Prezidentūra D. Jauniškį mato kaip tinkamą kandidatą eiti NATO ambasadoriaus pareigas
Lietuvos diplomatinėje padangėje – užuominų ir spėlionių metas. Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė nei patvirtina, nei paneigia, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis po kadencijos galėtų tapti Lietuvos ambasadoriumi NATO. Tuo tarpu visuomenė, nors ir neabejoja jo sukaupta didele patirtimi, abejoja dėl D. Jauniškio ryšių su prezidentūra.
„Šiuo metu negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Galiu tik išsakyti savo nuomonę, kad ponas Jauniškis tikrai galėtų būti puikus ambasadorius ne tik NATO, bet ir kitose šalyse“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė[1].
Pasak A. Skaisgirytės, artimiausiu metu paaiškės, kuriose šalyse šiais metais keisis ambasadoriai. „Tokių šalių yra apie dešimt, kaip ir kiekvienais metais. Pagrindinės rotacijos numatomos vasarą, tačiau NATO ambasadoriaus pozicija išskirtinė – dabartinio ambasadoriaus Deivido Matulionio kadencija baigiasi jau balandį, tad sprendimai bus priimti anksčiau“, – pridūrė ji.
Darius Jauniškis VSD vadovauja nuo 2015 m., o šių metų balandį baigs antrąją kadenciją. Jei jis iš tiesų būtų paskirtas ambasadoriumi NATO, tai reikštų jo perėjimą iš žvalgybos į aukščiausio lygio diplomatinę areną.
Tuo metu, kas perims VSD vairą, jau taip pat netyla kalbos. Portalas lrt.lt, remdamasis šaltiniais, skelbia, kad D. Jauniškį gali pakeisti dabartinis jo pavaduotojas Remigijus Bridikis.
D. Jauniškis pasisakė prieš KGB dirbusių pavardžių išslaptinimą
Tas pats VSD vadas D. Jauniškis kritiškai vertina Seime svarstomą siūlymą išslaptinti prisipažinusiųjų dėl bendradarbiavimo su KGB asmenų sąrašus. Pasak jo, toks sprendimas galėtų smarkiai pakenkti valstybės patikimumui ir sukelti vidines įtampas[2].
„Žmonėms, kurie prisipažino, buvo suteiktos valstybės garantijos. Jei dabar sulaužytume šiuos įsipareigojimus, valstybė atrodytų nesolidžiai. Kas tada norės bendradarbiauti su valstybe, kuri nesilaiko savo pažadų?“ – trečiadienį „Eltai“ teigė D. Jauniškis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į galimas nacionalinio saugumo rizikas. Anot VSD vadovo, prisipažinusiųjų išslaptinimas galėtų tapti įrankiu priešiškoms jėgoms destabilizuoti situaciją Lietuvoje.
Visuomenėje D. Jauniškio figūra sutinkama nevienareikšmiškai
Ne paslaptis, kad ir patys Lietuvos žmonės į D. Jauniškio figūrą žvelgia įvairialypiškai. Visgi, nepaisant to, niekas nė neabejoja D. Jauniškio galimybėmis eiti tokias pareigas ir sukauptu patirties bagažu, kai kuriems kliūva jo ryšiai su prezidentūra.
„Šiaip tai rimtas žmogus su solidžia biografija. Bet… dabartinis prezidentas skiria tik už lojalumą ir nuopelnus jam (arba neskiria, jei keliai susikirto asmeniškai), taigi pranešėjo istorija turbūt nebuvo iš piršto laužta.“ – svarstė gyventojas.
„Jei sušikti viską, tai nesustokim pusiaukelėje, varykim iki galo“, – rėžė kita internautė.
NATO ateitis – miglota?
Tuo tarpu buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Europą imtis lyderystės Ukrainos integracijos ir saugumo klausimais ir perspėjo, kad transatlantinis aljansas silpsta, o JAV gali nebebūti patikima Europos saugumo garantė.
Pasak politiko, Europa nebeturi laiko dvejoti – būtina skubiai pradėti Ukrainos priėmimą į ES ir stiprinti gynybinius pajėgumus. „Laikrodis tiksi, ir viskas dabar – pačios Europos rankose,“ – pabrėžia Landsbergis, ragindamas nelaukti 2030-ųjų ir parodyti Kremliui, kad Europa pasirengusi ginti savo vertybes.
Apie tai, kad NATO atsidūrė kryžkelėje dėl aljanso tolesnės ateities, prakalbo ir Prancūzijos gynybos ministras Sébastienas Lecornu. Jo teigimu, Aljansas privalo apsispręsti dėl savo ateities, nes JAV ir Rusija ruošiasi deryboms dėl karo Ukrainoje užbaigimo[3].
„Tai tiesos akimirka. NATO buvo stipriausias karinis aljansas istorijoje, bet ar jis toks liks po 10 ar 15 metų?“ – pabrėžė Lecornu prieš NATO susitikimą.
NATO vadovas Markas Rutte’as savo ruožtu paragino Europos nares investuoti daugiau į gynybą, kad būtų užtikrintas atgrasymas ir saugumas.
