Kai apsipirkinėjimas tolygus košmarui: kaip dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas veikia žmonių išlaidas?

Apsipirkinėjimas
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas įtakoja žmonių išlaidas. Nick Noel/Unsplash nuotrauka.

<h2>Išleidžiama dvigubai daugiau, nei ketinama</h2>
<p>Daugeliui iš mūsų užsukti į prekybos centrą yra kasdienis reikalas, tačiau žmonėms, turintiems dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą (ADHD) tai visgi yra nemenka užduotis, verčianti sustingti iš baimės, mat tokie asmenys tai apibūdina kaip išsvajotą trejų metų amžiaus vaiko žygį saldumynų parduotuvės link.</p>
<p>Kitais žodžiais tariant, tai gali panašėti į didžiulę varginančią patirtį, kurios užnugaryje boluoja vienas iš pagrindinių iššūkių, susijusių su protingai bei organizuotai išleidžiamais finansais. Na, o tai reiškia, kad reikia kruopščiai sudaryti sąrašą ir atsispirti nuolatiniam impulsų vedinam pirkimui, kuris, deja, nėra retas svečias pastarųjų galvoje(greičiau priešingai)[1].</p>
<blockquote>
<p>Tiesa, žmonių, jaučiančių diskomfortą minėtoje aplinkoje, toli gražu nėra vienetai, – tų, kuriems diagnozuotas ADHD, bendras skaičius siekia milijonus, nors dauguma jų, kaip žinia, net nėra diagnozuoti.</p>
</blockquote>
<p>Kalbant apie iššūkius, su kuriais susiduria daugelis ADHD sergančių žmonių, kai kalbama apie asmeninius finansus, akivaizdu, jog tai turi tiesioginės įtakos jų išlaidoms. Tai paliudija ir kai kurie tyrimai, tvirtinantys, kad tokie asmenys bene keturis kartus dažniau linkę išlaidauti impulsyviai nei tie, kurie neserga šia liga, kadangi ADHD turi tiesioginės įtakos jų pinigų valdymui.</p>
<p>Tokios išvados skatina tam tikras labdaros organizacijas pripažinti, jog siaučiant pragyvenimo išlaidų krizei bei didėjant žmonių, sergančių šia liga, skaičiui, bankai turėtų labiau paremti šią bendruomenę. Kita vertus, iki šiol manoma, jog buvo atlikta palyginti mažai tyrimų apie sąsajas tarp ADHD ir žmonių finansų, todėl vienareikšmiškai spręsti dar anksti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/heidi-fin-2tlrezi7bug-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>„TikTok“ vaizdo įrašai, pažymėti „#ADHD“, buvo peržiūrėti beveik 12 milijardų kartų</h2>
<p>Ne paslaptis, kad socialinė žiniasklaida suteikia paaugliams ir jauniems suaugusiems galimybę pasidalyti tuo, ką reiškia gyventi su ADHD. Ir nors tai paskatino šviesti apie sindromą ir galbūt labiau jį priimti, socialinėje žiniasklaidoje sukasi tiek daug informacijos, jog gali būti sunku atskirti faktus nuo įsigalėjusių mitų[2].</p>
<p>„TikTok“ vaizdo įrašai, naudojantys ADHD grotažymę, peržiūrimi daugiau nei 10 mlrd. kartų. Tuo tarpu dalis ADHD ekspertų prisijungė prie „TikTok“ vartotojų gretų, ir reguliariai skelbia vaizdo įrašus bei strategijas, kaipgi stiprinti stipriąsias tokio reiškinio puses ir spręsti ADHD problemas. Visgi ne visas minėtos platformos turinys yra faktinis – daug kur tai tiesiog virusinė dezinformacija.</p>
<blockquote>
<p>Galiausiai peržiūrėjus šimtą populiariausių „TikTok“ vaizdo įrašų apie ADHD, nustatyta, kad šie buvo itin klaidinantys (daugumą vaizdo įrašų įkėlė „TikTok“ vartotojai, kurie nėra sveikatos priežiūros specialistai). Dėl šios priežasties kai kurie „TikTok“ vartotojai patys diagnozuoja sutrikimą ir kreipiasi dėl gydymo, kurio jiems galbūt net nereikia.</p>
</blockquote>
<p>Manoma, kad socialinės žiniasklaidos algoritmai taip pat rodo vartotojams panašius vaizdo įrašus, o tai gali padidinti dezinformacijos plitimą. Taigi, nors socialinė žiniasklaida gali sumažinti psichikos sveikatos stigmą bei pagerinti sveikatos raštingumą, taipogi nerimaujama dėl klaidingos informacijos, – vartotojai neturėtų laikyti šių vaizdo įrašų patikimu medicininės informacijos šaltiniu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/avery-evans-rjqe64nmc_o-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Reikia vizualių priminimų, jog būtų galima sekti asmeninius finansus</h2>
<p>Kai kurie ADHD specialistai, su vis didesniu susirūpinimu žiūrintys į padažnėjusią klaidingą informaciją, patys ėmėsi „TikTok“, kad sukurtų daugiau faktais pagrįsto turinio. Žinoma, iš pradžių pastarieji buvo sužavėti, jog buvo tiek daug diskusijų apie psichinę sveikatą, bet, pamačius propaguojamus mitus, buvo imtasi tam tikrų priemonių.</p>
<p>„TikTok“ tinkle sklindantys mitai, įskaitant tai, jog ADHD vaistai neva sukelia priklausomybę, ir kad ADHD yra išgalvotas tinginystės terminas, atspindi problemą tarp dažniausiai šia platforma naudojančių asmenų – paauglių bei jaunų suaugusiųjų – dėl ko toks savidiagnostikos fenomenas, kuomet kai kurie kūrėjai per daug supaprastina sutrikimą, gali paskatinti ieškoti netinkamų vaistų, turinčių pavojingą šalutinį poveikį. Ir visgi, įdomu, kaip galime nustatyti, kuri informacija yra teisinga?</p>
<p>Kadangi ne visi vaizdo įrašai yra patikrinti faktais, vertėtų pagalvoti, ar tai, ką matote trumpų vaizdo įrašų platformose, yra kieno nors asmeninė patirtis, ar vaizdo įrašas vis tik yra įkeltas sveikatos priežiūros specialisto.</p>
<blockquote>
<p>Ir nors galite sužinoti apie ADHD ir kai kuriuos jo simptomus, savidiagnostika visada yra bloga idėja.</p>
</blockquote>
<p>Be abejo, „TikTok“ yra puikus šaltinis, padedantis sumažinti stigmą, susijusią su tam tikromis sveikatos sąlygomis, bet tik tuomet, kai naudojamas atsargiai[3].</p>
<p>Ir iš tiesų, įsisavinti kitų žmonių patirtį gali būti labai naudinga, ypatingai tada, kai galvoje neveikia „foninė programa“ – tas nuolatinis supratimo filtras, „rodantis“, kiek pinigų yra banko sąskaitoje ir kiek konkrečiai buvo išleista iki šiol.</p>
<p>Kita vertus, nors visoje šioje srityje – akivaizdu – yra gana daug stigmos, reikėtų sau priminti, kad dėl to nereikia gėdytis – tiesiog derėtų rasti būdų, kaip finansinius reikalus padaryti lengvesniais bei prieinamesniais, pavyzdžiui, planuojant mokėjimus ir būsimas sąskaitas; gaunant tiesioginius pranešimus su priminimais; ar pasitelkiant kitus skaitmeninės bankininkystės įrankius, skirtus suteikti daugiau kontrolės bei užtikrinti didesnį finansų „matomumą“. </p>