Kaip išsirinkti kremą nuo saulės ir išvengti odos ligų?

Geriau rinktis apsauginius kremus nuo saulės su fizikinės rūšies filtrais

Palengva prasideda šilčiausias metų laikas ir taip lauktas atostogų sezonas. Norėdami pasisemti vitamino D ar tiesiog svajodami apie tobulą įdegį, skubėsime poilsiauti prie vandens telkinių ir džiaugsimės saulės voniomis. Saulė spinduliais jau lepina ir dabar, todėl svarbu nepamiršti ir apie neigiamą jų poveikį. Specialistai įspėja, kad be kremo nuo saulės į lauką geriau nė kojos nekelti, mat padauginus saulės spindulių, galima sulaukti ir labai nemalonių odos problemų. Todėl geriau iš anksto pagalvoti apie kokybišką apsaugą nuo saulės ir tokiu būdu nemalonumams užbėgti už akių.

Svarbiausias dalykas renkantis apsauginį kremą nuo saulės, yra tai, kokios rūšies apsauginiai filtrai įeina į produkto sudėtį. Apsauginiai filtrai yra dviejų rūšių – fizikiniai ir cheminiai. Fizikiniai filtrai apsaugo odą atspindėdami saulės spindulius, o cheminiai neutralizuoja žalingą jų poveikį jau patekus į odą.

Fizikiniai filtrai taip pat saugo ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių, tuo tarpu cheminiai saugo tik nuo UVB, (nuo UVA saugo labai menkai). Nors kai kurie kremai su fizikiniais filtrais prasčiau susigeria į odą ir palieka balkšvą atspalvį bei lengviau nusitrina nuo odos, tačiau vis tik pastarieji laikomi saugesniais, todėl verčiau rinktis apsauginius kremus su fizikiniais filtrais.

Norint suprasti, kokius filtrus – fizikinius ar cheminius – gamintojas įdėjo į kremą, būtina studijuoti jo sudėtį. Paprastai naudojami tik du fizikiniai filtrai – cinko oksidas ir titano dioksidas. Jei šių medžiagų etiketėje nurodyta nėra, tuomet greičiausiai apsauginiame kreme yra panaudoti cheminiai filtrai. Tokiu atveju vertėtų patikrinti, ar kremo sudėtyje nėra blogiausią reputaciją turinčių ir odos vėžį galinčių sukelti cheminių medžiagų – Oxybenzone, Benzophenone-3, Homosalate, 4-Methylbenzylidene-camphor, Octyl Methoxycinnamate, Octyl dimethyl-PABA^[1].

SPF kremą patariama naudoti kiekvieną dieną

Renkantis apsauginį kremą nuo saulės ne ką mažiau svarbu suprasti, kokią funkciją atlieka SPF kremai. SPF, dar kitaip žinomas kaip apsaugos nuo saulės faktorius (angl. Sun Protection Factor), leidžia suprasti, kiek maždaug laiko šią apsaugą turinti priemonė leis išvengti žalingo saulės spindulių poveikio. Žinoma, tokia matavimo sistema nėra absoliuti ir priklauso tiek nuo odos tipo, tiek nuo produkto kiekio bei teisingo jo naudojimo.

Skaičiai, nurodyti prie „SPF“ raidžių junginio, leidžia įvertinti kremo stiprumą. Pavyzdžiui, kremai su SPF5 apsauga veikia maždaug 50 minučių, o su SPF50 – net 500. Pagal šį rodiklį taip pat galima spręsti, kiek procentų spindulių bus sulaikoma: SPF15 sulaikys 95 %, SPF30 – 97 %, o SPF50 – 98 %. Nors iš pažiūros tokie skirtumai atrodo nedideli, tačiau ypač jautriai odai jie gali būti esminiai.

Neretai žmonės klaidingai mano, kad apsauginiai kremai neleidžia įgauti gražaus įdegio. Visgi, tai nėra tiesa – apsauginiai kremai riboja į odą prasiskverbti bandančių UV spindulių kiekį, tačiau tam tikra jų dalis vis vien ją pasiekia.

Specialistai SPF kremą pataria naudoti kiekvieną dieną, nesvarbu, ar į lauką išeiname tik per pietų pertrauką, ar planuojame visą dieną leisite pliaže. Leidžiant laiką saulėje, apsauginiu kremu reikėtų teptis maždaug kas 2 valandas. Tačiau jei per šį laiką einama maudytis, tuomet procesą reikia pakartoti dažniau.

Veido odai rekomenduojama rinktis kremą su kuo didesne SPF apsauga

Veido odai apsaugoti specialistai pataria rinktis kuo didesnę apsaugą turinčias priemones, tuo tarpu kūno odai galimi ir kiti pasirinkimai. Veido odai daroma didensė žala nes ji jautresnė ir susiduriama su hiperpimgmentacija, kurią blogina saulės spindulių poveikis.

Labai tamsiai, jau įdegusiai odai patariama naudoti SPF2, greitai įdegančiai, tačiau nenudegančiai odai tinka SPF10, normaliai šviesiai odai reikia SPF15, blyškiai, jautresnei odai patariama naudoti SPF30, na, o ilgesniam deginimuisi ir maksimaliai apsaugai nuo nudegimo tinka SPF50 kremas. 

Specialistai aiškina, kad vis tik tikslių taisyklių, kaip pasirinkti SPF kremą, nėra. Verta tik prisiminti tai, kad didesnis nurodytas SPF skaičius yra geriau. Tačiau, žinoma, nesuklysite, jei ir atidžiau panagrinėsite visą kremo sudėtį. Jei kremai bus praturtinti papildomais ingredientais ir idealiai tiks odos tipui, naudos, žinoma, bus žymiai daugiau^[2].

Augalų ekstraktai ir aliejai gali apsaugoti nuo UV spindulių ir kenksmingo spinduliavimo

Dažniausiai saugodamiesi pavojingų saulės spindulių esame įpratę naudoti sintetinę apsaugą, tačiau natūralių produktų šalininkai sako, kad šiuo klausimu mums kai ką gali pasiūlyti ir pati gamta. Pasirodo, yra tokių augalų, kurių ekstraktai ir aliejai gali apsaugoti nuo UV spindulių ir kenksmingo spinduliavimo. Nors naudojant natūralią apsaugą nuo saulės ji nebus tokia stipri kaip sintetinė, tačiau ją naudoti yra ne tik saugu, bet ir sveika.

Apsauginis kremas nuo saulės yra labai svarbi mūsų odos priežiūros rutinos dalis, skirta apsaugoti odą nuo kenksmingų UV spindulių. Nors komercinių apsaugos nuo saulės priemonių galima lengvai įsigyti, kai kurie žmonės gali rinktis natūralias alternatyvas. Gamta siūlo daugybę ingredientų, turinčių būdingų apsaugos nuo saulės savybių, kurie gali būti naudojami kaip natūralūs SPF.

Kokosų aliejus

Kokosų aliejus, dažnai naudojamas odos priežiūrai, turi natūralių SPF savybių dėl didelio kiekio vidutinės grandinės riebalų rūgščių. Jo SPF yra apytiksliai 4-6, todėl jis užtikrina švelnią apsaugą nuo saulės. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vien tik kokosų aliejus gali nepakankamai apsaugoti nuo intensyvaus saulės poveikio.

Taukmedžio sviestas

Taukmedžio sviestas, gaunamas iš afrikinio taukmedžio riešutų, pasižymi drėkinamosiomis savybėmis. Jame taip pat yra natūralaus SPF, kurio SPF yra maždaug 4-6. Taukmedžio sviestas sudaro apsauginį barjerą ant odos, padedantį išvengti saulės padarytos žalos ir išlaikyti drėgmę.

Aviečių sėklų aliejus

Aviečių sėklų aliejus: jame gausu antioksidantų ir jis pasižymi natūraliomis apsaugos nuo saulės savybėmis. Jame gausu omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, dėl kurių jo SPF yra apie 25-50. Aviečių sėklų aliejus ypač veiksmingai saugo odą nuo UVA spindulių, kurie gali sukelti priešlaikinį senėjimą.

Morkų sėklų aliejus

Morkų sėklų aliejus: Morkų sėklų aliejus žinomas dėl savo jauninamojo ir drėkinamojo poveikio odai. Be to, jis natūraliai apsaugo nuo saulės, jo SPF yra maždaug 35-40. Morkų sėklų aliejuje yra karotinoidų, kurie padeda apsaugoti odą nuo UV spindulių ir skatina sveiką veido spalvą.

Cinko oksidas

Cinko oksidas yra mineralinė apsaugos nuo saulės sudedamoji dalis, paprastai randama komercinėse apsaugos nuo saulės priemonėse. Tačiau jis taip pat gali būti naudojamas grynu pavidalu kaip natūrali SPF priemonė. Cinko oksidas užtikrina plataus spektro apsaugą nuo UVA ir UVB spindulių ir yra laikomas fizikine apsauga nuo saulės. Jis veikia kaip fizinis barjeras, atspindintis ir išsklaidantis UV spindulius nuo odos.

Natūralūs aliejai odą taip pat pamaitinama vitaminais ir naudingomis medžiagomis, tuomet ji gražiai ir lygiai įdega. Be to, aliejai gerina odos elastingumą, daugelis jų skatina odos ląstelių atsinaujinimą.

Remiantis tyrimų duomenimis teigiama, kad natūralią SPF apsaugą taip pat suteikia tamanu, makadamijų, kanapių, sezamų, simondsijų, avokadų, nerafinuoti gryni aliejai bei mangų sviestas.

Na, o siekiantiems įspūdingo bronzinio įdegio reikėtų naudoti morkų sėklų natūralų aliejų. Tik jį reikėtų maišyti su bet kuriuo kitu, pavyzdžiui, jojobos ar sezamų, aliejumi. Mat dėl didesnės morkų sėklų aliejaus koncentracijos, oda gali įgauti nepageidaujamą oranžinį atspalvį.

Tuo tarpu alijošiaus želė ne tik sustiprina apsaugą nuo saulės, bet yra ir nepakeičiama priemonė nudegus saulėje. Alijošius vėsina, ramina ir puikiai gydo nudegusią odą, taip pat gausiai drėkina ir didina odos elastingumą. Ši gamtos dovana naudinga ir veido odos priežiūrai, naudojama po skutimosi.

Taigi, kad lygus įdegis laikytųsi ilgiau, svarbu nepamiršti odą maitinti ir drėkinti, mat grožio ekspertai sako, kad tik sveika ir sudrėkinta oda gali atrodyti kerinčiai^[3].

Natūralus produktas nebūtinai suteikia tokią pat apsaugą

Nors natūralūs ingredientai gali užtikrinti tam tikrą apsaugą nuo saulės, svarbu pažymėti, kad jų SPF vertės yra palyginti mažos, palyginti su komerciniais apsaugos nuo saulės produktais. Ilgalaikiam ar intensyviam buvimui saulėje patartina naudoti plataus spektro apsaugos nuo saulės priemones su didesniu SPF.

Natūralūs SPF filtrai gali būti naudojami kaip papildoma apsauga arba kasdienėje veikloje, kai saulės spindulių poveikis yra ribotas. Labai svarbu suprasti natūralių SPF alternatyvų ribotumą ir rinktis apsaugą nuo saulės, atsižvelgiant į individualų odos tipą, geografinę padėtį ir UV spinduliuotės intensyvumą.

Nepamirškite, kad visapusiška apsauga nuo saulės turėtų apimti pavėsio paieškas, apsauginių drabužių dėvėjimą, apsauginių kremų nuo saulės naudojimą ir saulės spindulių ribojimą didžiausio aktyvumo valandomis.

Norint stipresnės natūralios apsaugos nuo saulės, reikėtų rinktis priemones su mineralinėmis druskomis: titano dioksidu arba cinko oksidu. Šios medžiagos natūraliai gali suteikti stiprią apsaugą nuo saulės (SPF 20 ir daugiau), tačiau tuo pačiu jos nesiskverbia į odą, bet lieka organizmo išorėje. Šios mineralinės druskos sukuria apsauginį barjerą, kuris lengvai nusiplauna, bet nepatenka į vidaus organus ir nesikaupia organizmo audiniuose kaip kitos cheminės medžiagos.

Kremai nuo saulės, skirti vaikams ir žmonėms, turintiems jautrią odą, paprastai gaminami tik su titano dioksidu arba cinko oksidu, nes šie UV filtrai mažiau dirgina odą nei cheminiai. Tai ypač svarbu kai norite apsisaugoti nuo saulės pavojaus.

Jungtinėje Karalystėje kremams nuo saulės siūloma netaikyti PVM

Apsauginio kremo nuo saulės naudojimas turėtų tapti būtinybe kiekvienam žmogui. Štai Jungtinėje Karalystėje jau imta diskutuoti apie tai, kad kremus, apsaugančius nuo pavojingų saulės spindulių, derėtų platinti netaikant PVM mokesčio. Šioje valstybėje veikiančios vėžio labdaros organizacijos teigia, kad apsauginiai kremai nuo saulės visuomenei privalo būti prieinamesni.

Medikai teigia, kad negydomas vėžys gali išplisti į kitas kūno vietas, o viena iš odos vėžio rūšių – melanoma – yra pati pavojingiausia ir labiausiai paplitusi tarp jaunų žmonių Jungtinėje Karalystėje. Deja, šios ligos atvejų vis daugėja.

Gydytojai atskleidžia nerimą keliantį faktą, kad vos kartą per dvejus metus skaudžiai nudegus saulėje, odos vėžio rizika gali patrigubėti. Todėl džiaugtis saule reikia, bet taip pat svarbu atidžiai stebėti savo odos būklę. Kreiptis į specialistus būtina, jeigu ant odos esantis apgamas pakeitė formą, spalvą arba atrodo neįprastai; odoje atsirado žaizdelė, kuri skauda, niežti, kraujuoja ir neužgyja per kelias savaites.

Jungtinės karalystės medikai teigia, kad apsauginis kremas nuo saulės šimtaprocentinės apsaugos negarantuoja, todėl geriausias ir pigiausias būdas apsisaugoti nuo per didelio saulės UV spindulių kiekio – būti pavėsyje ir kūno odą prisidengti drabužiais, o veidą saugoti dėvint plačiabrylę skrybėlę
bei akinius nuo saulės^[4].