nacionalinę gvardiją ir net kariuomenę, siekdama išlaikyti galią savose rankose ir drauge neįsileisti D. Trumpo ir jo komandos į Baltuosius rūmus.

Tad belieka tikėtis, jog tokie scenarijai tėra spelionės, kurios nevirs realybe, o valdžios perdavimas kitų metų pradžioje įvyks taikiai ir sklandžiai, kaip numato demokratinės procedūros.